Balandžio mėnesio kultūros renginiai Plungės kultūros centre

        Plungės kultūros centras laukia Jūsų 2026 m. balandžio mėnesio renginiuose: Balandžio 7 d. 18.00 val. „Po vienu skėčiu“ su Jonu Stonkumi. Renginys nemokamas.   Balandžio 14 d. 12.00 val. Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“  paruošiamosios...

Tradiciniai Velykų valgiai

Virti marginti, dažyti, kiaušiniai... Tai tradicinis ir labiausiai paplitęs Velykų patiekalas. Šiandien labai populiarūs ir kiaušinio formos įvairaus dydžio saldumynai – dažniausiai šokoladiniai saldainiai. Kepami ir tokios pat formos pyragaičiai, ant vaišių stalo...

Velykų prietarai ir orų spėjimas

Velykų dieną reikia šaudyti į viršų (Žemaitijoje seniau šaudydavo net bažnyčių šventoriuose). Šaudydamas nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktąsias dvasias. Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs, oda...

Velykų pramogos

Tai, kas vyksta per Velykas, dažniausiai yra susiję su šeima, gimine, jos narių buvimu kartu, bendravimo stiprinimu, todėl ruošis tai šventei ir pramogauti jos metu turi visa šeima. Dar geriau, kai į šias veiklas įtraukiami ir kiti giminės nariai.  Taigi, valgius...

Balandžio 17–19 dienomis Telšiuose – unikali meno, technologijų ir asmeninės patirties kelionė, įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrinių „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“

    Mykolo Konstantino Čiurlionio kūryba virtualioje realybėje sugrįžta į Telšius. 2026 m. balandžio 17–19 dienomis Telšiuose viešės dvi virtualios realybės patirtys, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos – „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Projektai bus...

Kovo 17-ąją Vilniaus žemaičių kultūros draugijos renginyje svečiavosi Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Kumža, muzikos garsais džiugino Rūtos Lipinaitytės auklėtiniai Kristijonas Pūtys ir Rokas Diržys

2026 m. kovo  mėn. 17 d. (antradienį) 18 val. VILNIAUS KULTŪROS CENTRO BALTOJOJE SALĖJE (Villniaus g. 39) vyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos renginys, kurio svečias buvo teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras, diplomatas, dirbęs Lietuvos Respublikos...

Balandžio 9 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje – susitikimas su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ 2026 m. laureatu Stasiu Kasparavičiumi.

        KUR: Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje KADA: 2026 m. balandžio 9 d., ketvirtadienį, 17.15 val. RENGINYS: susitikimas su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatu Stasiu Kasparavičiumi, kuris apdovanotas...

Išleista knyga „Simono Daukanto žemės žmonės“

    2026 m. sausio mėnesį išspausdinta praėjusių metų pabaigoje Regionų kultūrinių iniciatyvų centro užbaigta spaudai parengti  „Simono Daukanto žemės žmonės“ (autorė Danutė Ramonaitė-Mukienė). Leidinio įžangoje autorė rašo: „Čia nėra gilių ir plačių vandenų, kalnų, į...

Kaip per Užgavėnes pramogaudavo, ką valgydavo žemaičių senoliai?

    Iš senovės mus pasiekusi Užgavėnių šventė šiemet, kad ir spaudžiant šalčiams, išjudino ne vieną. Tą dieną tiek kaime, tiek mieste kvepėjo blynais, o kur dar persirengėliai, jų šėlionės, kaimynų ir pažįstamų lankymas. Šiais laikais visas tas linksmybes dažniausiai...

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos lauretai žemaičiai

    2026 m. vasario 12 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusių iškilmių metu 2025 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos buvo įteiktos istorikei Marijai Drėmaitei, poetui Gintarui Grajauskui, dainininkei, pedagogei Giedrei Kaukaitei, aktoriui...

Juozas Vyšniauskas. „Vis dar aktuali, jautri „biežininkų“ tema“

Iš tėvų dar vaikystės metais buvau girdėjęs, kad per Antrąjį pasaulinį karą hitlerinės Vokietijos okupacinė valdžia į mūsų šeimos namus buvo atkėlusi ir pas mus apgyvendinusi rusų „biežininkų“ (pabėgėlių) šeimą. Jų būta ir kitose Klauseikių kaimo valstiečių, tarp jų...

Iki balandžio 24 dienos Alfonso Čepausko dailės galerijoje Skaudvilėje (Tauragės r.) – LNDM Laikrodžių muziejaus paroda „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ATR karalių“

    Alfonso Čepausko dailės galerijoje Skaudvilėje (Tauragės r.) 2026 m. vasario 10–balandžio 24 dienomis vyksta paroda „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ATR karalių“ Paroda supažindina su Lietuvos laikrodininkystės raida: nuo...

Vasario 13–kovo 14 dienomis Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Fotografijos galerijoje – dvidešimt ketvirtojo nacionalinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ finalininkų darbų paroda

    Nuo 2026 m. vasario 13 d. iki  kovo 14 dienos Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Fotografijos galerijoje veikia dvidešimt ketvirtojo nacionalinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ finalininkų darbų parodą. Šalia aštuonių profesionaliems fotografams skirtų...

Tauragės kultūros centras kvietė Vasario 16-ąją švęsti kartu

  Kviečiame kartu švęsti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės gimtadienį!  Pasitikime vieną svarbiausių mūsų šalies švenčių – Vasario 16-ąją, kai laikas susilieja su atmintimi, pagarba ir pasididžiavimu savo valstybe  Šią istorinę Lietuvos valstybės gimimo dieną...

Vasarė 15 d. Telšiūs vīka Užgavieniu švėntė

    2026 m. vasarė 15 d. Telšiūs – Žemaitiu kaima moziejou (Malūna g. 5, Telšē) – vīka Užgavieniu švėntė PRUOGRAMA: 13.00 val. – rėngėnė pradė – pri malūna. 15.15 val. – Muorė bova sodeginta ont lauža pri pagrindiniu vartu. Veikė tretiuos kartuos medgraužė Puškoriaus...

Etnokultūros asamblėja kviečia visus švęsti Užgavėnes

  Etnokultūros asamblėja skelbia viešą kreipimąsi ir kvietimą kūrybiškai, atsiliepiant į dabarties aktualijas, švęsti Užgavėnes bei dalyvauti kūrybiškiausių kaukių, kostiumų ir bendruomeniškiausių akimirkų konkurse. Susiraskime, dalyvaukime ar patys surenkime...

Plungės kultūros centro vasario mėnesio renginiai

    Vasario 7 d. 15.00 val. Plungės rajono savivaldybės liaudiškos muzikos kapelų šventė-vakaronė. Įėjimas nemokamas, daugiau informacijos: https://fb.me/e/5MKFUGPWx   Vasario 10 ir 12 d. Užgavėnių kaukių gamybos dirbtuvės. Dalyvavimas nemokamas, reikalinga...

VDA Telšių fakultete modernizuojamos studijų patalpos

    Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete šiemet pasirašyta rangos darbų sutartis ir jau vyksta fakulteto pastato pirmojo aukšto patalpų remonto darbai. Šis projektas žymi nuoseklų fakulteto infrastruktūros atnaujinimą, kurio tikslas – sukurti šiuolaikiškas...

Parodos sausio mėnesį Tauragės krašto muziejuje „Santaka“

    Forma ir dvasia. Regimanto Midvikio retrospektyva“, Pilies parodų salė, iki 2026 m. vasario 20 d. Vytautas Daraškevičius „Į laisvę“ , Fotografijos galerija, iki 2026 m. vasario 6 d. „Laisvės bendraamžiai – 35 metai istorijų“, Istorijos ekspozicija, iki 2026 m....

Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14)

    2026 m. sausio 14 d., eidamas 83-iuosius metus, mirė vienas žymiausių lietuvių akvarelistų – Osvaldas Jablonskis. O. Jablonskis gimė 1944 m. liepos 2 d. Telšiuose. Iš pradžių jis su tėvais gyveno Ežero gatvėje, po kurio laiko – prie Telšių geležinkelio, tarp...

Sausio pradžioje – Trijų Karalių šventė. Kas tai?

Ant daugelio net ir naujos statybos namų ir butų durų gali pamatyti užrašą +K+M+B. Tai – Trijų Karalių (Kasparo, Merkelio ir Baltazaro) vardų pirmosios raides ir kryželiai. Kiekvienam karaliui skirtas kryželis, rašomas prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą....

Telšių miesto Garbės piliečio vardas – dailininkui Petrui Gintalui

2025 m. gruodžio 6 d. 1 Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorinėje ekspozicijoje vykusio renginio metu Telšių miesto Garbės piliečio vardas suteiktas dailininkui, ilgamečiam Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesoriui Petrui Gintalui. Tą pačią dieną muziejuje...

Kokie buvo Naujųjų metų sutikimo papročiai Žemaitijoje seniau?

  Kasdien lieka vis mažiau šių metų kalendoriaus lapelių. Čia pat ir Naujieji  metai... Kalėdos jau kuris laikas mūsų kraštuose nustelbia prieš ir po jų einančias metų pabaigos kalendorines šventes. Visos dovanos, visi  ateinančių metų palinkėjimai išdalinami...

Kūčios, Kalėdos ir pasirengimas šventėms

   Didžiųjų metų švenčių išvakarėse – Kūčios: Kūčių diena. Kaip papuošti namus? Kūčių draudimai, orų spėjimai. Kūčių burtai, spėjimai. Kūčių stalas. Tradiciniai žemaičių Kūčių valgiai     Nuotrauka iš:...

Apginkime laisvą žodį, teisę gyventi demokratinėje Lietuvoje!

        Šiomis dienomis daugelis jaučiasi taip, lyg tais 1991-aisiais, kai reikėjo apginti Lietuvos laisvę. Aš – tarp jų. Baisiuosi tuo, kuo tapo socialdemokratai, „valstiečiai“, prezidentas, kuris turėtų atstovauti visai tautai, iki šiol tylėjo, lyg būtų praradęs...

Adventas. Kas tai ir kokios jo tradicijos Lietuvoje?

Ad­ven­tas – iki­ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis, su­si­kau­pi­mo, pa­si­ruo­ši­mo Kris­taus at­ėji­mo į šį pa­sau­lį šven­tei – Ka­lė­doms. Žo­dis ad­ven­tus lo­ty­niš­kai reiš­kia ar­tė­ji­mą, at­ėji­mą. Pieš pra­si­de­dant Ad­ven­tui, seniau pa­si­baig­da­vo...

Juozas Mickevičius: Kalėdų laukimo laikotarpis, Adventas

Žemaičių muziejininkas, kraštotyrininkas Juozas Mickevičius (1900–1984) savo tautosakos užrašuose, kuriuose pateikta daug žinių, jo užrašytų įvairiose Žemaitijos vietose (daugiausiai Platelių, Alsėdžių, Ylakių apylinkėse), šiek tiek vietos skiria ir Kalėdų laukimui,...

Palangos tiltas į jūrą seniau ir dabar (virtuali paroda)

Palangos tiltas į jūrą – vienas iš pagrindinių šio miesto simbolių. Pasivaikščioti juo, palydėti čia saulėlydį – jau daugiau negu šimtmetį gyvuojanti šio kurorto poilsiautojų tradicija.  Palangos tiltą galite pamatyti tiesiogiai čia – www.LietuvosKameros.lt    ...

Spalio 10 d. Skuodo bibliotekininkai pakvietė į tradicinio konkurso „Koram žemaitėškā“ laureatų apdovanojimą, „Žemaičių žvaigždės“ įteikimą ir į prof. Adomo Butrimo knygų parodos atidarymą

2025 m. spalio 10 d. 18 val. Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje buvo aptarti šiemet bibliotekos organizuoto tradicinio žemaitiškos kūrybos konkurso „Koram žemaitėškā“ rezultatai, paskelbti ir apdovanoti jo laureatai. Tą pačią dieną...

Spalio 3 d. Telšių ješivoje skambėjo kompozitoriaus, pianisto ir dirigento Leono Gurvičiaus (Leon Gurvitch) kūrinys „Anne Frank siuita“, kurią autorius atliks kartu su violončelininku Rokas Vaitkevičiumi

    2025 m. spalio 3 d. Telšių ješivoje įvyko ypatingas koncertas, kuriame skambėjo kompozitoriaus, pianisto ir dirigento Leono Gurvičiaus (Leon Gurvitch) kūrinys „Anne Frank siuita“. Kūrinį drauge su autoriumi atliko žymus violončelininkas Rokas Vaitkevičius....

Rugsėjo 18–26 d. Tauragėje vyko  Europos paveldo dienų renginiai

     2025 m. rugsėjo 18–26 d. Tauragėje –  Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“. Tai puiki proga pažvelgti į mūsų miesto istoriją ir paveldą, atrasti architektūrinius ženklus bei pasinerti į...

Rugsėjo 26 d. Telšiuose vyko Europos paveldo dienų renginiai

    2025 m. rugsėjo 26 d. šalyje vyko Europos paveldo dienos renginiai, skirti tarpukario architektūros paveldui pristatyti. Juos organizavo ir telšiškiai. RENGINIŲ PROGRAMA: 11.00 val. Ekskursija „Kubizmas Telšiuose: unikali Šv. Mikalojaus cerkvė“ (Žalgirio g. 8,...

Spalio mėnesį Tauragės kultūros centre eksponuojama fotografijų paroda „Besikeičiantis miesto veidas 2006–2014“

2025 m. spalio mėnesį Tauragės kultūros centras konferencijų salėje eksponuojama fotografijų paroda „𝐁𝐄𝐒𝐈𝐊𝐄𝐈𝐂̌𝐈𝐀𝐍𝐓𝐈𝐒 𝐌𝐈𝐄𝐒𝐓𝐎 𝐕𝐄𝐈𝐃𝐀𝐒 𝟐𝟎𝟎𝟔 –𝟐𝟎𝟏𝟒 𝐦.“ Kasdien matome, kaip keičiasi mūsų mylimas miestas Tauragė. Todėl kilo idėja naujai pažvelgti į fotografų Romualdo...

Naujas Mažeikių VšĮ „Savasties teatras“ imersinis, interaktyvus objektų spektaklis – apie rašytoją, vertėją, pedagogę, labdarę, visuomenės veikėją Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą

    Šių metų rugsėjo 12 d. Renavo dvare (Mažeikių r.) įvyko VšĮ ,,Savasties teatras“ imersinio, interaktyvaus objektų spektaklio ,,Rožės sapnas“ (režisierė Airida Lementauskienė) premjera. Šis vienos valandos trukmės kūrinys gimė  įgyvendinant Renavo dvaro sodybos...

Rugsėjo 15–spalio 31 dienomis Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko bibliotekoje – VDA Telšių fakulteto Dizaino studijų programos (baldų specializacijos) studentų kūrinių paroda „Savybės“

    2025 m. rugsėjo 15 d. 15.30 val. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko bibliotekoje atidaroma Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dizaino studijų programos (baldų specializacijos) studentų kūrinių paroda „Savybės“. Paroda kviečia į dizaino objektus...

Plungės kultūros centras kviečia prisijungti

    Ar ieškote, kur realizuoti savo talentus ir atrasti save? Plungės kultūros centras atveria duris į nuostabų meno pasaulį ir kviečia tave prisijungti prie mūsų šaunių kolektyvų! Jei jau seniai svajojai apie sceną, tai puiki proga tapti teatro, šokių, vokalo ar net...

Viktoras Gerulaitis. „Plungės muzikos šventoji trejybė“

    Pirmasis buvo kunigaikštis Mykolas Oginskis, 1879 metais užbaigęs iš naujo statyti Plungės dvaro rūmus į tuos, kuriuos šiandien vadiname Plungės, o ir visos Žemaitijos Versaliu, bei juose įsteigęs rūmų orkestrą, o prie jo ir muzikos mokyklą.  Antrasis, – toje...

 Žemaičių muziejus „Alka“ kviečia iki rugpjūčio 15 d. dalyvauti konkurse ir leistis į intriguojančią kelionę, kurioje šiuolaikinis menas prakalbina istoriją, tradicijas ir mus pačius 

    Žemaičių muziejus „Alka“ – nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno! Kviečiame leistis į intriguojančią kelionę, kurioje šiuolaikinis menas prakalbina istoriją, tradicijas ir mus pačius.     Trijuose Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejaus padaliniuose [Žemaičių...

Liepos 6-ąją, minint Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prasidšjusiame IV tarptautiniame Mažeikių vargonų muzikos festivalyje – tarp tautinės tapatybės, kūrybinių ieškojimų ir sakralumo

    Liepos 6-ąją, minint Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Mažeikiuose prasidėjo IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis, tapęs reikšmingu regiono kultūriniu įvykiu ir svarbia erdve sakralinei muzikai, meninei bendrystei bei edukacijai. Nuo pat...

Liepos 6 d. renginiai Tauragės mieste ir rajone

Savaitgalį visoje Lietuvoje vyksta daug renginių, skirtų Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai. Ne išimtis ir Tauragės miestas bei rajonas. Čia renginiai vyks liepos 6-ąją, tos pačios dienos vakare, 21 val., kaip ir visi pasaulio lietuviai, jų...

Įteikti diplomai Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventams

    2025 m. birželio mėnesio pabaigoje Žemaičių muziejaus „Alka“ Prano Smuglevičiaus salėje vyko iškilminga diplomų įteikimo šventė – čia diplomus atsiėmė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų absolventai. Po kelių...

Padavimai, legendos, pasakos apie Palangą ir Lietuvos pajūrį

Lietuvos pajūrio žvejų pasaka apie Žemaičių  karalių (parengta pagal Butkų Juzę)  Legenda apie Jūratę ir Kastytį  Pasaka apie Eglę žalčių karalienę    Danutės Mukienės nuotraukoje – skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ Palangos Birutės (miesto botanikos) parke. Autorius...

Rugpjūčio 17 d. Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje – IV tarptautinio Mažeikių vargonų festivalio sakralinės muzikos koncertas „Stilius fantasticus“

    2025 m. rugpjūčio 17 d. 13.30 val. Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje – IV tarptautinio Mažeikių vargonų festivalio sakralinės muzikos koncertas „Stilius fantasticus“   Dalyvauja: Vargonai Gabriel Smallwood (JAV / Šveicarija) Tiorbina...

Birželio 20–21 dienomis vyko Plungės miesto šventė 2025

    Birželio 20–21 dienomis kviečiame ten, kur žodžiai „miesto šventė“ reiškia daugiau nei sceną ir stalus. Plungėje šventė – tai jausmas, kurį parsineši namo kaip medaus kvapą po Joninių. Šventės atidarymas – su Merūnu, šviesų instaliacija ir gyva muzika iš Oginskių...

Birželio 12–14 dienomis Telšiuose vyko Archeologijos dienų renginiai

Telšių miesto šventė „Telšē linGOun“ sutapo ir su Telšiuose vykusiomis Archeologijos dienų renginiais, kuriuos organizavo Žemaičių muziejus „Alka“.          Archeologijos dienų renginių programa: Birželio 12 d. 10 val. Žemaičių kaimo muziejuje (Malūno g. 5, Telšiai)...

Telšiuose Atminimo ženklais pažymėti Pasaulio tautų teisuolių kapai

    Telšių senosios kapinės tapo dar viena svarbia vieta Lietuvos atminimo žemėlapyje. Vilniečio architekto Tauro Budzio iniciatyva neseniai čia buvo paženklinti tautų teisuolių kapai – Tallat-Kelpšų, Liškų, Vaicekauskų šeimų. Anksčiau taip pat buvo pažymėti...

Telšiuose vyko Europos archeologijos dienų 2025 renginiai

  Žemaičių muziejus „Alka“ kartu su Telšių rajono savivaldybe gyventojus ir miesto svečius 2025-aisiais metais pakvietė eksperimentuoti ir leistis į margą archeologinių patirčių kelionę. Telšiuose 2025 m. birželio 12–14 dienomis vyko Archeologijos dienos 2025.  ...

Ernesta Dačkevičienė. „Tapyba, kalbanti sielos balsu“

    Neseniai Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bendruomenė rinkosi į ypatingą šventę – buvo atidaryti nauji Parapijos namai, kurių sienoje puikuojasi menininkės Živilės Mimgaudienės tapytas kūrinys – „Paskutinė vakarienė“. Šis paveikslas – gyva...

Alfonsas Tekorius (1934 04 03–2025 06 01)

    Šių metų birželio 1 dieną, eidamas devyniasdešimt antruosius gyvenimo metus, mirė žymus vertėjas, kalbininkas, germanistas Alfonsas Tekorius.  Alfonsas Tekorius gimė 1934 m. balandžio 3 d. Medingėnuose, Plungės rajone. Vidurinę mokyklą baigė Varniuose, Telšių...

Gegužės 31-ąją vyko Skuodo šventė

2025 m. gegužės 31 d. nuo 18 val. Skuodo centriniame stadione vyko Skuodo šventė, skirta dideliems ir mažiems. Šventės programa: Skuodo rajono kultūros centro informacija  

Muziejų naktis Šilalėje ir Baubliuose: prie muziejininkystės ištakų

    Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus 2025 m. gegužės 16–17 d. pakvietė tarptautinę Muziejų naktį paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo – nuo pirmo puslapio. PRIE IŠTAKŲ. Bijotuose Dionizo Poškos Baublių muziejuje ir Šilalės Vlado Statkevičiaus...

Muziejų nakties renginiai Žemaičių dailės muziejuje Plungėje

    MUZIEJŲ NAKTIS | „Tolima šalis“ MUZIEJŲ NAKTIS | 2025 05 17 PROGRAMA 14:00–16:00 val. – DVARO PRAMOGOS VAIKAMS IR SUAUGUSIESIEMS | MUZIEJAUS PARTERYJE Senosios fotografijos dirbtuvės. Jodinėjimas poniu, važinėjimas karieta dvaro takais. Kroketo ir badmintono šeimų...

Gegožės 15 d. Skouda bėbliuotekininkā pakvėitė i sosėtėkėma so etnuoluogo, mituoluogo, folkluoristo, Klaipiedas universiteta prof. Balsio Rimantoie „Žemaitėška truoba – gīvenėma cėntros“ Skouda miesta ėr rajuona bėndruomenė kvėitam sosėtėktė so pruofesuorio Balsio Rimanto 

    2025 m. gegožės 15 dėina 17.15 adīna Skouda bėbliuotekininkā Skouda miesta ėr rajuona bėndruomenė pakvėitė rėngėnie „Žemaitėška truoba – gīvenėma cėntros“ sosėtėktė so pruofesuorio Balsio Rimanto.   Pruof. Balsīs Rimants 2003–2006 m. bova žornala „Tiltai“ prieda...

Gegužės 14–19 d. renginiai Plungės kultūros centre

      2025 m. gegužės 14 d. 9.00 val. – tautodailininko Vytaro Gedvilo edukacija „Pynimas iš vytelių“.  15 d. 9.00 val. –  tautodailininko Rimanto Baginskio edukacija „Audžiu lengvai“. Gegužės 16 d. 9.00 val. – Etno specialistės Aldonos Kuprelytės kryždirbystės...

Gegužės 7 d. Telšių galerijoje vyko knygos „Paminkliniai kryžiai: Žemaitijos kalvystė XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje. Iš Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės rinkinių“ pristatymas

    2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje (adresas: Kęstučio g. 3-2, Telšiai) vyko gausiai iliustruotos knygos „PAMINKLINIAI KRYŽIAI: Žemaitijos kalvystė XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje. Iš Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės rinkinių“...

Dainora Kaniavienė. „Knygos svoris“

                 Nuotraukoje kairėje – tautinio Lietuvoje judėjimo 1864–1904 m. (lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu) žemėlapis. Nuotrauka iš: httpsbyt.ltZxzsa.jpg; dešinėje – lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu...

Eugenijus Bunka. „Žemaitijos kavuojėms*“

    Būtų juokinga, jei nebūtų graudu... Žemaitijos viduryje apie Žemaitiją kalbėti gausiai susirinkę žemaitiška kilme besididžiuojantys rimti mokslo vyrai nė žodžio nepratarė žemaitiškai. Vienas net padūsavo, kad gimtąja kalba nesugeba papasakoti to, ką gali pasakyti...

Gegužės 2 d. Plungės bibliotekoje atidaryta Žemaičių akademijos rektoriaus, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Adomo Butrimo jubiliejinė knygų paroda „Žemaitijos ir Lietuvos priešistorė, istorija bei meno paminklai“

  Iš kairės: G. Černeckis ir prof. Adomas Butrimas     2025 m. gegužės 2-osios popietę Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Parko g. 7) krašto kultūros žmonės rinkosi į Žemaičių akademijos rektoriaus, Vilniaus dailės akademijos prof. dr. ADOMO...

Atvelykis – Vaikų velykėlės, Mažosios velykėlės, Tomo sekmadienis

Atvelykis yra švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų, o tai yra aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, kai Kristus pasirodė apaštalams ir suteikė jiems galią atleisti nuodėmes. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat, kaip ir per Velykas, yra kiaušinis, kuris...

Jurginių šventės tradicija Palangoje

2022 m. pradžioje Palangos Jurginių šventės tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Didelį darbą rengdama paraišką, kad ši tradicija atsidurtų minėtame sąvade, atliko Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro kolektyvo „Mėguva“ vadovė...

Patobulintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

2021 metais Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva buvo atnaujintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis. Žemėlapis patvirtintas EKGT 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3 „Dėl Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patobulinto varianto patvirtinimo".  Šis...

Jurbarko Konstantino Glinskio teatras Verbų sekmadienį vaidino Veiveriuose

    Saulėtą 2025 m. Verbų Sekmadienį Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras praleido ypač prasmingai, turiningai ir jaukiai. Jurbarkiečiai Veiverių šaulių namuose (Prienų r.) pristatė muzikinę pasaką „Trivainėlis“ (režisierė Danutė Samienė, kompozitorė...

Dainora Kaniavienė. „Vasaros sutiktuvių karnavalai Palangoje“

    Pažvelgti į karnavalų, vykusių per vasaros sutiktuves, tradiciją paskatino Palangos viešosios bibliotekos fonde saugomos pirmųjų karnavalų fotografijos, negatyvai, senų laikraščių publikacijos. Reportažuose ne tik žaismingai aprašoma šventė, bet gausu ir paties...

Telšių Masčio ežero pakrantėje įsikūrė skautiška meškutė

    Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po ja pasislėpę, suskubo aiškintis Lietuvos skautijos (LS) Telšių tunto skautai. O ten gi – dar vienas meno...

Palangoje vyko tarptautinis seminaras apie žydų istoriją ir Holokaustą

    2025 m. kovo 27–29 dienomis Palangoje ir Plungėje vyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos.  ...

El. žurnalas „Žemaičių žemė“ (2025 m. Nr. 3)

    Vėsė leidėnė poslapē ė vėršelē 1 vėršielis 2 vėršielis. Suodintātė Muonika. „2025 m. Ožgavieniu parsėrėngielē ė lėčīnas Žemaitiu kaima moziejou Telšiūs“ Turinys 2–3 Neringa Poškutė-Jukumienė. „Aštuntasis VDA Telšių fakulteto studentų semestras: finišas ar nauja...

Kovo 24-oji – Palangos žydų bendruomenės atkūrimo diena

    Palangos žydų bendruomenei jau daugiau nei 500 metų. 1487-aisiais Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas rodo, jog  tada šiame miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo...

Kovo 30–balandžio 6 dienomis „Palangos dienos 2025“

„Palangos dienos 2025“ – taip vadinasi kovo 30 d. prasidėsiantis ir visą savaitę (iki balandžio 6 d.)  truksiantis renginių ciklas, skirtas įprasminti du ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbius istorinius įvykius. Šiuo renginių ciklu minimas Palangos krašto...

Monika Bierontaitė. „Sapnai“

    Sapnai Vasara buvo karšta. Po Jurgos kojomis girgždėjo pajūrio smėlis, aplinkui šurmuliavo paplūdimys. Po valandos ji jau turėjo sėdėti autobuse, tačiau vis dar negalėjo atsiplėšti nuo jūros. Kojos pačios nešė į priekį. Tos palengva į krantą besiritančios bangos...

2025-aisiais Tauragės krašto muziejus mini 35-ąsias įkūrimo metines

    Šiemet Tauragės krašto muziejus „Santaka“ mini 35-uosius įkūrimo metus, o Lietuva – 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines! Švęsdami jubiliejų, daliname dovanas bendraamžiams. VISUS METUS 35-MEČIAMS DOVANOSIME NEMOKAMĄ APSILANKYMĄ TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUJE...

Kovo 11-osios renginiai Tauragėje

2025 m. kovo 11-ąją minėsime 35-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.  Šia Lietuvai ypatinga proga Tauragėje organizuojami šventiniai renginiai, kurių kulminacija taps nuo Savivaldybės pastato stogo skriejantis muzikinis Tauragės sveikinimas Lietuvai ir...

Užgavėnių linksmybės Tauragės rajone vyko kovo 4 dieną

Šiemet per Užgavėnes kovo 4-ąją Tauragės rajone buvo daug persirengėlių, daug šurmulio, linksmybių ir juoko beveik kiekviename kaime ir miestelyje. Ką jau bekalbėti apie Tauragę! Renginių organizatoriai iš anksto pakvietė visus prisijungti prie linksmuolių,...

Kovo 23 d. Tauragėje – spektaklis vaikams „Ronja plėšiko duktė“

2025 m. kovo 23 d. 12 val. Tauragės kultūros centre – geriausias A. Lindgren kūrinys vaikams. Tai Raganiukės teatro ir Tauragės kultūros centro spektaklis „Ronja plėšiko duktė“. Vaikams skirtame spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“ pasakojama apie mergaitę, augančią...

Kovo 1 d. Palangoje atidarytas naujas knygynas

    Pirmą kartą sveikinamės su Jumis iš Palangos knygyno VAGA. Mūsų knygynai, dirbantys po VAGA ženklu, įsikūrę mažesniuose miestuose, kur galime pajausti kiekvieną mūsų klientą. Jau kelis metus, vis lankiausi Jūsų mieste Palangoje ir vis augo svajonė jaukiam ir...

Kaip ne visi Mažeikiai norėjo būti miestu

       Kairėje – pirmasis Mažeikių miesto burmistras Feliksas Pračkauskas. Fotografijos fragmentas, fotografas Girša Gurvičius. 1926 m. Dešinėje – Mažeikių rajono savivaldybės pastatas. Fotografė Lilija Petraitienė. 2025 m.   Kovo 1 dieną Mažeikių savivaldai...

Pirmasis Šilalės miesto lietuvis mokytojas Jurgis Grybauskas ir jo šeima

    Prienuose registruota „Istorikų ir kolekcininkų draugija“ įgyvendina projektą „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“1, kurios pagrindinis tikslas – vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias iškilias asmenybes. Šios...

Daliutė Ona Matulaitė (1942.11.25–2025.02.20)

    Daliutė Ona Matulaitė – dailininkė (skulptorė), pedagogė, visuomenės veikėja. Gimė 1942 m. lapkričio 25 d. Jukniškėje (Kelmės r.). 1969 m.  baigė Lietuvos dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija, VDA), kur mokėsi Skulptūros katedroje. Jos diplominis...

Vytas Rutkauskas. „Astronomija, Oginskiai, Rietavas“

    Kairėje: Rietavo muziejininkai, kultūros darbuotojai ir Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytojai Vilniaus universiteto  astronomijos observatorijos kiemelyje. 2019 m. rugpjūtis. Dešinėje: prie ekrano ir apskritojo stalo diskusijos metu Rietavo Oginskių kultūros...

El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2025 m. Nr. 1

    Visas leidinio turinys ir viršeliai 1 viršelis 2 viršelis 1 puslapis (leidinio turinys) 2–4 Donata KAZLAUSKIENĖ. „Naujam gyvenimui atgimė išskirtinės Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomos vertybės“ 4–6 Sakartvelo Mesijos miesto Svanetijos istorijos ir etnografijos...

Vasario 8-ąją Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus jubiliejinio gimtadienio proga Užvenčio kraštotyros muziejuje atidaryta lietuvių kalbai dedikuota akvarelės paroda „Gimties kodas“

    2025 m. vasario 8 d. 12 val. Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus (1870–1942) jubiliejinio gimtadienio proga Užvenčio kraštotyros muziejuje (Kelmės r.) vyko lietuvių kalbai dedikuotos akvarelės parodos „Gimties kodas“ atidarymas. Paroda...

Kun. Ignotas Vaišvila (apie 1811–1894) – rašytojo, istoriko, tautinio atgimimo ideologo Simono Daukanto (1793–1864) globėjas ir atminimo puoselėtojas, uždraustos lietuviškos spaudos platintojas

    Ignotas Vaišvila (apie 1811–1894) –  katalikų kunigas, rašytojo, istoriko, tautinio atgimimo ideologo Simono Daukanto (1793–1864) globėjas ir atminimo puoselėtojas, uždraustos lietuviškos spaudos platintojas. Gimė Šiaulių rajono Kurtuvėnų parapijoje apie 1811 m....

Vasario 6 dieną vyko žemaičių kalbos diktantas

    Artėjant Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, kurią švenčiame vasario 21-ąją, Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka prisijungė prie Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos ir Skuodo žemaičių draugijos...

Oželių kaimas (Lenkimų seniūnija, Skuodo rajonas)

    (Tekstas pildomas)   Oželiai XX a. sunykęs kaimas dabartinės Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos teritorijoje. 1922 m. Lenkimų bažnyčios inventorinėje knygoje yra nurodyta, kad tarp Lenkimų parapijai priklausiusių 19 kaimų yra ir Oželių kaimas, kuriame yra  14...

Večių kaimas (Skuodo rajonas)

    (Tekstas pildomas)     Večiai – kaimas Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, 5 km į pietryčius nuo Lenkimų, kelio Lenkimai–Mosėdis kairėje pusėje. Jam yra priskirta 441,52 ha teritorija. Per kaimą teka dešinysis Žemaitijos Šventosios upė ir...

Litvinų kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    (Tekstas pildomas) Litvinų kaimas – prie Večių–Žirnikų kelio, nuo Lenkimų miestelio į rytų pusę nutolęs 7 kilometrus. Jo teritorija apima 251,34 ha plotą. Miškų čia nedaug. Per kaimą teka Šventosios upės intakas Dunojėlis. Pietinėje Litvinų kaimo pusėje –...

Rievos (Rėvos, žem. Rėivas) kaimas (Skuodo r. Lenkimų sen.)

    Rėva (Rieva, žem. Rėiva, Amerika) – istorinė gyvenvietė, buvęs kaimas vakariniame Skuodo rajono savivaldybės pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Lenkimų (šiaurės vakarinė Lenkimų kaimo dalis), dešiniajame Šventosios upės krante. Jos pavadinimas kilęs nuo žodžio...

Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose pinamas Vienybės tinklas

    Artėjant trečiosioms Rusijos karo prieš Ukraina karo metinėms, Žemaičių muziejuje „Alka“ įgyvendinama inciatyva, kuria siekiama prisidėti prie Ukrainos gynybos – pinamas maskuojamasis tinklas, skirtas Ukrainos kariams. Jis apsaugos karius ir dengs  karinę techniką...

Žirnikų kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    Žirnikai – Lenkimų seniūnijos Sriauptų seniūnaitijos kaimas, kuris užima 58,14 ha teritoriją. Jis – 4 km į pietus nuo Luknių kaimo. Čia, prie geležinkelio „Kretinga–Skuodas“ linijos, yra buvusi Paluknės geležinkelio stotelė. Šių apylinkių reljefas vaizdingas, yra...

Žemytės kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    (Tekstas pildomas) Žemytės kaimas – vienas didžiausių Lenkimų seniūnijos kaimų, kuris užima 543,91 ha teritorijos. Jis yra ir Žemaitijos seniūnaitijos centras. Gyvenvietė – ant nedidelės kalvos vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į...

Veitų kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    Veitai – nedidelis, 166,01 ha užimantis Lenkimų seniūnijos kaimas, vakaruose besiribojantis su Sriauptų kaimu, rytuose – su Žirnikų kaimu, pietuose – su Kalvių kaimu, šiaurėje – su Mieto Mede (mišku).   1902 m. šiame kaime buvo 69 gyventojai, 1923 m. – 62, 1959 m....

Medininkų kaimas (Skuodo rajonas, Lenkimų seniūnija) 

    Medininkai – vietovė Skuodo rajono savivaldybėje, 8 km į pietryčius nuo Lenkimų. Pietinė kaimo dalis priklauso Kretingos rajonui. Šiam kaimui yra priskirta 181,26 ha Lenkimų seniūnijos teritorijos. Jis yra sudėtinė Žemytės seniūnaitijos dalis. Gyventojų surašymo...

Sriauptų kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    Sriauptų kaimas – vienas didžiausių Lenkimų seniūnijoje (jam yra priskirtas 409,29 ha plotas, kaime 2021 m. gyveno 55 žmonės). Sriauptai yra ir Sriautų seniūnaitijos centras. Kaimas užima dalį žemės, esančios šiaurinėje ir pietinėje Šventosios upės pakrantėje,...

Plaušinių kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    Skuodo rajone yra du Plaušinių kaimai. Vienas jų – 5 km į šiaurę nuo Mosėdžio, šalia kelio Skuodas–Plungė, kitas – apie 3 km į pietryčius nuo Lenkimų, prie kelio Lenkimai–Mosėdis. Seniau čia būta gana didelio kaimo. 1902 m. vykstant gyventojų surašymo. Dabartinės...

Palegijos (Pelegijos, Pelagijos) kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    Palegija, Pelagija (nuo seno vietinių Pelegija vadinta) – vietovė apie  3–4 km į pietus nuo Lenkimų, tarp Žemytės ir Juodeikių kaimų. Nuo pagrindinio kelio „Skuodas–Darbėnai“ iki šio buvusio kaimo – apie 3 kilometrai. Seniau Palegijai priklausė nedidelė 256 ha...

Pakalniškių kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    (Tekstas pildomas)   Pakalniškiai – kaimas apie 1 km į pietus nuo Lenkimų. Tai pats mažiausias Lenkimų seniūnijos kaimas, užimantis vos 37,49 ha plotą. Jis yra sudėtinė Žemytės seniūnaitijos dalis.  Gyventojų surašymo duomenimis, 1902 m. čia buvo 61...

Padunajaus kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    (Tekstas pildomas)   Padunajus – jau išvykęs kaimas, buvęs į rytus nuo Lenkimų, netoli Litvinų kaimo. Per buvusio kaimo teritoriją teka Šventosios upės intakas Dunojėlis. Iš Padunajaus yra kilę Valis ir Stasys Skiezgilai.   Naudota literatūra: Rimeikis...

Margininkų kaimas (Skuodo rajono Lenkimų seniūnija)

    Margininkai – Lenkimų seniūnijos kaimas vakariniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 6 km į pietvakarius nuo Lenkimų. Jis eina siaura 2 km juosta palei Lietuvos-Latvijos sieną apie 8 kilometrus nuo Lenkimų seniūnijos Kuksinės (Koksinės) kaimo iki...

Lenkimų seniūnija

    Lenkimų seniūnija – Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Tai viena iš 9 Skuodo rajono seniūnijų. Jos administracinio pastato adresas: S. Daukanto g. 59, Lenkimai.  2022 m. seniūnu čia išrinktas Rimantas...

Šventoji (Baltijos jūros intakas)

    Šventoji (latviškai Sventāja) – Baltijos jūros intakas, upė, Lietuvoje tekanti Skuodo, Kretingos rajonų ir Palangos miesto savivaldybių bei Latvijoje Rucavos savivaldybės teritorija. Ji vingiuoja Lietuvos šiaurės vakaruose ir Latvijos pietvakariuose. Tai...

Kuksinė (Koksėnė)

    Kuksinė (žem. Koksėnė) – kaimas yra Skuodo rajono savivaldybės Lenkimų seniūnijos teritorijoje, apie 1 km į pietvakarius nuo Lenkimų, pačiame Latvijos pasienyje, Šventosios upės pakrantėje. 1949–1965 m. jo teritorija priklausė 1949 m. įkurtam Žemytės kolūkiui, o...

Skuodo rajono Lenkimų žemės ūkio bendrovė

    Lenkimų žemės ūkio bendrovė buvo įsteigta 1992 m. birželio 11 dieną. 1992 m. birželio 3 d. pajininkų susirinkime bendrovės vadovu išrinktas Petras Samoška. 1992 m. bendrovei priklausiusiems žmonėms buvo paskaičiuoti ir padalinti šios bendrovės turto pajai....

Sausio 16 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko pagal prancūzės dramaturgės Marcelle Yvonne Berquier-Marinier komediją sukurtas spektaklis „Meilė ir pinigai“ (rež. Badri Tserediani)

    2025 m. sausio 16 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko spektaklis „Meilė ir pinigai“ (režisierius Badri Tserediani). Dailinnkė Giedrė Slavinskienė.      ***    Marcelle Yvonne Berquier-Marinier, Paryžiuje gimusi, XX amžiaus prancūzų tapytoja ir dramaturgė. Autorė...

Žemytės kolūkis (istorijos fragmentai)

   Žemytės kolūkis, kuris tada veikė dalyje Kretingos apskrities Lenkimų apylinkės teritorijos, buvo įsteigtas 1949 metais. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. birželio 20 d. įsaku „Dėl Lietuvos TSR administracinio-teritorinio padalijimo“ pakeitus...

Blezdingėnai, Dvarkasinio kelias. Kas tai?

1998 m. parengtame, dabar Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje saugomame mokytojos Adelijos Drukteinienės kraštotyros darbe „Lenkimų Simono Daukanto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresniosios mokytojos Adelijos Drukteinienės darbai,...

Laisvės dienos renginiai Palangoje – sausio 12–13 dienomis

Palangos kultūros centras palangiškius ir jų svečius 2025 m. sausio 12 ir 13 dienomis pakvietė į Laisvės gyvenų dienai skirtus renginius. Sausio 12-ąją kurorto Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už laisvės gynėjus, Palangos...

Simono Daukanto premija ir jos laureatai

    Simono Daukanto premija Simono Daukanto premiją 1989 m. įsteigė dabartinės Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos teritorijoje veikęs rajono Lenkimų parodomasis-atraminis tarybinis ūkis (veiklą nutraukė 1992 m.). 1995–2003 m. premiją administravo Lenkimų seniūnija, o...

Raseinių kultūros centro sausio mėnesio renginiai

    Raseinių rajono kultūros centro 2025 m. sausio menesio renginiai                  Nuotraukoje – Raseinių rajono kultūros centro interneto svetainės https://raseiniukulturoscentras.lt/ užsklandos fragmentas     Raseinių rajono kultūros centro...

Vilniaus žemaičių kultūros draugijai – 35

    2024 m. gruodžio 17 d. Vilniaus žemaičiai pažymėjo savo draugijos (VŽKD) 35-erių metų sukaktį. Draugijos veiklą per šį laikotarpį iliustruoja Bonifaco Vengalio sukurtas filmas (adresas YouTube kanale – https://www.youtube.com/watch?v=1WmnzDS69MA, kuriame...

Naujųjų metų švenčių tradicijos ir papročiai

Pasak ty­ri­nė­to­jų, Lie­tu­vo­je Nau­jie­ji me­tai bu­vo šven­čia­mi ir seniau, bet ne taip vi­suo­ti­nai, kaip so­viet­me­čiu, kai Ka­lė­das val­džia ig­no­ruo­da­vo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Da­nu­tė...

Kūčios: draudimai, orų spėjimai, prietarai

Giliai senovėje Kūčių vakarą paprastus ir šiaip jau nereikšmingus įvykius žmonės labai  jautriai vertindavo ir iš įvairių reikšmių spėdavo savo ateitį. Su Kūčiomis yra susiję daug papročių, draudimų, orų spėjimų, prietarų. Sakydavo, kad Kūčių dieną negalima virvių...

Telšių reparticijai – 260 metų

    Telšių istorija gyva per artefaktus, išlikusius muziejuose. Žemaičių muziejuje „Alka“ eksponuojami unikalūs dokumentai, knygos ir portretai, pasakojantys apie Telšių ir apskrities raidą. Šiuo metu muziejuje veikiančioje parodoje „260 metų: nuo Telšių reparticijos...

Telšių reparticijai – 260 metų: įdomioji statistika

    XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau jie vadinti pavietaos), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri jungtų valsčių bajoriją per bendrus seimelių posėdžius, administracinius ar teisminius...

Laikraštis „Žemaičių prietelius“ apie Lenkimus (1932–1940 m.)

    1932 m. sausio 8 d. „Žemaičių prietelio“ penktame puslapyje pranešta, kad  Lenkimų parapija Klaipėdos preletūros bažnyčios reikalams surinko 45 litus. Tų pačių metų vasario 6 d. leidinio  skyrelyje „Telšių kunigų seminarijos aukos“ (p. 8) informuojama, kad...

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos portale 2019 m. viešinti 1893–2018 m. bibliografiniai duomenys apie bibliotekoje saugomas knygas, periodinius, elektroninius ir kt. leidinius, kuriuose yra pateikta informacijos apie Lenkimus (Skuodo r.)

    Seniausi įrašai   „Čionai maskolų „narodnos škalos“ nuo senoves dar nebuvo …“: [apie Lenkimų gyventojų atsisakymą steigti tokią mokyklą] / Vyras // Žemajcziu ir Lietuwos apžwalga. - 1893, Nr. 19, p. 150-151. „Ir čia [Lenkimuose] lietuvis, p. Pilypas Šlymas, iš...

Gruodžio 6 d. VDA Telšių galerijoje, tęsiantis atvirų paskaitų ciklui apie meną „Koncepcijos“, vyko susitikimas su dailininke, VDA Grafikos katedros profesore Marija Marcelionyte-Paliuke

    2024 m. gruodžio 6-ąją Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerija prisijungė prie miesto renginių ir pakvietė gyventojus atvykti į galeriją ir drauge atriekti dalelę 233-ojo gimtadienio renginių torto.  14.00 val. VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2) vyko...

Gruodžio 5 d. Palangoje vyko susitikimas su fotomenininku Romualdu Požerskiu ir menotyrininku dr. Tomu Pabedinsku, pokalbis apie išskirtinę lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio (1928–2015) asmenybę

    2024 m. gruodžio 5 d.  Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus vyko susitikimas su fotomenininku Romualdu Požerskiu ir menotyrininku dr. Tomu Pabedinsku. Muziejaus svečiai papasakojo apie išskirtinę lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio (1928–2015)...

Gruodžio mėnėsį tęsiasi meno rezidencija Tauragės pilyje

    Turagės krašto muziejus „Santaka“ spalio–gruodžio mėnesiais surengė meno rezidenciją Tauragės pilyje. Kartu su Tauragės meno mokykla į kūrybinį procesą įtraukėme dailės klasių moksleivius, kurie, vadovaujami tarpdisciplininio menininko Martyno Aužbikavičiaus, kūrė...

Mokyklos Lenkimuose (Skuodo r.) XVIII–XXI a.

    (Tekstas pildomas)     1780 m. Lenkimuose pradėjo veikti parapijinė mokykla. Joje 1853 m. mokėsi 55 mokiniai. Pamokos čia vykdavo rusų kalba. Sąsiuvinių tuo metu nebuvo. Vietoje jų mokiniai rašydavo, piešdavo ant juodų lentelių (terradžių) kreida. 1910–1911 m....

Lenkimų (Skuodo r.) ambulatorija, tuberkuliozinė ligoninė

    1941 m. birželio 10 d. Lenkimų miestelyje kilus gaisrui, sudegė keletas gyvenvietėje buvusių Lenkimų parapijai priklausiusių medinių pastatų, tarp jų ir į rytus nuo bažnyčios buvęs klebonijos pastatas. 1942-aisiais kleboniją ant buvusių jos pastatų atstatė. Iki...

Kultūros paveldo objektai Skuodo rajono Lenkimų seniūnijoje: Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai

    Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai yra Žemytės kaime. Jie 2024 m. liepos 10 d. kaip nacionalinės reikšmės pavienis objektas įtraukti į Lietuvos Respublikos...

Kalvių piliakalnis, vadinamas Pilale

    Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime esantis XIII a. datuojamas Kalvių piliakalnis, vietinių vadinamas ir Pilale. Tai pavienis, nacionalinės reikšmės objektas (unikalus objekto kodas – 3245, kodas Registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – A473P, kodas...

Skuodo rajono kultūros centro Lenkimų skyriaus meno saviveiklos kolektyvai

    Liaudiškos muzikos kapela „Armonikieriai“ Liaudiškos muzikos kapelą „Armonikieriai“ 1995 m.  subūrė Rita Girdžiūnienė. Ji buvo ir pirmoji šio kolektyvo vadovė.   „Armonikierių repertuare“ – lietuvių liaudies, savo kūrybos dainos ir estradiniai kūriniai.  ...

Poetei, eseistei, vertėjai Aldonai Elenai Puišytei (Grigaliūnei) – 95

    Aldona Elena Puišytė (Grigaliūnė) – poetė, eseistė, vertėja. Gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose (Jurbarko r.). ki 1952 m. pavasario mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus (išbuožinus tėvą) jai teko bėgti iš tėviškės nuo...

Šių metų baigiamojoje Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto konferencijoje – apie istorinį Europos kraštą Žemaitiją, savitą jos dainuojamąjį folklorą, kultūrą, heraldiką, žemaitiškus leidinius

    2024 m. lapkričio 30 d. Vilniaus kolegijos rūmuose vyko Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) Turizmo fakulteto konferencija, kuria  užbaigtas šiais metais fakulteto įgyvendintas projektas „Istorinis Europos kraštas – Žemaitija“.  Gausiai...

Lapkričio 29 d. Telšių bibliotekininkai pakvietė į Knygų mugę

2024 m. lapkričio 29 d., penktadienį, 11.00–18.00 val. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko KNYGŲ MUGĖ. PROGRAMA:     11 val. mugės atidarymas. 11.30 val. vaikams – susitikimas su rašytoja Ilona Bakše (skaitykloje IV...

Lenkimų šv. Onos bažnyčia (Skuodo r.)

    Dabartinė Lenkimų šv. Onos mūrinė bažnyčia (adresas: S. Daukanto 65, Lenkimai) pastatyta 1780–1816 metais. Ją 1881 m. birželio 13 d. konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Bažnyčios patronas  – Šv. Ona.   Vincento Juzumo pateiktos žinios „Žemaičių...

Lenkimai (svarbiausios datos, įvykiai, faktai)

    (Tekstas pildomas) ISTORIJA Literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, jog Lenkimai įsikūrė apie 1560-uosius metus per valakų reformą. Po 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinės, administracinės, bajorų teismų ir politinės reformos Lenkimai ir jo...

Juodeikiai (Skuodo r., Lenkimų sen.)  

    Juodeikiai – kaimas, Lenkimų seniūnijos ir Juodeikių seniūnaitijos centras. Jis – 5 km į pietvakarius nuo Lenkimų (Skuodo r.). Nuo Juodeikių į šiaurės rytus – Žemytės, į pietus –Naujosios Įpilties, į pietvakarius – Senosios Įpilties kaimai. Nuo čia iki Skuodo –...

Margininkų botaninis-zoologinis draustinis (Skuodo r., Lenkimų sen.)

    Margininkų valstybinis botaninis-zoologinis draustinis – 1 km į pietus nuo Lenkimų miestelio, 19 km į pietvakarius nuo Skuodo esanti 1302 ha dydžio saugoma gamtos teritorija, kuri priklauso Salantų regioniniam parkui. Ji apima Margininkų mišką, augantį  aplink...

Lenkimų (Skuodo r., Lenkimų sen.) herbas

    2011 m. gegužės 5 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo dailininko Rolando Rimkūno sukurtą Lenkimų gyvenvietės herbą (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–7 (423). Herbą tų pačių metų gegužės 17 d. pagal Lietuvos heraldikos komisijos teikimą dekretu Nr. 1K-695...

Kalvių (Kalvaičių) kaimas (Lenkimų sen., Skuodo r.)

    Kalviai (Kalvaičiai)  Kalviai – kaimas vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Lenkimų seniūnijoje, kelio Kretinga–Skuodas dešinėje pusėje, 3 km į rytus nuo Lenkimų. Nuo Kalvių iki Latvijos sienos – 3 km. Per kaimą teka Baltijos...

Lenkimų krašto padavimai

    Apie Lenkimų miestelio pavadinimo kilmę ir šio krašto kitas vietoves yra įvairių pasakojimų. 2008 m. parengtame kraštotyriniame darbe „Lenkimai. Istorija, kultūra, paveldas, įvykiai ir žmonės. Žvilgsnis į dabartį“ (darbas saugomas Skuodo rajono R. Granausko...

Kapinės Lenkimų seniūnijos teritorijoje

    Lenkimų seniūnijoje yra dvejos veikiančios kapinės: XX a. pab. praplėstos Lenkimų kapinės, kurios apie 96 metrai į rytus nuo Lenkimų šv. Onos bažnyčios ir užima apie 1 hektarą, ir Žemytės kapinės. Žmonės Lenkimų kapinėse laidojami nuo seno. Anksčiau, kai kapinėse...

Jazdučių kaimas (Skuodo r., Lenkimų sen.)

    Jazdučiai̇̃ – buvęs kaimas Lenkimų seniūnijos teritorijoje, 5 km nuo Lenkimų miestelio, tarp Plaušinių, Pakalniškių ir Daukšių kaimų. Koordinatės: 56.184°š. pl. 21.381°r. ilg. 1902 m. kaime gyveno 47 gyventojai, 1922 m. – 36, 1923 m. – 20, 1959 m. –21, 1970 m. –...

Lenkimų (Skuodo r.) kunigai, klebonai, altaristos, vikarai

    Kunigas Raudavičius 2013 m. išleistame iš lenkų į lietuvių kalbą išverstame Vincento Juzumo (1819–1901) darbe nurodoma, kad netrukus po to, kai 1680 m. Lenkimų ūkininkams savo jėgomis Lenkimų kaime pastatė pirmąją medinę bažnytėlę, kun. Raudavičius (Raudowicz) čia...

Upė Graumenalis (Lašupis)

    Graumenalis (Lašupis) – upelis vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, kairysis Šventosios intakas. Jis išteka Juodeikių kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje – 1,3 km į pietvakarius nuo Žemytės.  Iš pradžių srovena į pietus, o Juodeikių šiauriniame...

Kaip lenkimiškiai pažymėjo Simono Daukanto gimimo 200 metų jubiliejų

    1993 m. spalio 27–28 dienomis Lenkimuose vyko renginiai, skirti Simono Daukanto (1793–1864) gimimo 200 metų jubiliejui. Jų šeimininkė buvo tuometinė Lenkimų apylinkės viršaitė Danutė Domarkienė. Renginiuose dalyvavo rajono Kultūros ir švietimo skyriuje inspektore...

Žymiausi Lenkimų (Skuodo r.) knygnešiai

    Galdikas Pranas, s. Prano – valstietis, knygnešių rėmėjas. Gimė 1880 metais. Gyveno Veitų kaime (Lenkimų sen., Skuodo raj.).[i] 1899 m. policija iš jo atėmė 14 lietuviškų knygų bibliotekėlę. Už jos laikymą nubaustas 5rublių bauda arba 2 dienom arešto.  ...

1941 birželio 10-osios gaisras Lenkimuose (Skuodo r.)

    Tarpukariu ūkininkas Bričkus buvo Lenkimų miestelyje veikusios didelės garinės šeimininkas. Joje buvusį didžiulį garą gaminusį garo katilą (tokių katilų slėgis didesnis už atmosferinį) sukdavo du cirkuliaciniai pjūklai. Pastate buvo kūrenama malkomis. 1941 m....

Lapkričio 19 d. Vilniaus mokytojų namuose žemaičių kultūros vakaro metu buvo prisimintos kompozitoriaus, pedagogo Ipolito Petrošiaus sukurtos, jam labiausiai patikusios žemaitiškos dainos

    2024 m. lapkričio mėn. 19 d. Kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namai BALTOJOJE salėje vyko ŽEMAITIŠKŲ DAINŲ IR ŠOKIŲ VAKARAS.  Jo metu ilgamečiai Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai Dalia Dirgėlienė, Vitalija Brazaitienė,  Albinas Batavičius ir...

Lapkričio 13 d. Tauragės kultūros rūmuose vyko koncertas ROMANTIC SAX

2024 m. lapkričio 13 d. nuo 18 val. Tauragės kultūros rūmuose vyko koncertas ROMANTIC SAX / Juozas Kuraitis (saksofonas) ir Daumantas Slipkus (fortepijonas) Į vieno geidžiamiausių Lietuvos saksofonininkų koncertą bilietai ištirpsta akimirksniu… Šio charizmatiškojo...

Palangos kultūros centro „Grubusis“ teatras, vadovaujamas Virginijaus Milinio, pakvietė žiūrovus 2024 m. lapkričio 10 d. į vintažinės komedijos dramos spektaklį – I. Menchell „Kapinių klubas“  

     Palangos kultūros centro „Grubusis” teatras, vadovaujamas Virginijaus Milinio, kviečia žiūrovus 2024 m. lapkričio 10 d. 16.00 val. į Palangos kurhauzo teatro salę (adresas: Grafų Tiškevičių alėja 1), kur vyks vintažinės komedijos dramos spektaklis – I. Menchell...

Lapkričio 6 d. sukako 80 metų, kaip mirė istorikas, publicistas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas, Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas (1861–1944)

     2024 m. lapkričio 6-ąją paminėtos 80-osios Palangos miesto burmistro Jono Šliūpo mirties metinės.  Artinantis antrajai sovietų okupacijai, 1944 metų spalio mėnesį Jonas Šliūpas (1861–1944) su žmona Grasilda, sūnumi Vytautu ir Mauragių šeima iš Palangos per...

Iki lapkričio 30 d. Tauragės kultūros centre veikiančioje akvarelių parodoje savo kūrinius eksponuoja šiauliškiai menininkai Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Gitana Kaltanienė

    2024 m. rugsėjo 27 d. Tauragės kultūros centre buvo atidaryta akvarelės kūrinių paroda „GIMTIES KODAS“. Parodos autoriai: Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Gitana Kaltanienė – žinomi kūrėjai, atvykę iš Šiaulių. Visi trys yra baigę Šiaulių pedagoginį tuometinį...

2024 m. ekspedicijų metu sutvarkyta, konservuota apie 130 apleistų geležinių kryžių Kretingos ir Plungės miestų, Klaipėdos rajono Veiviržėnų, Judrėnų, Gargždų ir Laugalių kapinėse

    Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti su rūdijančiais ir griūvančiais kryžiais, šį paveldą naikino toliau. Tyrinėdama žemaičių...

Spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamas baigiamasis „Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ tyrimo pristatymo renginys

2024 m. spalio 24 d. nuo 10 val. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyko baigiamasis „Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ tyrimo...

Europos Sąjungos parama Lietuvai 2004–2024 metais

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Tada atsirado galimybė Lietuvai gauti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų. Pirmajame etape jos buvo gaunamos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir 2004–2006...

Spalio 15 d. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vyko tauragiškių išleisto kūrybos žurnalo „Slemas su ragais Nr. 2“. „𝑇𝑜𝑙𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑚𝑒𝑛𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑟𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑎𝑚!“ pristatymas, pokalbis apie slemą

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pernai išleido kūrybos žurnalą „Slemas su ragais Nr. 2“. „𝑇𝑜𝑙𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑚𝑒𝑛𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑟𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑎𝑚!“ – su tokiu šūkiu, turinčiu aliuzijas į Tauragės, kaip Lietuvos pasienio miesto verslišką tapatybę, atvežame savo kūrybą.      2024 m. spalio 15 d....

Žemaičių sostinėje Telšiuose – jau du knygomatai

    Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka kviečia naudotis DVIEM KNYGOMATAIS! Pirmasis yra Respublikos g. 18 (prie bibliotekos). Antrasis (NAUJAS!) –  Masčio g. 1 (prie IKI parduotuvės Masčio mikrorajone).   KNYGOMATO NAUDOJIMOSI...

Spalio 11 d. Žemaičių dailės muziejuje (Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose) Senjorų popietės metu vyko koncertas „Mykolo Kleopo Oginskio ir jo vaikų fortepijoninė muzika“

    2024 m. spalio 11 d. Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose – Senjorų popietė. 14 val. – ekskursija po IX pasaulio žemaičių dailės parodą. 15 val. Žemaičių dailės muziejuje fortepijoninės muzikos koncertas „Mykolo Kleopo Oginskio ir jo vaikų fortepijoninė muzika“....

Spalio 9 d. Tauragės kultūros centre koncertavo Juozas Erlickas

  2024 m. spalio 9 d. 18 val. Tauragės kultūros centre koncertavo Juozas Erlickas, parodęs naują programą „Už stiklinių lietaus grotų“   ____________________ Programos tipas – nauja. Bet gali naudotis ir seni žmonės. Programos stilius – atbulinis. Programos detalės –...

VDA Telšių galerijoje rugsėjo 26 d. vyko paskaita apie meną

    2024 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 14:00 val. VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2) vyko paskaita „Daikto paviršius ir viduriai: juslinio dizaino link“ su dizainere Marija Puipaite.   M. Puipaitė pristatė savo teorinius ir praktinius atradimus...

Rugsėjo 25 d. rašytojos Žemaitės gimtajame Bukantės dvarelyje (Plungės r.) – Viktorijos Daujotytės eiliuotų tekstų žemaičių tarme rinktinės „Žemaitīnā = Žemaitynai“ pristatymas

    2024 m. rugsėjo 25 d. rašytojos Žemaitės gimtajame Bukantės dvarelyje (Plungės r.) vyko prof. Viktorijos Daujotytės eiliuotų tekstų žemaičių tarme rinktinės „Žemaitīnā = Žemaitynai“ pristatymas. Renginio pradžia 12 valandą.  Dalyvavo knygos autorė prof. Viktorija...

Vladas Simutis: „Vilkėno dvaro sodybai jos naujieji šeimininkai pasiryžo sugrąžinti jaunystės grožį ir čia įkurti kultūros centrą, muziejų, erdvę, kurioje visiems būtų jauku“

    Vilkėno dvaras laikotarpiu nuo XVII a. pab. Iki XX a. pr. 1695 m. rašytiniuose šaltiniuose pradedama minėti Vilkėno vietovė – Šilutės rajone, šalia žemaičių miestelio Švėkšnos.  Iki 1820 m. Vilkėnas buvo sudėtinė Švėkšnos dvaro dalis, kurią valdė grafas Jurgis...

2001–2020 m. išspausdinti moksliniai leidiniai apie Lietuvos dvarus

    Acta Academiae Artium Vilnensis 97. „Dvarų kultūra: erdvės, istorija, architektūros paveldas = Manor Culture: Spaces, History, Architectural Heritage“ Pristatydami knygą skaitytojams jos leidėjai pažymi, kad „Į dvarų tyrimų diskusinį lauką įsilieja naujos labai...

Naujas Tauragės kultūros centro ženklas (logotipas)

2024-aisiais startuojant naujam kūrybiniam sezonui, sukurtas naujas Tauragės kultūros centro L O G O T I P A S. Jo išskirtiniai kompozicijos elementai simbolizuoja TAURAGĘ & BENDRUOMENĘ & RENGINIŲ SŪKURĮ. Jie visi susijungia į visumą bei kalba apie gyvybiškumą...

Rietavo gyventojams bei jų svečiams – daugiau patogumų ir galimybių

    Prasidėjus rudeniui Rietavo gyventojai turės dar daugiau pasirinkimų, kur papildyti kuro atsargas, sustoti užkąsti ar atsigerti kavos – Rietave atidaryta nauja „Circle K“ degalinė. Naujoji degalinė įsikūrusi šalia automobilių techninės apžiūros punkto, adresu...

Rugsėjo 13–gruodžio 8 dienomis Palangos kurorto muziejaus eksponuojamoje parodoje „Objektyve – grafų Tiškevičių Palanga“ – pirmosios Lietuvos moters fotografės Paulinos Mongirdaitės nuotraukos

    Palangos kurorto muziejus šiemet, surengęs parodą „Objektyve – grafų Tiškevičių Palanga“, atiduoda pagarbą pirmajai Lietuvos moteriai fotografei Paulinai Mongirdaitei, kuri turėjo savo fotoateljė Palangoje, kūrė nuotraukas šiame kurorte, Kretingoje ir kitose...

Naujus mokslo metus pradėjo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas

    Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultetas pradėjo dar vienus įkvėpimo lydimus ir naujų kūrybinių idėjų metus. Mokslo ir žinių šventė 2024 m. rugsėjo 2 d. vyko VDA Telšių galerijoje.      Susirinkusius pasveikino VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas...

Rugsėjo 25 d. Telšiuose vyko Skaitytojų klubo vakaras

    Kur: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bubliotekoje.    Kada: 2024 m. rugsėjo 25 d., trečiadienį, 18 val. – Skaitytojų klubo vakaras. Kas: Visų, kas mėgsta skaityti knygas ir nori pasidalinti mintimis, apie tai, ką perskaitė, buvo...

Rugsėjo mėnesį Skaudvilėje (Tauragės r.) – miesto šventė

    2024 m. rugsėjo mėnesį Skaudvilėje (Tauragės r.) – miesto šventė. Ta proga Skaudvilės krašto muziejuje 2024 m. rugsėjo 12 d. atidaroma kilnojamoji Lietuvos švietimo muziejaus paroda „Jie kūrė Lietuvą“. Parodoje pristatomos šios asmenybės: Kajetonas Sklėrius, Marcė...

Lietuvos dvarai: istorija, jos pamokos ir žiupsnelis statistikos

Lietuvos dvarų užuomazgos – dar prieš valstybės susikūrimą Lietuvoje dvarų užuomazgos atsirado dar prieš valstybės susikūrimą, kai prasidėjo visuomenės diferenciacija. Dalis gyventojų buvo kariai (krašto gynėjai). Jiems už nuopelnus būdavo suteikiama žemių ir pastatų....

Jau galite įsigyti Sofijos Tyzenhauzaitės „Raštų“ trečiąjį tomą

Knygą jau galite įsigyti. Užsakymą siųskite Regionų kultūrinių iniciatyvų centrui el. paštu zemaiciu@gmail.com Šiemet Regionų kultūrinių iniciatyvų centras užbaigė iš prancūzų į lietuvių kalbą versti paskutinįjį istorinės Lietuvos rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės...

Rugpjūčio 30 d. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse – astronomo Sauliaus Lovčiko paskaita „Dangus ir liaudiškasis pasaulėvaizdis“, vakare – naktinėjimas, dangaus stebėjimas Pikniko parke

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“  „Kultūros muitinėje“ rugpjūtis – naujas Astronomijos mėnuo! Muziejus kviečia rugpjūčio 30 d. 19.30 val. Pilies menėse vyksiančią astronomo Sauliaus Lovčiko paskaitą „Dangus ir liaudiškasis pasaulėvaizdis“, o 21.30 val. –...

Užvenčio dvaro sodybos parke penkioliktą kartą vyko tarptautinis akvarelės pleneras, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovykla-festivalis „Užventis MENE XV. 2024“

    Istoriniame Užvenčio dvaro sodybos parke šią vasarą jau penkioliktą kartą vyko tarptautinis   akvarelės pleneras, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovykla-festivalis „Užventis MENE XV. 2024“. „Vėsi kelē ė nomos ved“ („Visi keliai į namus...

Šeiko šokio teatro spektaklio-ekskursijos „Soteria“ premjera Užventyje

    Šią vasarą Užventyje (Kelmės rajonas) vykstant čia jau penkioliktą surengto akvarelės plenero, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovyklos-festivalio „Užventis MENE XV. 2024“ atidarymui, įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio-ekskursijos „Soteria“...

Gintautas Čižiūnas: „Bubių dvaras“

Žemaitijoje vienas iš didžiausių ir gana neblogai iki šiol išlikusių yra Bubių dvaras, esantis Šiaulių rajono Bubių seniūnijoje, apie 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, abipus Dubysos upės. Jam priklauso dvi sodybos. Į pietus nuo pirmosios yra antroji sodyba,...

Gintautas Čižiūnas: „Ginkūnų dvaras“

    Ginkūnų dvaro sodyba – Šiaulių rajono Ginkūnų miestelyje, apie 3 km nuo Šiaulių, prie Šiaulių–Pakruojo kelio. 1805 m. šį dvarą, jau valdydamas daugelį jam Rusijos carienės Jekaterinos II po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo padovanotų dvarų, iš...

Gintautas Čižiūnas: „Dabikinės dvaras“

    XIX a.–XX a. pr. vienas žymiausių Žemaitijos dvarų, garsėjusių įdiegtų technikos ir žemės ūkio naujovėmis, veikusiomis mokyklomis, buvo dabartinės Akmenės rajono teritorijoje, Dabikinės upelio slėnyje įsikūręs Dabikinės dvaras. Pirmosios žinios apie jį mus...

Lauko parodos Tauragėje liepos–spalio mėnesiais

  Festivalis „Kvadratu“ 2024 m. startavo gegužę ir tauragiškiams jau pristatė gausią parodų programą, kurių dauguma atviros tauragiškių lankymui iki pat vėlyvo rudens. Šiuo metu Tauragėje galima pamatyti šias festivalio parodas: Tauragės pilyje: Jonas Staselis....

Vida Godelienė: „Algimantas Švėgžda. „Tai mano laiškai Jums…“

  Laiko tėkmę matuojame darbais, neišdildomais įspūdžiais ar iškiliomis datomis. Tolyn nubėgantis laikas primena apie tuos, kurių jau nebėra, tačiau kurių gyvenimo prasmė giliai įsirėžė į atmintį. [...] Dailininkas Algimantas Švėgžda (1941–1996) gimė 1941 m. balandžio...

Telšiuose – jau 40 kartą vyksta tarptautinė Medalio kūrėjų stovykla

    Liepos mėnesį dvi savaites Telšiuose kurs jau 40 kartą į tarptautinę Medalio kūrėjų stovyklą suvažiavę menininkai. Šį kartą į Žemaičių sostinę jų planuoja atvykti 22. Liepos 30-ąją Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje bus atidaryta medalių paroda ir vyks...

Kelionės maršrutas po Žemaitijoje gimusių 1918 m. vasario 18 d. priimto Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų (Aleksandro Stulginskio, Jono Smilgevičiaus, Stanislovo Narutavičiaus, Mykolo Biržiškos, Jurgio Šaulio ir Kazimiero Stepono Šaulio) gimtąsias vietas

    1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Iš jų 18 buvo gimę dabartinės Lietuvos teritorijoje, tarp jų šeši – Žemaitijoje: prof. Mykolas Biržiška (1882–1962), Stanislovas Narutavičius (1862–1932), Jonas Smilgevičius (1870–1942),...

Žemaitē šimtmetė pažīmintiuo Lietovuos Dainū švėntės Folkluora dėinuo „Rasi rasoj rasi“ Vėlniou / Žemaičiai šimtmečio Lietuvos dainų šventės Folkloro dienoje „Rasi rasoj rasi“ Vilniuje

    2024 m. lėipas ontroujė dėina Vėlniaus Katedras aikštie, Sereikėškiu parkė, kor tik paveiziesi, bova pėlna žemaitiu. Anus galiejē atpažintė, ni nepaklausės, iš kor atvīka – tradicėniu kuostiumu spalvas švėitė ė aki traukė iš tuola. Netrūka žemaitems ė stėprė...

Pasaulio Žemaičių dailės parodų tradicija Plungėje

    Šiemet savo veiklos trisdešimtmetį pažymi Žemaičių dailės muziejus, kuris 1994 m. svetingai Plungės kunigaikščių Oginskių rūmų duris atvėrė iš Žemaitijos kilusiems, su ja glaudžiai susijusiems menininkams ir dailės gerbėjams. Simboliška, kad šiais metais čia...

Telšiuose bijūnams žydint karaliavo stiprios ir kūrybingos moterys

2024 m. birželio 1-ąją šiemet anksti sužydėję bijūnai Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose vėl pakvietė pagal tradiciją miestiečius ir jų svečius susiburti poezijos, muzikos, pokalbių vakare, vykusiame apie moteris: drąsias, unikalias, ypatingas, stiprias, kūrybingas! ...

Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla

    1872 metais (kai kur rašoma, kad 1873 m.) Plungėje įkūrus orkestro mokyklą, jai vadovauti pradėjo P. Dovydavičius. Norinčių patekti į šią mokyklą būdavo daug. Tais laikais muzikai gabūs jaunuoliai į Plungę ir Rietavą suvažiuodavo iš visos Lietuvos. Metais anksčiau...

Birželio 15 d. Telšiuose vyko artėjančios Lietuvos Dainų šventės simbolinė repeticija – Teatro dienos jungtinis pasirodymas, pakvietęs žiūrovus pakeliauti „Esaties lieptais“

    Birželio 15-osios pavakary į Žemaitijos sostinę Telšius suvažiavę 39 Lietuvos mėgėjų teatrai Respublikos gatvėje ir Turgaus aikštėje surengė tikrą „Teatro gatvės“ vyksmą, kviesdami miestiečius ir jų svečius pasižiūrėti, išgirsti ir pajausti Teatrą, net tapti jo...

Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro orkestro muzikantinė

    Muzikantinė – didelis namas, stovėjęs Plungės parko pakraštyje. Šis pastatas glaudžiai susijęs su Plungės orkestro mokyklos istorija. Muzikantinę kunigaikštis Mykolas Oginskis įrengė specialiai minėtai mokyklai. Joje buvo 9 kambariai. Didžiausiame iš jų stovėjo...

Paulius Kondrotas: Rietavo dvaro muzikos mokykla

   Apie Rietavą ir čia veikusią muzikos mokyklą, kunigaikščių Oginskių vaidmenį XIX a. Lietuvos kultūriniame gyvenime paskutiniaisiais metais nemažai rašyta. Rinkdama informaciją apie tai, daugiausia yra nuveikusi ir vertingiausias publikacijas paskelbusi Lietuvos...

Kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Plungėje

        Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) į Plungės Mykolo Oginskio dvarą mokytis muzikos atvyko 1889 m., kai jam buvo 14 metų. Kaip jis čia atsidūrė? Pasakojama, kad tais metais Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902) gydėsi Druskininkuose....

Tauragės kultūros centro birželio mėnesio renginiai

    Vasara Tauragėje startuoja su visus įsukančia miesto švente TAURO RAGAS 2024! Susitikime, dalyvaukime, mėgaukimės, dalinkimės ir pasisemkime kuo daugiau puikių emocijų! Informacija apie visus 2024 m. birželio mėnesio Tauragės kultūros centro renginius...

Dionizo Poškos vardo premija gegužės 24 d. įteikta poetui, eseistui, literatūros kritikui Justinui Kubiliui už 2023 m. Regionų kultūrinių iniciatyvų centro išleistą žemaitiškai parašytą knygą „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“

        2024 m. vienas iš tarptautinio 24-ojo „Poezijos pavasario“ renginių vyko Šilalės rajone veikiančiame Dionizo Poškos Baublių muziejuje. Jo metu Šilalės rajono savivaldybės prieš 16 metų įsteigta Dionizo Poškos vardo premija įteikta Vilniuje gyvenančiam iš...

Kantautienė Irma: „2024-ėijē – Žemaitėška rašta metā: rašītuos, žornalists Kazragis Algėrds, anuo arkīvs Žemaitiu moziejou „Alka“ ė žemaitėšks kūrinīs „Vėskas mainuos. Sena žemaitė pasakuojėms“

    Prieš 55 metus, 1969 metų balandžio 24 dieną, saulei šildant įšalusią žemę, Žemaitija neteko poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio. Jo gyvenimas – tik 40 pavasarių, o kūrybinis palikimas – net 200 apsakymų, apybraižų, humoreskų, pjesių. Ir daugybė...

Varnių (Telšių raj.) istorijos fragmentai

    Ežeringos Varnių (seniau gyvenvietė vadinta Medininkais) apylinkės žmonių dėmesį patraukė jau žiloje senovėje. Pirmųjų šių vietų gyventojų pėdsakų aptinkama Biržulio–Lūkšto ežero duburyje. Pasak istoriko ir archeologo Adomo Butrimo bei Tomo Ostrausko, pirmieji...

Motiejaus Valančiaus paminklas Varniuose (Telšių raj.)

    Idėją statyti paminklą Motiejui Valančiui Varniuose )Trlšių raj.) 1923 m. subrandino ir pradėjo įgyvendinti tuo metu Naujųjų Varnių parapijos klebonu dirbęs kunigas Antanas Juozapavičius (1872–1940). Jo sumanymas sulaukė didelio visuomenės palaikymo. Paminklo...

Varnē (žemaitėškā)

    Senuovie ėlga laika Varniu apīlinkies gīvena žemaitē ėr kuršē. 1314 m. pėrma karta pamėnavuots Medininku (dabar – Varniu) vards – P. Dusburgietė „Prūsijos žemės kronika“. Medininku vīskupėjė bova īkorta 1417 metās. Pėrmoujo Žemaitiu vīskupo 1417 m. spalė 24 d....

Šatrijos kalnas (Luokės kalnas, Pašatrijos piliakalnis)

    Nebus daug, jei pasakysit, kad užkopus ant Šatrijos kalno ne tik akys atsiveria, bet ir, įkvėpęs oro, iš nuostabos kurį laiką žodžio negali ištarti. Prieš tave – vos ne visa kalvotoji Žemaitija, nusagstyta piliakalniais, išraizgyta per pievas, miškus sau kelią...

Padavimai apie Šatrijos kalną (Pašatrijos piliakalnį)

    Daug įvairiausių padavimų, legendų iki šiol pasakojama apie Šatrijos kalną. Dažniausiai kalba eina apie raganas. Ir taip: Šatrija – visos Lietuvos raganų sostinė. Jos, atseit, norėdamos pašėlti bei papuotauti, įvairiomis progomis iš viso krašto ant šio kalno...

Luokės miestelis: seniau ir dabar

     Luokės miestelis įsikūręs vaizdingose kalvotosios Žemaitijos apylinkėse, apie 21 km į rytus nuo Telšių, netoli dešiniojo Virvytės intako Vaidžio upelio. 2,7 km nuo gyvenvietės – vienas didžiausių Žemaitijos piliakalnių – Šatrija, nuo kurio atsiveria įspūdingos...

Kretinga: svarbiausi istoriniai įvykiai ir datos

    Kretinga – Lietuvos pajūrio miestas, to paties pavadinimo rajono centras, esantis netoli Palangos ir Klaipėdos, Lietuvos–Latvijos sienos (iki Kretingos iki Klaipėdos – 21 km, iki Palangos –16 km. Dabar Kretinga – rajono savivaldybės, seniūnijos, katalikų ir...

Dažniausiai turistų lankomos vietos Kretingos mieste

    Daugiausiai turistų Kretingoje sulaukia nuo 1992 m. buvusioje grafų Tiškevičių dvaro sodyboje (suformuota XIX a. vid.) veikiantis Kretingos muziejus (Vilniaus g.). Šie Kretingos dvaro rūmai pastatyti XIX a. 6–8 dešimtmetyje, restauruoti 1972–1988 metais. Muziejuje...

Darbėnai (istorijos fragmentai)

    Darbėnai – miestelis Kretingos rajone, Šventosios intako Darbos ir Danės intako Tenžės upelių pakrantėse, abipus kelio Kretinga–Skuodas, prie Klaipėdos–Skuodo geležinkelio. Nuo čia iki Kretingos – apie 16 km. Miestelio senoji dalis suformuota iki XX a. pradžios Ji...

Šaltojo karo muziejus (Plungės raj.)

    Šaltojo karo muziejus – vienas iš keletos didelę lankytojų trauką turinčių muziejų, veikiančių Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Jo adresas:  Šilinės g. 4, Plokščių k., Plungės r. Norint pasiekti šį muziejų važiuojant nuo Plungės reikia žiedinėje...

Žemaitijos nacionalinio parko vizitinė kortelė

Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais. Jis užima dalį Plungės ir Skuodo rajonų teritorijos. Pagrindinė parko paskirtis – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausias Žemaitijos teritorijas, gaivinti ir puoselėti šio krašto tradicijas,...

Kartenos (Abakų) Lurdas

    Kartenos miestelio priešingoje Minijos upės pusėje, apie 0,7 km į šiaurę nuo kelio Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena, už  Minijos ir Minijos kairiojo intako Kūlupio santakos – Abakų kaimas. Jo šiauriniame pakraštyje yra Kartenos Lurdu vadinamas Abakų Lurdas. Spėjama,...

Telšių vyskupija

Telšių vyskupijos kurija JA kodas 191270864 Adresas: Katedros a. 5, LT-87131, Telšiai, Lietuva Telšių vyskupijos plotas – 13373,15 kv. km. Joje gyvena apie 731 tūkst. žmonių, iš kurių apie 600 tūkst. yra katalikai. Svarbiausi faktai ir datos Telšių vyskupijos plotas –...

Kartena (Kretingos raj.)

    Kartenos vietos įžymybės Kartena (seniau – Kartėna) – Kretingos rajono gyvenvietė prie magistralinio kelio Šiauliai–Palanga, apie 15 km į rytus nuo Kretingos. Miestelis suformuotas Minijos upės vingyje, jos dešiniojo kranto terasoje. Minija Karteną supa iš dviejų...

Biržuvėnai ir Biržuvėnų dvaro sodyba

    Biržuvėnų dvaro sodybos adresas: Dvaro g. 4, Biržuvėnų k., Luokės sen., Telšių raj.     Biržuvėnų kaimo ir dvaro istorijos fragmentai     Biržuvėnai – viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Kuršo ši vietovė  (Birsine)...

Kartenos Laumės kūlis su Karvės, Velnio pėda

       Minijos slėnyje, tarp Kartenos piliakalnio ir kitapus Kūlupio esančio Kartenos Lurdo, 0,66 km į šiaurę nuo kelio „Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena“, 0,24 km į šiaurės vakarus nuo Kartenos piliakalnio, 30 m į pietus nuo Minijos, jos intako Kūlupio dešiniajame...

Kaltinėnai (Šilalės raj.)

     Važiuodamas į Kaltinėnus nuo Kauno pusės, prie šios gyvenvietės esančiame Dvasingumo parke stovintį 20 metrų aukščio baltą Prisikėlimo kryžių pamatai iš tolo. Kaltinėnai – miestelis Žemaičių aukštumos priekalnėje, prie Žemaičių plento ir Šilalės–Kelmės kelio...

Lyduvėnai ir Lyduvėnų geležinkelio tiltas

    Lyduvėnų garsenybės Lyduvėnai (Lydavėnai) – Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos gyvenvietė Dubysos slėnyje,  prie Dubysos ir Dratvens santakos, 15 km į šiaurę nuo Raseinių. Iš čia eina plentai į Raseinius it Šiluvą. Gyvenvietė – spindulinio plano. Miestelio...

Medvėgalis (Medvėgalio archeologinis kompleksas) Šilalės rajone

     Nuo uo 1316 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Medvėgalis (Medvėgalio archeologinis kompleksas) dunkso Šilalės rajone buvusio Karūžiškės dvaro, kuris priklausė Bytautams, laukuose. Nuo čia iki Kaltinėnų miestelio – apie 8 km, o iki senojo žemaičių dvasinio ir...

Kretingos japoniškas sodas

    Viena lankomiausių vietų Kretingos rajone –2007 m. pradėtas kurti dižiausias japoniškas sodas Europoje. Jis užima net 16 hektarų. Adresas: Sodų g., Mažučių k., Kretingos raj. Norint pasiekti šią įspūdingą vietą, privažiavus Darbėnus už bažnyčios reikia pasukti...

Maironis: „Medvėgalio kalnas“

     Eilėraštis „Medvėgalio kalnas“ yra išspausdintas Maironio poezijos rinkinyje „Pavasario balsai“     Kai vidurdieny pažvelgsi nuo Medvėgalio aukštai, Keturiolika bažnyčių aiškiai išmatai.    Baltininkai ir Girgždutė, net pats Dyvitis puikus Pagarboj jam lenkia...

Kaltinėnų dvasingumo parkas (Šilalės raj.)

  Viena iš labiausiai turistų, maldininkų lankomų vietų Kaltinėnų apylinkėse – ant aukšto kalno esantis šio miestelio vardu pavadintas Dvasingumo parkas (adresas: Didžioji gatvė 16, Kaltinėnai). Jis buvo suformuotas 1988 m. Kaltinėnuose parapijos klebonu...

Padavimai apie Medvėgalį

     Padavimai apie Medvėgalį daug kuo panašūs į  daugelio kitų didžiųjų Žemaitijos ir Lietuvos piliakalnių padavimus. Medvėgalio padavimai saviti tuo, kad juose minima šalia kalno esanti kūlgrinda, kuri gelbėdavo šios pilies gynėjus juos užpuolus priešui. Yra...

2024-aisiais Tauragėje vėl vyks festivalis „Kvadratu“

    Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, ieškome kas mus vienytų. Todėl 2024-ų metų festivalyje „Kvadratu“ kalbėsime...

Maironio gimtasis Pasandravio dvaras ir tėvų namai Bernotuose

   1862 m. lapkričio 2 d. Pasandravio dvare (adresas: Pasandravio k., Pagojukų sen., Raseinių r.). gimė žymiausias XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių poetas, eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ autorius, pedagogas, profesorius, teologijos daktaras, spaudos...

Veliuonos dvaras (Jurbarko raj.)

    Veliuonos dvaras (Jurbarko raj.) žinomas nuo XVI a. vidurio, kai jį Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. Vėliau jis yra priklausęs karalienei Bonai Sforcai, kitiems didikams, nuo 1764 m.– kunigaikščiams Poniatovskiams, vėliau – bajorams Zaleskiams,...

Danutė Mukienė: „Kai namą reikia gelbėti nuo žmonių, o žmones – nuo namo, arba Koks likimas laukia Užvenčio dvaro sodybos namo, kuriame gyveno rašytoja Šatrijos Ragana, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius?“

Yra žmonės ir jų darbai, istorija ir dabartis. Kiekvienas turime savo misiją. Vieni gimsta ir išeina, nepalikę šioje žemėje pėdsako, arba sužaloję ją, kiti sugeba savo darbu sujungti praeitį su šia diena, suteikti džiaugsmą kitiems ir dėkoja likimui, turėdami galimybę...

Darius Ramančionis: „Pavasario lygiadienis ant Šatrijos kalno“

        Dienai pralenkus naktį, Telšių rajone ant Šatrijos kalno susirenka būrys prigimtinės pasaulėžiūros puoselėtojų švęsti Lygiadienį, užkurti Šventąją Ugnį, pasveikinti pavasarį ir naują metų rėdą.     Kai visoje Žemėje diena sulygsta su naktimi, švenčiamas...

Vilniaus žemaičių kultūros draugija. 2016 metai

    Sausio 19 d. vyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (toliau – VŽKD, Draugija) ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ataskaitą apie draugijos praėjusių metų veiklą pateikė draugijos pirmininkė Dalia Dirgėlienė, kuri šiai draugijai 2015-aisiais vadovavo jau...

Gedminaičių dvaras ir grafo Jurgio Konstantino Broel Pliaterio biblioteka

   Gedminaičių dvaro sodyba yra to paties pavadinimo Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijos kaime, 3 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna–Judrėnai bei prie pat Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių ribos. Gyvenvietę iš rytų ir šiaurės pusių juosia Šalpės...

Balandžio 16 d. Tauragės rajono Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre – dešimtosios Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo parodos uždarymas ir laureatų paskelbimas

2024 m. balandžio 16 d. 15 val. Tauragės rajono Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre (adresas: Jūros g. 1) – dešimtosios Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo parodos uždarymas ir laureatų paskelbimas....

2024 m. balandžio 9 d. Rašytojų klube Vilniuje vyko rašytojos Virginijos Jasukaitytės kūrybos vakaras su knygomis: „Gyvenimas yra laimė“, „Saragosos vartai“, „Liepų mergaitė“

2024 m. balandžio 9 d. Rašytojų klube Vilniuje vyko rašytojos Virginijos Jasukaitytės kūrybos vakaras su knygomis: „Gyvenimas yra laimė“, „Saragosos vartai“, „Liepų mergaitė“. Dalyvavo rašytoja Virginija Jasukaitytė, literatūros kritikė Janina Riškutė, literatūros...

Balandžio 7 d. Tauragėje vyko „Juokis – 2024“ Tauragėje

2024 m. balandžio 7 d. Tauragės kultūros centre vyko renginys „JUOKIS – 2024“. Dalyvavo „Sprindžia“ iš Šeduvos, „Gryčia“ iš Veiviržėnų, „Viedaras“ iš Natkiškių, „Skardis“ iš Judrėnų, „Trys lokiai“ iš Nevarėnų, humoristas Vaclovas Vičius iš Vilniaus. Tauragės kultūros...

Balandžio 3 d. Kauno Kauno menininkų namų salėje vyko Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ išleisto kūrybos žurnalo „Slemas su ragais Nr. 2“ pristatymas

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 2023 m. išleido kūrybos žurnalą „Slemas su ragais Nr. 2“. „𝑇𝑜𝑙𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑚𝑒𝑛𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑟𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑎𝑚!“ – su tokiu šūkiu, turinčiu aliuzijas į Tauragės, kaip Lietuvos pasienio miesto verslišką tapatybę, tauragiškiai atvežė savo kūrybą į Kauną....

Velykė ir Velykų eglutė. Kas tai?

VELYKĖ Velykė – gerokai primirštas Velykų personažas, savotiškai panašus į Kalėdų senelį. Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų – po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot tėvelių pasakojimų...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: pasisveikinimas Velykų rytą

  Užrašyta 1912 08 16. Pateikė B. Grossas: Aš esu mažas žiogelis, Panos Marijos kazokelis, Žengiau į tą daržą, kur Kristus žengė, Dangus trimpavojo, Pekla vajavojo. Velykų rytą Lelija pražydo – Ne dėl manęs vieno, Dėl viso svieto Amen–Alleliuja!    Bonifaco...

Kovo 25 d. Vilniuje vyko žurnalo ,,Būdas“ klubo renginys

Kas mėnesį organizuojami žurnalo ,,Būdas“ klubo susitikimai. Šių metų (2024-ųjų) kovo 25 d. jis vyko Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (LNKC) (adresas: Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius, Mažoji salė, II aukštas). Jo metu Vilniaus universiteto Azijos ir...

Paskelbtas IX Pasaulio žemaičių dailės parodos darbų kūrėjų sąrašas

Žemaičių dailės muziejus paskelbė šiais metais vyksiančios IX Pasaulio žemaičių dailės parodos kuratorių šiai parodai atrinktų darbų kūrėjų sąrašą. Dailę studijuojančių kūrėjų sąrašas bus skelbiamas vėliau.    Išsami informacija paskelbta Žemaičių dailės muziejaus...

Tauragės krašto muziejaus „Santaka kovo mėnesio renginiai

    Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ 2024 m. kovo mėnesio renginių programa:     Daugiau nei prieš 110 metų dvi mergelės Pagramantyje, atsirėmusios į kiemo tvorą, laukia pavasario. Dairosi į tolį. Gal laukia folklore apdainuotųjų bernelių? Kas šios merginos? Ar jų...

Svarbiausi kovo mėnesio kultūros renginiai Tauragės mieste ir rajone

   Kovo 1 d. 15 val. Pagramantyje – „Kaziuko mugė“. Renginys Pagramančio kultūros namuosei, Pagramančio miestelis Kovo 1 d. 18 val. Tauragės kultūros rūmuose gyvai skambės Vytauto Kernagio dainos – Jokūbas Bareikis kviečia į koncertus scenos legendai pagerbti Kovo 5...

Laima Kryževičiūtė (Bačkienė): „Židikų klebonijos biblioteka: Ma­ri­jos Peč­kaus­kai­tės-Šat­ri­jos Ra­ga­nos ir Ka­zi­mie­ro Bu­kan­to kny­gų rin­ki­nys ir kul­tū­ros cen­tras Ži­di­kuo­se“

„Dovanų“ knygos Grožinė literatūra Profesinė literatūra Enciklopedijos Kitos knygos        IŠSAMIAU     Ma­ri­jos Peč­kaus­kai­tės-Šat­ri­jos Ra­ga­nos kū­ry­bo­je, laiš­kuo­se ir at­si­mi­ni­muo­se nuo­lat kal­ba­ma apie li­te­ra­tū­rą: mi­ni­mos ra­šy­to­jų...

Žemaičių dailės muziejus pakvietė Vasario 16-ąją švęsti kartu

   2024-aisiais Žemaičių dailės muziejus savo bičiulius pakvietė vasario 16-ąją švęsti muziejuje. Tą dieną muziejaus lankymas nuo 12 iki 16 val. buvo nemokamas. 13 val.  muziejaus lankytojams padovanojo ekskursiją po M. Oginskio rūmus.       Šventės dieną muziejaus...

2024 m. vasario mėnesio kultūriniai renginiai Tauragės mieste ir rajone

Tauragės kultūros centro darbuotojai sako: „Mūsų gyvenimai pilni įvairiausių spalvų, įvairiausių galimybių. Galimybių susitikti, pamatyti, pajausti, išgyventi, atrasti… Pasimėgauti naujais atradimais Jus kviečia ir VASARIS. Pilnas nuotaikingų susitikimų, šventinių...

Vasarė 13 dėina Plateliūs nu pat rīta vīka Užgavieniu švėntė

   2024 m. vasarė 13 d. Žemaitėjės naciuonalėnė parka šėrdie Plateliūs organizoujemas švėntės gaspaduorē ragėna: Je tori svēkatas ėr okatas, spausk i Platelius!“    Švėntės pruograma bova tuoki:      *Nu pat rīta – velniū, obagū ėr kėtuokiū balvuonieliu zbėtkā po...

Užgavėnės Tauragėje vyko vasario 13-ąją

  2024 m. vasario 13 d. UŽGAVĖNĖS TAURAGĖJE. ORGANIZATORIAI SAKO: „UŽSIGAVĖSI – PROBLEMŲ NETURĖSI“. 10–15 val. * Trukšmingas persirengėlių pasikraipymas po Tauragę * GRAŽI MŪSŲ ŠEIMYNĖLĖ Nuo 17:00 prie Kultūros rūmų – Užgavėnių kaukių dirbtuvės *ATEIK GRAŽUS –...

Vasario 1 d. VDA Telšių galerijos studentų tarpdisciplininėjė parodoje „DIAGNOZĖ: mokslo, meno ir gyvenimo sintezė“ vyko susitikimas su jos kuratoriumi skulptoriumi doc. Mindaugu Šimkevičiumi

2024 m. vasario 1 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2), vyko ekskursija po VDA Telšių fakulteto studentų tarpdisciplininę parodą „DIAGNOZĖ: mokslo, meno ir gyvenimo sintezė“. Ją vedė parodos kuratorius doc. Mindaugas  Šimkevičius. Paroda...

Aleksandras Kazimieras Liudvikas de Šuazel-Gufjė

  Aleksandras Kazimieras Liudvikas de Šuazel-Gufjė (anglų kalba – Alexandre Casimir Luis de Choiseul-Gouffier; prancūzų kalba Alexandre Casimir Luis de Choiseul-Gouffier) – Aleksandro Vladislovo Ignoto Oktavijaus de Šuazelio-Gufjė ir Sofijos Čapskytės de...

Sausio 18 d. Vilniaus dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose vyko šiauliškių muzikinio spektaklio-performanso „Aušra Foucault šešėlyje. Noktiurnas balsams, aktorei ir perkusijai“ premjera

  2024 m. sausio 18 d. Vilniaus dailės akademijos Naujųjų rūmų Šachmatinėje salėje (Malūnų g. 5 Vilnius) vyko šiauliškių muzikinio spektaklio-performanso „Aušra Foucault šešėlyje. Noktiurnas balsams, aktorei ir perkusijai“ premjera.       Spektaklio-performanso...

Kretingoje Aukso vainikais apdovanoti geriausi 2023 m. liaudies meistrai

  2023 m. sausio 6 d. Kretingos muziejuje vykusiame baigiamajame respublikinės liaudies dailės parodos „Aukso vainikas“ renginyje pagerbti geriausi 2023 m. Lietuvos liaudies meistrai. Šį kartą simboliniais Aukso vainikais apdovanoti trys kūrėjai. Tai šiaudinių...

Žemaitijos piliakalniai: „Ant Šatrijos atsiveria akys“, „Ar tiesa, kad ant Žąsūgalos kalno poilsiui nutupia žąsys?“, „Girgždūtė – kalnas, ant kurio 200 m. aukštyje buvo ežerėlis“, „Kas supylė Moteraičio kalną?“, „Sprūdės piliakalnis mena Mindaugo laikus“, „Širmė ir jos apylinkės – buvęs Viržuvėnų kulto centras?“, „Plinija – tikėtina senovės žemaičių piliakalnis-prieplauka“

„Žemaitijos piliakalniai: „Ant Šatrijos atsiveria akys“, „Ar tiesa, kad ant Žąsūgalos kalno poilsiui nutupia žąsys?“, „Girgždūtė – kalnas, ant kurio 200 m. aukštyje buvo ežerėlis“, „Kas supylė Moteraičio kalną?“, „Sprūdės piliakalnis mena Mindaugo laikus“, „Širmė ir...

Stasė Lygutaitė-Bucevičienė (1939–2023)

  Stasė Lygutaitė-Bucevičienė (1936–2023) – poetė, žurnalistė. Gimė 1936 m. birželio 15 d. Lenkimuose (Skuodo valsčius). 1955 m. baigė Skuodo rajono Mosėdžio vidurinę mokyklą. 1956–1961 m. dirbo mokytoja Skuodo rajono Šačių, Skuodo ir Vaičaičių vidurinėse...

Raseinių rajono kultūros centro renginiai 2024 m. sausio mėnesį

RASEINIŲ RAJONO KULTŪROS CENTRO (RRKC) 2024 M. SAUSIO MĖNESIO RENGINIŲ IR IŠVYKŲ PLANAS   Data Laikas (val.) Renginio pavadinimas / dalyviai Renginio vieta Atsakingas asmuo 6 d. 12.00 ADVENTO PILIGRIMYSTĖ Į ŠILUVĄ „ĮŽIEBK NE TIK EGLĘ, BET IR ŠIRDĮ“ Trijų karalių...

Žemaitiškos spaudos ir knygų leidybos apžvalga (XV–XXI a.)

Prezentacija „Žemaitiškos spaudos ir knygų leidybos apžvalga (XV–XXI a.)“. Atsisiųsti >     Nuotraukoje – 2023 m. RKIC išleistos Justino Kubiliaus žemaitiškai parašytos knygos „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“ viršelio fragmentas. Dailininkė Deimantė...

Ignas Končius apie pasninkus, adventą Kučių, Kalėdų valgius ir kt.

  Be mėsos, be pieno. Be mėsiško valgio, be pieniško valgio. Taip kas penktadienį. Dar prieš didžiąsias šventes, pvz. prieš šv. Joną, prieš Sekmines ir t. t. Dar prieš metų ketvirčius – trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Nors sakydavo, kad nuo Velykų...

Šventinė gruodžio mėnesio (1–17 d.) programa Tauragėje

*  Gruodžio 1 d. 18 val. – Kalėdų eglės įžiebimo šventė su grupe Biplan ir šokių studija DEMO (Pilies aikštėje). *  Gruodžio 3 d. 13 val. – Sekmadienio akordai: koncertas „Tauragės balsai aidi“ su Tauragės kultūros centro jaunimo choru „Con Anima“ ir Jaunimo choru...

Petras Bielskis: „Mažosios Sibiro sakmės“

  IKI SIBIRO   GRIOVYS   Tik baigėsi karas. Lietuvoje įsisiautėjo NKVD smogikų būriai. Žmonės bijojo vakarais užsidegti lempas arba tūnojo užsidangstę langus gūniomis, kad nepriviliotų nelaukiamų praeivių. Mama pasikinkiusi arkliuką jau kuris laikas...

Interviu su komiksų autore Kamile Saukaite-Etningetown

   „Žmogų atskleidžia jo vidinis pasaulis, o ne keista išvaizda ar neįgalumas,“  – sako Kamilė Saukaitė-Etingetown. Neseniai Tauragės pilies menėse buvo pristatytas kūrybos žurnalas „Slemas su ragais Nr. 2“. Kviečiame paskaityti interviu su Kamilė...

Naujausi Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ leidiniai 

Naujausius Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ leidinius ir suvenyrua rasite  muziejaus „Santaka“ Lankytojų aptarnavimo centre (Tauragės pilis, Dariaus ir Girėno g. 5). Lankytojų aptarnavimo centras atviras muziejaus darbo dienomis.     MES PASIEKIAMI:...

Gruodžio 14 d. Telšiuose – susitikimas su žurnaliste, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja, praeityje – žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja bei vyriausiąja redaktore Eba Tombak

KUR: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje KADA: 2023 m. gruodžio 14 d., ketvirtadienį, 17 val. RENGINYS: susitikimas su žurnaliste, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja, praeityje – žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja...

Lietuvos mokslo premija ir iš Žemaitijos kilę jos laureatai

  Viena prestižiškiausių Lietuvoje – Mokslo premija. Ji nuo 1993 m. skiriama už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų prieskyra. Premijuojami gali būti Lietuvos...

Žemaitijoje gimę iškilūs fotografai

  Ričardas Anusauskas – fotografas, menininkas, pianistas, kompozitorius, dainų autorius, spaudos darbuotojas, verslininkas, Lietuvos foto menininkų sąjungos narys. Nuo 2002 m. – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA), Vilniaus miesto darbdavių ir...

Lapkričio 24 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – tapybos miniatiūrų parodos „Kas sakė, kad bus lengva?“ pristatymas ir Rasos Grybaitės paskaita „Miniatiūros žanro istorinė raida Europos dailės kontekste“

  2023 m. lapkričio 24 d.17 val. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyks tapybos miniatiūrų parodos „Kas sakė, kad bus lengva?“ pristatymas ir Rasos Grybaitės paskaita „Miniatiūros žanro istorinė raida Europos dailės kontekste“ *** 2022-ieji Jurbarko rajone buvo...

2023 m. lapkričio 24 d. 17 val. Tauragės rajono Lauksargių kultūros namuose, 2023 m. lapkričio 28 d. 16 val. Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose – Dariaus Kiniulio knygos „Lauksargiai. Mažosios Lietuvos dalis“ sutiktuvės

  Ar esate girdėję, kad Lauksargiai turi daugiau istorinių atvirukų nei Tauragė? Ar kada kilo klausimas, kodėl ten buvo įsigalėjusi vokiška valdžia? Kodėl net tada, kai kraštas priklausė Lietuvai, lietuvybei ten grėsė pavojus? Kokius pasus pirmosios Lietuvos...

Būtinoji eilutė: Adelė Cholodinskienė (1944–2023)

  Būtinoji, kuri pirma parašoma ant popieriaus, paskui ant medžio ar akmenio. O nebūtinoji eilutė, kuria norėtų būti pavadintas ir šis tekstelis, skirtas Adelės Cholodinskienės atminimui, yra toks: „Muziejininkė Adelė: iš Lenkimų, iš kur ir Simonas Daukantas, ir...

Spalio 17-ąją Vilniaus žemaičiai kultūros vakaro metu prisiminė iškilųjį žemaitį Simoną Daukantą (1793–1864), kurio 230-ąsias gimimo metines pažymėsime šių metų spalio 28 d., ir jo darbus

   2023 m. spalio mėn. 17 d (antradienį) Vilniaus Mokytojų namų (adresas: Vilniaus gatvė 39) Didžiojoje salėje vyko tradicinis, kiekvieno mėnesio trečiąjį antradienį į būrį žemaičius ir jų bičiulį sukviečiantis Vilniaus žemaičių kultūros draugijos kultūros vakaras. Šį...

Žemaičių muziejus „Alka“ apdovanotas premija už projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ įgyvendinimą ir knygos „Telšiai. Atminties knyga“ išleidimą

  Žemaičių muziejus „Alka“ apdovanotas Rokiškio krašto muziejaus ir organizacijos „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujamos Philip S. Shapiro (JAV), įsteigta Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno (1902–1920) vardo premija už projekto „Telšių Atminties...

Spalio 13–15 d. meno mugėje „ArtVilnius’23“ VDA Telšių galerija, pristačiusi skulptorių Donatą Repeiką ir jo „Objektus“, pateko į geriausių Lietuvos galerijų septintuką

  2023 m. spalio 13–15 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vyko 14-oji meno mugė „ArtVilnius“, kurioje Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerija pristatė skulptorių Donatą Repeiką ir jo kūrybinį darbą „Objektai“. Vertinimo komisija atkreipė...

Spalio 14 d. Telšiuose vyko knygos „Kelionė vidun“ pristatymas

Kur: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje KADA: spalio 14 d., šeštadienį, 14 val. RENGINYS: knygos „Kelionė vidun“ pristatymas. * Knyga „Kelionė vidun“ kviečia leistis savęs pažinimo link, skaitant jogos mokytojos Šri Matadži...

Spalio 12 d.  Tauragės banko rūmuose vyko Tauragės SLAM UP vakaras

  Tauragės banko rūmuose spalio 12 d.  vyko ypatingas Tauragės SLAM UP vakaras. Savo kūrybą skaitė vietiniai slemeriai, scenoje atradę savitą performatyviosios poezijos braižą. Iš anglų k. išvertus „slam up“ reiškia „susitrenkti“ – tauragiškiai, kviečiame patirti...

Tauragės rajono savivaldybei – „Auksinė krivūlė“

2023 m. spalio 6 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos renginyje kultūros ministras Simonas Kairys už kultūros puoselėjimą „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą  įteikė Tauragės rajono savivaldybei.  Iškilmių metu jis pažymėjo, kad „Tauragės proveržis kultūros srityje...

Nuo rugsėjo 23 d. lankytojų laukia Telšių ješiva

  2023 m. rugsėjo 23 d. (šeštadienį) nuo 9 valandos lankytojams atidarytas Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva (Iždinės g. 11, Telšiai). Tai – istorinėje žydų aukštojoje mokykloje įkurta nauja muziejinė erdvė, kurios dabartinė funkcija – saugoti ir...

Rugsėjo 29 d. Telšiuose vyko mokslinė konferencija, skirta Šventojo Rašto vertėjo prelato prof. Antano Rubšio 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui ir Žemaitijos krikšto 610-ųjų metų sukakčiai

2023 m. rugsėjo 29 d. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko XVI ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“ mokslinė konferencija „Krikščioniškieji dialogai: visuomenės, konfesijos, bendruomenės nuo Viduramžių iki XIX a.“, skirta Šventojo Rašto...

Rugsėjo 15 d. Telšiuose vyko Europos paveldo dienų šventė

  Rugsėjo 15 d. nuo 12 val. Telšiuose vyko Europos paveldo dienų renginiai: telšiškių laukė nemokamos paskaitos, edukacijos bei ekskursijos. Šių metų tema buvo „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“.   Žemaičių muziejus „Alka“ kartu su partneriais (Telšių...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: rugiapjūtės pabaigtuvės

  Užrašyta 1912 m. liepos 31 d. Papasakojo Magdalena Norkienė iš Žvirzdalių kaimo. (Ji buvo Einikio įnamė, o Einikis buvo Viešniauskio nuomininkas – I. Končiaus pastaba) Sakydama „Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus“ įeina moteris, nešdama ant lėkštės padėtą iš rugių...

Iš Igno Končiaus rašytinio palikimo: tėviškės atsiminimai

GANDRINĖ   1952 m. spalio mėn. 23 d.  Mano tėviškėje, už pirties galo, tvoros kerčioj stovėjo sena sena epušė (drebulė). Viršūnė tos epušės padžiūvo, ėmė trupėti. Pagreitino trupėjimą: patrumpino viršūnę iki gyvųjų šakų, pasmailino, užmovė senų nebevažiuojamų...

Ignas Končius: „Žemaitijos kryžiai ir koplytėlės“  

  Fragmentai iš Igno Končiaus knygos „Mano eitasis kelias“ (Vilnius, 2001) Skaitytojams siūlome fragmentus iš žemaičių etnografo, profesoriaus Igno Končiaus publikacijų apie Žemaitijos kryžius ir koplytėles   *** „Žemaičių padangės kryžius ir koplytėles...

Ignas Končius: Gondinga (surinkta ir užrašyta 1922 m.)

  Už kokių penkių-šešių kilometrų nuo Plungės miesto yra Gondingos kaimas su tokio paties pavadinimo gerai aplinkiniams žinomu piliakalniu. Iš senųjų žmonių pasakojimų ir esamo vietovės vaizdo matyti, kad senovėje, kai Plungės vietoje didelės balos ir ežerai...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: pasakos

  Pateikė Boleslovas Grossas: Kodėl Kanapis du kartus dirbamas Kartą Jėzus ėjęs ubagais ir kanapių rovėjų paprašęs „alužnos“. Rovėjos pasakiusios neturinčios laiko jam ko nors paieškoti. Jėzus joms atsakęs: – Du kartus dirbsite tą darbą.   Epušė Apie tai,...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: atsitikimai, anekdotai

  Užrašyta 1912 m. birželio mėn. 7 d. Pateikė Anastazija Končienė: Lekemėj mirė Naugreckis. Kai pradėjau giedoti: „Buvo žmogus bagotas, Auksuotas, sidabruotas, Brangiausiais rūbais nešiojo“ ir t. t., seniai baisiai užpyko, net grasino visus išvaikyt už tyčiojimąsi.  ...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: kas ką reiškia

  Pateikė Boleslovas Grossas: Jeigu valgant žmogus užspringo, jam kažkas pavydėjo. Jeigu valgant, geriant maistas pasiliejo, į svečius kažkas skuba. Jeigu blakstienas niežti, netikėtai gausi prigerti (kiti sako: išgirsi nelauktą naujieną). Jei dešinioji ausis skamba,...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: patarimai žvejams

  Pateikė Boleslovas Grossas: Šiaurės ar rytų vėjui pučiant užkalsi venterį, tai žuvis neis ir baidysis, o jei pietų vėjui pučiant, eis. O geriausia – vakarų, tai gausi. Jei venterį užkalsi mėnesio pabaigoje, vis rasi tuščią, o jei pradžioje – laimingai bus. Jei į...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: burtai, prietarai, reikšmės

  BURTAI, PRIETARAI, REIKŠMĖS   Užrašyta 1911 m. liepos 24 d.: Pamatei gyvatę, nori ją užmušt, sudėk toj vietoj kryžmai medukus – ateis ir apsiries. (Plačiai žinomas). Žvaigždė link kokio namo krenta, žinok, tame bute kas nors mirs. Norint, kad šuo nekauktų, reikia ką...

Iš Igno Končiaus tautosakos užrašų: paukščių pamėgdžiojimai

  Užrašyta 1911 m. sausio 10 d. Pateikė Anastazija Končienė: Strazdo giesmė pavasarį: Kad buvau svečioj šalelėj, Midų-vyną gėriau, midų-vyną gėriau, Subinėlė tyvaliava, tyvaliava. Kad parlėkiau į savo žemelę – sudžiūvau, sudžiūvau: Subinėlė kaip šakalys, kaip šakalys....

Vilniuje gyvenantys folkloro kolektyvų vadovai žemaičiai

  Lietuvos sostinėje Vilniuje tradicinę kultūrą puoselėja ir čia veikiančių folkloro kolektyvų vadovai. Jų čia – apie penkiasdešimt. Beveik kas penktas iš jų gimė Žemaitijoje ar savo darbais yra glaudžiai susijęs su šio krašto tradicinės kultūros puoselėjimu....

Žemaičiai – Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai

  Tarp iškiliausių iš Žemaitijos kilusių mokslo žmonių yra ir būrys Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovų, mūsų šalyje dažniausiai vadinamų rektoriais, viršininkais. Jų pareiga – užtikrinti sėkmingą įstaigos veiklą, finansinį stabilumą, kokybišką studentų mokymą, gerą...

Iš Žemaitijos kilę literatūrologai, literatūros istorikai, kritikai

  Kokia yra mūsų grožinės literatūros istorija, jos išskirtiniai raidos bruožai? Kokia kūrinių meninė vertė? Norėdami atsakydami į šiuos ir kitus su grožine literatūra susijusius klausimus dažniausiai atsiverčiame žinomų literatūros srities specialistų...

Iš Žemaitijos kilę žymūs archeologai

   Tekstas parengtas pagal informaciją, kaupiam RKIC archyve ir žiniasklaidos priemonėse skelbiamą informaciją. Sąrašas tęstinis. Gavus naujos informacijos, jis papildomas    *** RENALDAS AUGUSTINAVIČIUS – archeologas, kultūros ir valstybės veikėjas, Vilniaus...

Liepos 28 d. Plungėje – grupės ,,Planeta Polar“ koncertas

2023 m. liepos 28 d. 18 val. Plungėje – grupės ,,Planeta Polar“ koncertas (rojekto ,,Plungė - muzikos erdvė: nuo modernios klasikos iki alternatyvos“ renginys). Plungės kultūros centro informacija Bonifaco Vengalio nuotraukoje – Plungės miesto centras

Lėipas 13 – Dorbės mūšė, Pasaulė žemaitiu vėinībės dėina

DURBĖS MŪŠIS    Jau XIII a. pradžioje, formuojantis Lietuvos valstybei, išryškėjo du stiprūs teritoriniai-gentiniai branduoliai – Žemaitija ir Lietuva. Panašus karinės jėgos balansas, karybos patirtis, lėmė, kad  santykiai tarp jų buvo gana rezervuoti. Stulbinama...

Nacionalinės pažangos premija ir jos laureatai žemaičiai

  Nacionalinė pažangos premija – vienas garbingiausių apdovanojimų,  2006–2009 m. teiktų labiausiai mokslo srityje pasižymėjusiems ir prie Lietuvos pažangos prisidėjusiems Lietuvos žmonėms. Ji buvo inicijuota Lietuvos mokslo ir verslo institucijų – Vilniaus...

Birželio 8 d. Tauragėje vyko menų festivalio „Kvadratu“ renginiai

2023 m. birželio 8 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“  visus pakvietė į menų festivalio „Kvadratu“ renginius.    FESTIVALIO PROGRAMA: 15.00 val. – Meninio tyrimo apie Tauragę pristatymas. Bažnyčių g. 15 17.00 val. – Monikos Krikštopaitytės paskaita „Tarp troškimo...

Tauragės muziejininkų organizuojamą festivalį „Kvadratu“ birželio 2-osios vidurdienyje pradėjo menininkės Monika Dirsytė ir operos solistė Agnė Sabulytė, atvežusios į miestą performansą „Ašies kodas“

Penktus metus Tauragėje vyksiantis festivalis „Kvadratu“ šiemet startavo birželio 2 d. 12.00 Pilies aikštėje: pristatyta net 3 valandų trukmės tauragiškių ir „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ svečių dėmesį kaustantis performansas „AŠIES KODAS“, kurio premjera...

Tauragės menų festivalio „Kvadratu“ 2023 m. leidinys

Naujas, dažais dar kvepiantis Menų festivalio „Kvadratu“ leidinys tiesiai iš spaustuvės atkeliavo į Tauragės krašto muziejų „Santaka“. Jame rasite renginių ciklo programą, menininkų pristatymus, aktualią informaciją. Nemokamo popierinio leidinio ieškokite muziejaus...

Gegužės 30 d. Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje amžinam poilsiui atgulė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, ilgametė radijo ir televizijos laidų, renginių vedėja, politikė, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė

2023 m. gegužės 27 dienos ryte po sunkios ligos į Amžinojo gyvenimo žemę pasitraukė iškili etninės kultūros puoselėtoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, ilgametė radijo ir televizijos laidų, renginių vedėja, politikė, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė...

Gegužės 30 d. Vilniaus Kairėnų kapinėse palaidotas etnokultūros specialistas, spaudos darbuotojas, ilgametis televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėjas ir Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas Stasys Kavaliauskas

  2023 m. gegužės 26 d. po ilgos ir sunkios ligos amžinybėn iškeliavo lituanistas, etnokultūros specialistas, spaudos darbuotojas, ilgametis televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėjas ir Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas Stasys Kavaliauskas....

Pėsčiųjų žygis Telšių rajono Žarėnų būrio partizanams atminti

Praėjusį sekmadienį pėsčiųjų žygiu paminėtos Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų būrio partizanų 74-osios žūties metinės. Įvykiui įprasminti Lietuvos šaulių sąjunga Žemaitijos šaulių 8 rinktinė suorganizavo 18,6 km pėsčiųjų žygį Dievo Krėslo, Ariškės,...

Gegužės 18 d. Tauragės rajone visi keliai vėl vedė į muziejus

Gegužės 18 d. vėl visi keliai vedė į Tauragės krašto muziejų „Santaka“. Čia vyko tradicinės kasmetinės tarptautinės „Muziejų nakties“ akcijos renginiai, atvėrę muziejų duris nemokamai viešnagei ir kultūrinei pažinčiai. Visą dieną muziejaus ekspozicijų, parodų  ir...

Gegužės 16 d. Vilniaus mokytojų namuose vyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vakaras „Kultūrų paribiai“, skirtas Klaipėdos krašto  susijungimo su Lietuva 100-osioms metinėms

2023 m. gegužės  mėn. 16 d. Vilniaus mokytojų namų BALTOJOJE salėje vyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) vakaras „KULTŪRŲ PARIBIAI“. Vakaro programa buvo skirta Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto)  susijungimo su Lietuva 100-osioms metinėms. Akademikas,...

Motinos diena Lietuvoje ir pasaulyje

Gegužė Lietuvoje – svaiginančios žalumos ir žydėjimo metas. Tokiu grožiu džiuginančiu laiku, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, Lietuvoje pagal tradiciją jau beveik šimtmetis kaip švenčiama Motinos diena (ši šventės data mūsų šalyje oficiali nuo 1928 m.). Tą dieną...

Gegužės mėnesio parodos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“

2023 m. gegužės mėnesį Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ir jo ekspoziciniame padalinyje Skaudvilės krašto muziejuje lankytojų laukia šios parodos":   1. Paroda „Mūsų vėliavos 1918-1940“ Istorijos ekspozicijoje bus iki liepos 10 d. 2. Vidos Karbauskienės paroda...

„Mažųjų talentų šou – 2023“ Mažeikiuose ir jo laureatai

  Mažeikiuose veikiantis Daivos Gedvilienės labdaros ir paramos fondas, tęsdamas tradiciją, skatindamas talentingiausių vaikų ir jaunimo kūrybinę, meninę, muzikinę veiklą, saviraišką bei savišvietą, šių metų balandžio 6 d. balsingus, muzikai gabius Mažeikių...

Balandžio mėnesį vykstančios 23-iosios nacionalinės bibliotekų savaitės „Kartu įveikiant krizes“ renginiai Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje

RENGINIŲ KALENDORIUS 2023 m. balandžio mėnuo         * Balandžio 21 d., penktadienį, 12 val. Bibliotekų savaitės atidarymas. Knygos „Telšiai. Atminties knyga“ pristatymas * Balandžio 25 d., antradienį, 10 val. Renginys vaikams „Augu ir tobulėju su knyga“ * Balandžio...

Žemaičiai – Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatai

  Mūsų šalies kultūros ir meno žmonėms vienas garbingiausių apdovanojimų – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, kurią sudaro piniginė premija, diplomas ir medalis. Ji Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjams skiriama nuo 1989-ųjų už per...

Balandžio mėnesio parodos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“

„Nusivalykite kojas, nes jūs žengiate į XIX amžių“, – pasitikdami lankytojus sako Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, informuodami, kad visose „Tauragės pilies menėse eksponuojamos parodos dėl autentiško grindinio, skliautų ir arkų dažnai įgauna naujų prasmių. Tą...

Savaitę prieš Velykas – Verbų sekmadienis

Pavasaris... Saulė  kieme paberia vis daugiau vaikų, visi, kas gyvas, stengiasi kuo ilgiau pabūti lauke. Tokiu laiku ir švęsti, ir džiaugtis gyvenimu norisi. Tam puiki proga – Velykos. jas 2023 m. švęsime nuo balandžio 9 dienos. Bet... Kol jų sulauksime, pagal...

Jūsų laukia Tauragė – 2023 m. Lietuvos kultūros sostinė

2023 m. Lietuvos kultūros sostinė yra Tauragė. Jos atidarymo renginys vyko sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje vyks. Duris į ilgai lauktus ir ypatingus šiam miestui metus atidarė įspūdingas teatralizuotas šviesos bei muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki...

Žemaičiai rašytojai Vilniuje

Šiemet, sumanę žurnale plėtoti temą, pasak Simono Stanevičiaus, apie Vilnių „apsėdusius“[1] žemaičius, pabandėme pasižvalgyti tarp sostinės žemaičių rašytojų (poetų, prozininkų, dramaturgų), kurie daugiau ar mažiau aktyviai yra dalyvavę ar dalyvauja Žemaičių kultūros...

Ožgavienės Žemaitiu kaima moziejou Telšiūs

Sočiais ir riebiais valgiais, šventišku šurmuliu, šėliojimais, linksmomis dainomis, trankiais šokiais ir skambia muzika šiemet vasario 19 d. telšiškiai vijo žiemą lauk iš kiemo. Šimtai persirengėlių ir žiūrovų (jų suskaičiuota per 1700!) tą dieną buvo sugužėję  į...

Žemaičių dailės muziejaus renginiai vasario 16-ąją

2023 m. vasario 26-ąją Plungėje veikiantis Žemaičių dailės muziejus kviečia į renginius, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai (1918 m. vasario 16 d.). RENGINIŲ PROGRAMA    M. Oginskio rūmų Advokato name (Laisvės al. 17, Plungė)  11 val. Edukacinis užsiėmimas...

Vasarė 8 d. Skouda bėbliuotekininkā organizava žemaitiu kalbuos dėktanta

SKOUDA RAJUONA SAVĖVALDĪBĖS RUOMOALDA GRANAUSKĖ VĖIŠUOJI BĖBLIUOTEKA 2023 M. VASARĖ 8 D. VĖSUS PAKVĖITĖ NUOTOLĖNIO ĖR KONTAKTĖNIO BŪDO RAŠĪTĖ ŽEMAITIU KALBUOS DĖKTANTA. Ons bova rašuoms naujējemė Skouda rajuona savėvaldībės Ruomoalda Granauskė vėišuosės bėbliuotekas...

Vilniaus žemaičių kultūros draugija turi naują pirmininką

2023 m. sausio 17 d. įvyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Jame išrinkta nauja VŽKD taryba. Jos nariais tapo: Janina Asminavičienė, Virginijus Jocys, Bonifacas Vengalis (jie taryboje dirbo ir praėjusią kadenciją),...

Padainuokim kartu

SKOMBĒ ŽEMAITĖŠKĀ!   Sungailienė Loreta nuognē kvėit karto padainioutė žemaitėškā! Vėsū pėrm, Tamsta, pasėklausīk, sosėveiziek žuodelios, vo ontra sīki kāp klausīsi, gali jau i pritūravuotė.   Pjaun bernielis (pilnas įrašas) >     Pjaun...

Žemaičiai – Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai

  Lietuvoje reikšmingiausių kultūros ir meno kūrinių autoriai, gyvenantys Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, nuo 1989 m. kasmet apdovanojami Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, o nuo 1997 m. už Lietuvos kultūrai ir menui reikšmingus darbus bei...

Laisvės gynėjų diena Rietave

Širdis sujungiantis Laisvės šauksmo aidas   Apytiksliais duomenimis Lietuvai lemtingą 1991 m. sausio mėnesį Rietavo krašto žmonės nesmurtinei Lietuvos Laisvės gynybai atidavė daugiau kaip keturis tūkstančius savo gyvenimo valandų. Vien tiktai sausio 11–16...

Dionizas Poška: „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“

Dionizas Poška: „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ – žymiausias ir vertingiausias Dionizo Poškos grožinės literatūros kūrinys. Spėjama jo parašymo data yra 1815–1825 m. Pirmą kartą jis kiek pakoreguotas buvo išspausdintas 1886 m. „Aušros“ pirmajame numeryje. Autentiškas...

Simonas Tadas Stanevičius: „Šlovė žemaičių (Aukšta daina)“

Poeto, tautosakininko, kultūros veikėjo Simono Tado Stanevičiaus (1799–1848) sukurta odė „Šlovė Žemaičių“ yra skirta XVIII a. I p. Vilniuje gyvenusių, čia mokslus ėjusių, kultūros srityje dirbusių žemaičių kultūrinei veiklai pašlovinti. Čia tuo metu studijavo ir pats...

Žemaičių akademijos tęstinis leidinys „Žemaičių praeitis“

1996 m. oficialiai pradėjusios  veikti iš Žemaitijos kilusius bei kitus šio krašto istorijos, kultūros raidą tyrinėjančius mokslininkus daugelį metų vienijusios visuomeninės organizacijos Žemaičių akademijos veiklos pradžia galima laikyti XX a. 9 deš. antrąją pusę,...

Telšių miesto Masčio ežero pakrantėje – nauji meno ženklai

Minint 231–ąjį Telšių miesto gimtadienį, pristatyti du nauji menininkės, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meną ir juvelyriką studijuojančios ketvirtakursės Dominykos Gulbinaitės sukurti mažosios plastikos kūriniai. Jie gimė įgyvendinant Telšių rajono...

Plungės kultūros centre gruodžio mėnesį – dvi parodos

Plungės kultūros centre (Senamiesčio a. 3, Plungė) 2022 m. gruodžio mėnesį veikia dvi parodos: Plungės krašto tautodailės kūrinių paroda     (uždarymas gruodžio 27 d.12.00 val.) ir paroda „Plungė dailininkų akimis“. Parodų lankymas – nuo 9.00 iki 17. 00 val. Plungės...

Groudė 20 d. vīka Vėlniaus žemaitiu kultūras draugėjės Advėnta vakars

2022 m. groudė 20 d. 18 val. Vėlniaus muokītuoju nomū Baltuojie salie vīka Vėlniaus žemaitiu kultūras draugėjės Advėnta vakars. Anamė bova prisimintė lietoviu raštėjės pradininkā, skombiejė Mažvīda Martīna gėismīna gėismės. Bova galėmībė paaukuotė –  prisėdietė pri...

Juozas Mickevičius: parapijų kalėdojimas Žemaitijoje

Žemaitijos muziejininkas ir  kraštotyrininkas Juozas Mickevičius (1900–1984) savo paliktuose tautosakos užrašuose nurodo, kad seniau visose Žemaitijos parapijose klebonai stengdavosi iki Kalėdų savo parapiją iškalėdoti – aplankyti visas parapijoje esančias sodybas....

Juozas Mickevičius: Žemaitijoje užrašyti Kūčių burtai

  Žemaičių muziejininkas, kraštotyrininkas Juozas Mickevičius (1900–1984) daugelį metų (ypač 1930–1940) įvairiuose Žemaitijos rajonuose (daugiausiai Plungės, Mažeikių, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Telšių) užrašinėjo tautosaką. Jo paliktuose rankraščiuose daug žinių...

Gruodžio 2 d. Plungėje įžiebta Kalėdų eglė

2022 m. gruodžio 2 d. vakare Plungės Senamiesčio aikštėje vyko Kalėdų eglės įžiebimo šventė. Jos metu kalėdinę pasaką sekė miško gyvūnai, svečiavosi pats Kalėdų Senelis. Koncertavo teatro ir kino aktorius, dainininkas Marius Jampolskis, Plungės kultūros centro...

Lapkričio 29 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko Stepono Algirdo Dačkevičiaus kūrybos vakaras, naujos knygos – „Skruzdėlynas po šaukštu“ pristatymas

Kur: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 18). Kada: 2022 m. lapkričio 29 d., antradienį, 17 val. Renginys: Stepono Algirdo Dačkevičiaus kūrybos vakaras, naujos knygos – „Skruzdėlynas po šaukštu“ pristatymas....

Benediktas Jankauskas: „Istorinė tiesa ar tikroviška legenda?“

PALEMONAIČIAI – NE ITALAI, O AISČIŲ SUGRĮŽĖLIAI (REEMIGRANTAI) II Mūsų tautos senovės istorija tokia sudėtinga, kad pirmieji metraštininkai ir istorijos rašytojai iš gilios praeities pasiekusias žinias užrašinėjo kaip legendas. Gerėjant kalbų žinojimui, stiprėjant...

Telšių ješivoje (Iždinės g. 11) spalio 12–lapkričio 14 d. veikia Michaelio Brennerio (1885–1969) paroda „Michaelis Brenneris. Laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“.

2022 m. spalio 12 d. Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspoziciniame padalinyje Telšių ješivoje (Iždinės g. 11) atidaryta Michaelio Brennerio (1885–1969) paroda „Michaelis Brenneris. Laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“. Paroda veiks iki 202 m. lapkričio...

Spalio 18 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje – Rietavo kunigaikštienės Olgos Oginskienės dienoraščio „Le Journal d’Olga, Comtesse Kalinowska, Princesse Ogińska 1836–1840“ pristatymas

2022 m. spalio 18-ąją (antradienį) 14 val. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje – Rietavo kunigaikštienės Olgos Oginskienės dienoraščio „Le Journal d'Olga, Comtesse Kalinowska, Princesse Ogińska 1836–1840“ pristatymas. Renginyje dalyvaus viena iš knygos autorių  – prof....

Virtualūs susitikimai su iškiliais Skuodo krašto žmonėmis

Skuodo rajono kultūros centro iniciatyva 2021–2022 m. vyko virtualūs  „Kultūriniai susitikimai“ su kraštiečiais. Jų metu žiūrovai turėjo galimybę stebėti ne tik pokalbius su šį kraštą garsinančiais žmonėmis, bet ir pasiklausyti šiems susitikimams parengtas mini...

Rugsėjo 9–18 dienomis – Europos paveldo dienos 2022. PROGRAMA

2022 m. rugsėjo 9–18 dienomis vyks Europos paveldo dienos. Šių metų tema – tvarus paveldas. Informacija apie Europos paveldo dienas Lietuvoje – Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos interneto svetainėje. Publikacijų prieiga...

Dalia Bernotaitė-Beliauskienė: „Kuo žemaitės klodavo lovas“

Švenčiant Platelių miestelio savivaldos 230 metų sukaktį Platelių dvaro svirne 2022 m. liepos 2 d. buvo atidaryta šio krašto tekstilės paroda iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkinių. Mintis parodyti šio visapusiškai turtingo krašto...

Palanga: Virtualios parodos

„Palangos Birutės kalnas ir jo papėdėje esanti lurdo grota senose nuotraukose, atvirukuose, piešiniuose“ „Palangos pajūris senose nuotraukose, atvirukuose / atvirlaiškiuose“ „Palangos grafų Tiškevičių rūmai ir „Laiminančio Kristaus“ skulptūra“ senose nuotraukose ir...

Žuolėnė (Žuolėnės)

Žuolėnė (Žuolėnės)   Žuolėnė tonkē Žemaitėjuo ėr vėsuo Lietovuo īr vadėnama Žuolėniems. Teisings pavadėnėms – Žuolėnė. Ana īr šventama rogpjūtė 15 dėina, katra dabā Lietovuo īr nedarba dėina. Poėlsiaujem, bet mažā kas gal pasakītė, kou Žuolėnė ipatinga. Ta švėntė...

Telšiūs Dėdioujė Žemaitiu sėina papoušė dā vėina pluokštė

Lėipas 13 – Dorbės mūšė ėr Žemaitiu tautuos vėinībės dėina. Šēs metās šešės Žemaitėjėjės savivaldībės 2022 metus īr paskelbosės Žemaitiu kalbuos metās. Žemaitiu kalbā pagērbtė, Telšiūs, Dėdiuojie Žemaitiu sėinuo, šiū metu lėipas 13 dėina bova atidėngta naujė pluokštė-...

Telšiuose Didžiąją Žemaičių sieną papuošė dar viena plokštė

Liepos 13-oji – Durbės mūšio ir Žemaičių tautos vienybės diena. 2022 m. renginiai, skirti šiai datai paminėti, vyko Lietuvoje ir Latvijoje. Šiemet, liepos 13-ąją, Telšiuose, Didžiojoje Žemaičių sienoje, buvo atidengta dar viena plokštė – paminklas žemaitiškiems...

Kontininkai

Kontininkai – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, prie Baltijos jūros, į šiaurę nuo Vanagupės. Kaimo teritorija praeina dviračių trąsa „Gintarinis pajūris“. Kontininkų vardu yra pavadinta viena iš Palangos miesto gatvių. Palangos krašto istorijos...

Virtuali paroda „Palangos Birutės alėjos senosios vilos ir kiti pastatai“

„Baltoji“ vila Vilos dvynės „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Vila „Anapilis“ Vila „Machorta“ Buršteino vila Lietuvos karininkų ramovės vila Vila „Pelėda“ ​ „Baltoji“ vila. D. Mukienės nuotraukos. 2022 m. „Baltoji vila“ XX a. I pusėje. Fotoreprodukcijos iš RKIC archyvo Vila...

Virtuali paroda „Palangos Jono Basanavičiaus gatvė“

   Tiesioginė pransliacija iš Palangos J. Basanavičiaus gatvės >      Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje – viena iš pagrindinių mieste. Kartu tai ir intensyviausia kurorto gyvenimo arterija. Ji prasideda centrinėje Palangos dalyje, prie sankirtos su Vytauto gatvė,...

Paliepgiriai (seniau – Liepagiriai, Palibgiriai)

Paliepgiriai – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, rytinėje kelio Klaipėda–Liepoja. Nuo Palangos centro į šiaurę ji yra nutolusi apie 5–6 kilometrų. Dabar šio kaimo teritorijoje veikia Palangos oro uostas. Senovėje tai buvo žvejų kaimas. Rašytiniuose šaltiniuose...

Kunigiškiai

Kunigiškiai – nedidelė gyvenvietė, esanti apie 5 km į šiaurę nuo Palangos miesto centro ir Vanagupės, tarp Palangos miesto centro ir Šventosios. Kunigiškiai – visai arti jūros. Čia kur kas ramiau, negu Palangoje, tad labai tinka šeimų poilsiui. Paskutiniais metais...

Užkanavė

Užkanavė – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, prie pat Baltijos jūros, kiek į vakarus nuo Kunigiškių, prieš Palangos oro uostą. Prie Palangos miesto gyvenvietė prijungta 1958 m. rugsėjo 29 dieną. Iki to laiko ji priklausė Kretingos rajono Šventosios apylinkei,...

Virtuali paroda „Palangos meno ženklai, paminklai“

Palangoje meno ženklų (skulptūrų, paminklų, atminimo lentų) nėra itin daug. Didžiausi, meniškiausi iš jų žinomi plačiai. Pirmiausia tai Birutės parke, prie pagrindinio tako į rūmus, stovinti skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, Birutės kalno papėdę puošianti...

Karvelynas

Karvelynas – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės rytinėje dalyje, vakarinėje kelio Klaipėda–Liepoja dalyje ir į pietus nuo Kretingos gatvės. Šiandien buvusį kaimą primena Karvelyno vardu pavadinta viena iš Palangos gatvių.   Parengė Danutė Mukienė   D....

Monciškė (Manciškė, Monciškės)

Mančiškė (arba Manciškė, Monciškės) – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, kiek piečiau nuo Šventosios, tarp Palangos oro uosto ir Šventosios gyvenvietės. Prie Palangos miesto ji prijungta 1975 metais. 1996 m. Lietuvos paraplegikų asociacija, vadovaujama...

Virtuali paroda „Palangos Grafų Tiškevičių alėja“

Apie 1843–1848 m., kai Palangos valda priklausė grafams Juozapui Tiškevičiui (1805–1844) ir jo sūnui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891 m.), pietvakariniame Rąžės upelio krante, jau seniai nebenaudojamų buvusių Palangos kapinių teritorijoje, pradėtas formuoti miestelio...

Dobilas

TEKSTAS PILDOMAS AKTUALIA INFORMACIJA Dobilas – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės pietuose, prie Žogupio. Paskutiniais metais šioje vietovėje pastatyta nemažai poilsiui ir nuolatiniam gyvenimui skirtų statinių.   Parengė Danutė Mukienė   Gretos Tautavičiūtės...

Plytinė

TEKSTAS PILDOMAS AKTUALIA INFORMACIJA Plytinė – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės pietinėje dalyje, netoli Baltijos jūros. Parengė Danutė Mukienė   D. Mukienės nuotraukoje – Baltijos jūra prie Palangos   Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros...

Būtingė

Būtingė – Palangos miesto savivaldybės šiauriausia gyvenvietė, prie kelio Klaipėda–Liepoja ir sienos su Latvija. Ji yra į šiaurę nuo Šventosios gyvenvietės, priklauso Šventosios seniūnijai. Istoriniai vietovės pavadinimai: vok. Budendingshof, rus. Будендиксгоф,...

Vanagupė

Vanagupė – vienas iš buvusių kaimų dabartinio Palangos miesto teritorijoje. Nuo jo apie 5 km į šiaurę – Palangos oro uostas. 1966 m. Vanagupės gyvenvietė prijungta prie Palan­gos. Šio buvusio kaimo teritorijoje yra pastatytas viešbutis, pavadintas kaimo vardu –...

Medvalakis

Medvalakis – buvęs kaimas dabartinio Palangos miesto teritorijoje, į rytus nuo kurorto centro. Kaimo vietą dabar primena jo vardu pavadinta viena gatvė.   Parengė Danutė Mukienė   D. Mukienės nuotraukoje – Palangos paplūdimys   Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m....

Virbališkė (Virbališkės)

Virbališkė (Virbališkės) – buvęs kaimas dabartinės Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo miesto centro. Prie Palangos jis prijungtas sovietmečiu. Dabar tai vienas iš kurorto gyvenamųjų daugiabučių namų mikrorajonų – vadinamas Virbališkės arba C...

Vilimiškė

Vilimiškė – vietovė (seną istoriją turintis kaimas), kurios viena dalis priklauso Palangai, kita – Kretingos rajonui. Ji yra Pajūrio žemumoje, pietrytinėje Palangos miesto savivaldybės pusėje, tarp Palangos, Vydmantų, Nemirsetos ir Parąžės, vakarinėje kelio...

Dabartinio Palangos miesto teritorijoje buvusios gyvenvietės (kaimai)

Kalbėdami apie Palangą, dažniausiai turime mintyje kurortą, išsitęsusį į šiaurę nuo Nemirsetos ir pasibaigiantį ties Naglio kalnu, Vanagupės gyvenamuoju rajonu. Tuo tarpu Žemaitijos etnografiniam regionui priklausantis dabartinis Palangos miestas palei jos vakarinę...

Palanga – kurortas prie Baltijos jūros

Šiandien Palanga – didžiausias ir daugiausiai poilsiautojų per metus sulaukiantis klimatinis ir balneologinis kurortas. Ji nuo Klaipėdos nutolusi 25 km, nuo Kretingos – 13 km. Palangos miesto centrinėje dalyje į Baltijos jūrą įteka Rąžės upelis. Čia paplūdimių, kopų...

Senoji Būtingės karčema

Mikelis Balčius knygoje „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016, p. 77) rašo: „po 1566 m. Palangos valsčiuje, šalia prekybinio kelio iš Prūsijos į Livoniją, prie Šventosios upės intako Darbos upelio buvo atmatuotas žemės sklypas ir pastatyta karčema. Nuo Palangos per...

Žydų masinių žudynių vieta Kunigiškių miške (Palangos miestas)

1941 m. birželio 24 d. vokiečių kareiviai ir vietiniai smogikai per 4 valandas suėmė visus nespėjusius iš Palangos ir jos apylinkių pasitraukti žydus ir suvarė juos prie autobusų stoties. Vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir kartu su sulaikytais buvusiais sovietinės...

Virtuali paroda „Nemirseta“

Prie senojo kelio Klaipėda–Palanga esanti Nemirseta yra viena seniausių Lietuvos pajūrio ruožo, einančio nuo Palangos iki Klaipėdos, gyvenviečių. Žinomuose rašytiniuose šaltiniuose ji pradedama minėti XV amžiuje. Šios gyvenvietės pavadinimas įvairuoja. XV a....

Virtuali paroda „Šventosios gyvenvietė ir uostas“

Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi kairiajame to paties pavadinimo upės krante, prieš jai įtekant į Baltijos jūrą. Tai vienintelis Lietuvos miestas, kuris buvo suplanuotas ir pastatytas tarpukariu. Jo projektą 1938 m. parengė urbanistas Nikolajus Mačiulskis....

Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia

Moderni, mūrinė, 25 m aukščio Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia stovi kurorto  Saulėtekio take (pastato numeris 1). Tai rytinėje kelio „Klaipėda–Liepoja“ pusė. Prie bažnyčios stovi mūriniai daugiabučiai gyvenamieji namai, veikia prekybos centras, yra automobilių...

Šventosios, Janmarienburgo – Šventosios senojo miesto vieta

XVI–XVIII a. Šventosios, Janmarienburgo senasis miestas yra buvęs Šventosios upės žemupyje, jos kairiajame krante ir dabartinės Šventosios upės vagos vietoje. Ši regioninės reikšmės vieta  (Šventosios buvusios prekybinės faktorijos kultūrinis sluoksnis) dėl vertingųjų...

Būtingė – šiauriausia Palangos kurorto dalis

Būtingė – buvęs Lietuvos pajūrio kaimas. Ji – prie kelio Klaipėda–Liepoja, netoli sienos su Latvija. Jau daugiau negu 20 metų, kaip Būtingės gyvenvietė dažniausiai pradedama minėti tada, kai kas nors sutrinka čia nuo 1999 m. liepos 22 d. veikiančiame 1995 m. pradėtame...

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Pagrindinis Būtingės gyvenvietės akcentas – rytinėje jos dalyje stovinti 1822–1824 m. šalia buvusio dvaro sodybos iškilusi autentiškais vargonais garsėjanti mūrinė, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai viena seniausių Lietuvoje evangelikų liuteronų parapijų...

Žemaitėškas poezėjės rinktėnė „Sava muotinu kalbo“

    KNINGUO „SAVA MUOTINU KALBO“ PASKELBTĖ EILIERAŠTĒ Ė ANŪ AUTUORIU TRUMPAS BIOGRAPĖJĖS        ANGLICKIS Stasīs Gėmiau 1905 m. groudė 22 d. Plungės rajuona Bernuotava kaimė. Šeimuo auguom aštounė vākā. Muokiaus Telšiū gėmnazijuo. 1927 m. bėngiau Telšiū muokītuoju...

Palangos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė

1997 m. gegužės 5 d. dėl vertingųjų archeologinių savybių į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įtraukta nacionalinės reikšmės IX–XIV a. po Kr. datuojama Palangos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė (unikalus objekto kodas 23765). Ji yra Palangos piliakalnio su...

Palangos piliakalnis su gyvenviete

1997 m. gegužės 5 d. dėl vertingųjų archeologinių, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių savybių į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įrašytas Palangos pajūryje esantis Palangos piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus objekto kodas – 23764). Jį sudaro kurį...

Mosėdžio Vaclovo Into sodybą imasi gražinti jo dukra Danutė Intaitė

Pasklidusi žinia apie iš emigracijos grįžusią Vaclovo Into dukrą maloniai nustebino ne tik mosėdiškius, bet ir visus šio unikalaus miestelio gerbėjus. Tėvelio pradėtus darbus pasiryžusi tęsti Danutė Intaitė sako, kad tiesiog atsiliepė į širdies kvietimą. Jos vizija –...

Virtuali paroda „Palangos miesto Nemirsetos kempingas „Kompensa“

    Išsamesnę informaciją apie kempingą teikia Palangos turizmo informacijos centras (Vytauto g. 94, LT-00132 Palanga, tel. +370 460 48811, el. p. info@visit-palanga.lt. Nemirsetoje veikiančio Palangos kempingo „Kompensa“ kontaktiniai duomenys: Klaipėdos pl. 33i,...

Apie kolektyvo narius

Loreta Sungailienė (vokalas) – etnomuzikologė, liaudies dainų atlikėja, respublikinių ir tarptautinių projektų dalyvė, konkursų laureatė; Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo specialistė, LRT Televizijos laidų vedėja, Vilniaus m....

Apie kolektyvą

„Lietuvos trombonų projektas ir Loreta Sungailienė“ – nuo 2018 m. gyvuojantis unikalus muzikinis projektas, kurį pristato profesionalių trombonininkų ansamblis, perkusininkas ir liaudies dainų atlikėja Loreta Sungailienė. Atlikėjai rengia koncertus įvairiuose Lietuvos...

XV–XVIII a. Šventosios-Elijos senovės gyvenvietė

2001 m. vasario 9 d. dėl vertingųjų archeologinių ir kraštovaizdžio savybių į Kultūros vertybių registrą įtraukta nacionalinės reikšmės XV–XVIII a. Šventosios-Elijos senovės gyvenvietė (unikalus objekto kodas 16195), Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše jos...

Palangos bendrojo lavinimo švietimo įstaigų istorija

Anksčiau Palangoje veikusios bendrojo lavinimo mokyklos Pirmosios žinios apie Palangoje veikusias mokyklas mus pasiekia iš XVIII amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad tuo metu Palanga buvo linijinio plano gyvenvietė, išsidėsčiusi prie palei pajūrį einančio...

Nemirsetos kempingas

Šeimų poilsiui, neįgaliesiems pritaikytas Nemirsetos kempingas yra įsikūręs 5,3 km į pietus nuo Palangos miesto centro, vakarinėje senojo kelio „Klaipėda–Palanga“ pusėje. Čia – miškinga Pajūrio regioninio parko, Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio vieta, nuo kurios...

Interaktyvus lietuviškų pasakų parkas Palangoje

Palangos Interaktyvus lietuviškų pasakų parkas nuo 2016 m. vasaros veikia prie Simono Daukanto ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtos (adresas: S. Daukanto gatvė 24A). Čia stovi keletas interaktyvių, vaikams žaisti, laipioti, sukioti pritaikytų skulptūrų....

Palangos senovės gyvenvietė III

1994 m. vasario 7 d. dėl vertingųjų archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtraukta ankstyvuoju ir viduriniuoju neolito amžiumi datuojama Rąžės upės kairiajame krante esanti Palangos senovės gyvenvietė III (unikalus objekto kodas 17135). Jos teritorija...

Šventosios senovės gyvenvietė

Nacionalinės reikšmės, 4000 m. pr. Kr.–500 m. pr. Kr. datuojama Šventosios senovės gyvenvietė dėl vertingųjų archeologinių savybių 1992 m. birželio 19 d. įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 1813), numeris Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše...

Pastatų kompleksas Palangos miesto Kretingos gatvėje

1992 m. rugsėjo 11 d. dėl vertingųjų architektūrinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Kretingos g. esantis vietinės reikšmės istorizmo stiliaus pastatų (nr. 14, 16) kompleksas (unikalus kodas 2716). Jis yra Palangos miesto istorinės dalies (unikalus...

Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė Palangoje

1993 m. balandžio 28 d. į Kultūros vertybių registrą dėl vertingųjų dailės savybių įtraukta Palangos kapinėse esanti vietinės reikšmės Paulauskų kapo antkapinė akmeninė koplytėlė (unikalus numeris 15335, adresas: Vytauto g. 176C). Ji padaryta 1813 metais. Ant...

Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklis „Karūna Poetui“

2022 m. balandžio 5 d. Telšių Žemaitės dramos teatre scenos ir poezijos gerbėjus vėl nudžiugino 2021-aisiais, Vytauto Mačernio jubiliejiniais metais, pagal V. Mačernio poeziją, laiškus, amžininkų prisiminimus pastatytas spektaklis „Karūna Poetui“ (rež. Laimutė...

Palangos scenos mėgėjai ir jų spektakliai XIX a. pab.–XX a. I p.

Šiandien, tikėtina, nerasime žmogaus, besidominčio profesionalų ir mėgėjų teatrais, kurie nežinotų Palangoje jau beveik 30 metų veikiančio „Grubiojo“ teatro (vadovas Virginijus Milinis). Iki šio teatro įkūrimo Palangoje keletą dešimtmečių nei profesionalaus, nei...

Žemaičių laiveliai

Lietuvos pajūryje žmonės žvejyba užsiėmė nuo gilios senovės. Į jūrą jie dažniausiai išplaukdavo savo gamybos laiveliais. 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išspausdintoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 15–16) nurodyta, kad „Mūsų probočiai...

Profesionaliam Kelmės mažajam teatrui – jau 15 metų

Kelmės mažasis teatras įkurtas 1991 m. liepos 6 dieną. Tada jam buvo skirtos naujos patalpos, kuriose buvo šimto vietų salė, scena su apšvietimu bei teatro darbui reikalinga minimali techninė įranga. Ilgus metus gyvavome kaip mėgėjų teatras. Jis 1992–1995 m. sugebėjo...

Pranas Gudynas: „Lietuva ir gintaras“

Kai Baltijos pakrantėse senovės lietuviai rado pirmuosius gintarėlius, o nagingi meistrai pavertė juos gražiais papuošalais, užgimė sakmė apie Lietuvą ir gintarą. Amžių puoselėjama, eidama iš lūpų į lūpas, ši sakmė plačiai pasklido, įgavo kuo įvairiausių atspalvių....

Apie kūrinius

  Čiūž čiūžela– žiemos laikotarpio sutartinės ir dainos aranžuotė. Tekstas – liaudies, muzika – liaudies ir V. Pilibavičiaus.   Kompozicijoje  panaudotos Užgavėnių pasivažinėjimo dainos – sutartinė „Čiūž čiūžela“ ir vienbalsė daina „Žuvų šukelėm“. Toks su...

Albumo rengėjai, rėmėjai

RENGĖJAI IR LEIDĖJAI Lietuvos trombonų projektas ir Loreta Sungailienė, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“ Partneris - VO „Regioninių kultūrinių iniciatyvų centras“   RĖMĖJAI             Albumas įrašytas, parengtas, tiražuotas ir visuomenei...

Apie albumą

Albumo pavadinimas „SAVI“ atspindi svarbiausias projekto puoselėjamas kūrybos ir muzikavimo drauge vertybes: susiklausymą (S), atvirumą (A), veržlumą (V), improvizaciją (I). Vertybių išeities taškas – lietuvių folkloras (tai, kas sava mūsų tautai, tai, kuo galime būti...

Eduardo Balsio tėvų namas Palangoje (J. Šliūpo g. 4)

2010 m. sausio 4  d. dėl vertingųjų architektūrinių ir istorinių  savybių į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įrašytas J. Šliūpo gatvėje (ankstesnis gatvės pavadinimas – Kordono) esantis 1940 m. pastatytas namas, kuriame yra gyvenęs ir kūręs kompozitorius ir...

Palangos kurorto istorija (iki 1985 m.)

Ši publikacija – bandymas fragmentiškai apžvelgti Palangos kurorto istoriją iki 1985 m., akcentuojant svarbiausius jo įvykius ir faktus. Rengiant ją naudotasi įvairiais rašytiniais šaltiniais. Išsamesnė informacija apie atskirus kurorto vystymosi faktus pateikiama...

Gintaro apdirbimas Palangoje (istorijos fragmentai)

Lietuvos pajūryje gintaras dėl jo gydomųjų savybių, grožio, malonaus kvapo buvo renkamas ir apdirbamas nuo seniausių laikų. Gintaro dirbiniais buvo puošiamasi, jis vartotas gydymui, magijos ir kitais tikslais. Lietuvos pajūrio teritorijoje ankstyviausi gintaro...

Sveikatingumo takas „Labrytys“ Palangoje

Jau XIX a. pradžioje plačiai pradėjo sklisti žinios apie Palangą kaip poilsiui ir sveikatos stiprinimui tinkančią vietovę. Poilsiautojus čia vilioja ne tik jūra, balto smėlio paplūdimiai, kopos, bet ir palei paplūdimį augantys pušynai, kiti žaliuojantys plotai, čia...

Palangos kurorto muziejus (trumpai)

Palangos kurorto muziejus veikia netoli jūros, prie Jono Basanavičiaus gatvės (adresas: Birutės al. 34A) vienoje iš seniausių ir gražiausių Palangos medinių vilų – „Anapilyje“, iki to laiko daug metų garsėjusioje čia „Anapilio“ muzikinio klubo organizuojamais...

Palanga 1830–1831 m. sukilime (trumpai)

1830–1831 m. sukilimas, dažnai vadinamas Lapkričio sukilimu, Palangos neaplenkė. Mūšiai tarp sukilėlių ir caro kariuomenės Palangos apylinkėse vyko 1831 metais. Tada stipriai nukentėjo ne tik miestelis. Kilus keliems gaisrams didelė dalis Palangoje buvusių medinių...

Kovo 8 d. rašytojai Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – 145

Šiemet minime rašytojos, pedagogės, vertėjos, visuomenės veikėjos  Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 145-ąsias gimimo metines. Šios sukakties proga organizuojami renginiai jos gimtajame Plungės rajone. Kovo 6 d. (sekmadienį) 12 val. Žlibinų Švč. Mergelės Marijos...

Kai tylėti jau nebegalime…

Visada deklaravome, kad interneto svetainė „Žemaičių žemė“, to paties pavadinimo el. žurnalas – kultūros, švietimo, istorijos leidiniai, kad čia nepolitikuojama ir kad juose nėra vietos tiems, kas siekia suklaidinti žmones, manipuoliuoti jais ir kt. Ši nuostata...

Jono Šliūpo (1861–1944) biustas Palangoje

Paminklas Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjui, lietuvybės puoselėtojui, publicistui, spaudos bendradarbiui  dr. Jonui Šliūpui (1861–1944) stovi Palangoje, Vytauto gatvės vakarinėje pusėje, netoli pagrindinio įėjimo į Palangos botanikos (Birutės) parką ir tako,...

Paminklas Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje

Paminklas Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje stovi S. Daukanto gatvėje. Jis atidengtas 2014 m. gegužės 17 dieną. Paminklo autorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis...

Paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui

Paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui stovi pačiame Palangos centre, Vytauto gatvės tytinėje pusėje, skvere, esančiame priešais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bačnyčią. Jis sukurtas skulptoriaus Jono Jagėlos ir yra skirtas pagerbti Palangoje gimusiam Lietuvos...

Aloyzo Toleikio skulptūra „Vėjas“ Palangoje

Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, prie kavinės „Aitvarai“, stovii skulptūra „Vėjas“. Ant  jos postamento burodyta, kad skulptūra sukurta 1978 m., o jos autorius – Aloyzas Toleikis. Granite iškaltas ir skulptūros pavadinimas. A. Toleikis – Lietuvos dailininkas,...

Antano Dimžlio skulptūra „Baltijos aušra“ Šventojoje

Skulptūra „Baltijos aušra“ buvo sukurta 1990 metais ir tais pačiais metais atidengta Palangoje, kiek į pietryčius nuo tuo metu veikusio „Jūratės“ baseino. Jos autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010). Tada jam „įkurdinti“ skulptūrą Palangoje padėjo...

Palangos miesto savivaldybės švietimo  įstaigos

2020 m. Palangoje veikė 16 savivaldybės kontroliuojamų švietimo įstaigų.  Tais metais joms buvo skirta  14 mln. 478,1 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto  asignavimųų (tai sudarė 35,0 proc. visų savivaldybės metinių asignavimų (savivaldybės biudžeto asignavimai  2020 m....

Palangos vasaros skaityklos pastatas

Palangoje, Vytauto g. daugelio akį patraukia 72 numeriu pažymėtas visuomeninės paskirties paviljono tipo vienaukštis, medinės konstrukcijos modernizmo stiliaus pastatas. Tai Palangos vasaros skaitykla, esanti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žinioje....

Palangos periodiniai leidiniai

Spauda kaip viena iš informavimo ir reklamos priemonių Palangos kurorto gyvenime pradėta plėtoti XVIII a. pab., čia šeimininkaujant grafui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891). Iki to laiko Lietuvos ir kaimyninių šalių spauda, tarp jų ir informacinio-reklaminio pobūdžio...

Palangos dvaras XVI–XIX amžiuje

Palangos žemė iki 1527 m. buvo valdoma Žemaičių seniūno. 1527 m. karalius Žygi­mantas Senasis, pavesdamas Žemaičių seniūnui Kęsgailai valdyti Žemaitiją, dalį jos valdų pasi­liko sau – tarp jų ir Palangą (Palanga karališkąja valda buvo iki 1775 m.). Palangos...

Palangos tradiciniai kultūros ir sporto renginiai

Daugelis Palangos kultūros, sporto renginių – tradiciniai, sutraukiantys tūkstančius gyventojų iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat ir iš kitų šalių. Dalis jų čia atvyksta specialiai dėl šių renginių, norėdami juose sudalyvauti ir pabūti tų švenčių dalimi, pajusti jų...

Šunų muziejus Palangoje

Gerą nuotaiką lankytojams keliantis Šunų muziejus veikia Palangos Taikos gatvėje (namo numeris 8). Jį 2009 m. įkūrė kurorte jau daug metų gyvenantis menininkas Vytautas Kusas kartu su žmona Vida. Jie šunų tema yra sukaupę daugiau kaip 4 000 eksponatų. Jie į Palangą...

Palangos senosios (XVIII pab.–XX a. I p.) žydų kapinės

Palangos senosios (XVIII pab.–XX a. I p.) žydų kapinės yra  kopų zonoje, mišku apaugusioje teritorijoje, apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno. Jos užima 763 m2 plotą. Kapinių teritorijoje yra pastatytas juodo granito paminklas (autorė – architektė Irena Likšienė),...

Palangos dvaro sodybos rūmai

Kultūros vertybių registre pažymėta, kad XIX a. pab. pastatyti istorizmo stiliaus Palangos dvaro sodybos rūmai (adresas: Vytauto g. 17) į Kultūros vertybių registrą 1992 m. gegužės 1 d. įtraukti kaip nacionalinės reikšmės objektas įtrauktas dėl jo vertingųjų dailės ir...

Palangos dvaro sodybos parkas

Kultūros paveldo specialistai, 1997 m. rengdami bylą dėl Palangos dvaro sodybos parko (jis vadinamas Botanikos ir Birutės vardu) įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, pažymėjo, kad šis nacionalinės reikšmės objektas, priklausantis Palangos dvaro sodybai, yra...

Palangos dvaro sodyba

1997 m. gruodžio 31 d. Palangos dvaro sodyba dėl jos vertingųjų archeologinių, architektūrinių, dailės, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių, želdynų savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus numeris 23429). Ji užima 101 9741 kv. m, vizualinės apsaugos...

Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis

Nemirsetos laivų gelbėjimo stoties adresas – Palanga, Klaipėdos pl. 35D. Šis objektas 2004 m. gruodžio 31 d. dėl savo vertingų architektūrinių ir inžinerinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 29936) ir yra saugomas valstybės kaip...

Nemirsetos kurhauzo pastatas

Šiandien daugelis žino, kad, vykdami iš Klaipėdos į Palangą senuoju keliu, turime pravažiuoti Nemirsetą – gyvenvietę, 1958 m. prijungta prie Palangos miesto. Sovietmečiu ji buvo gana uždara, nes čia šeimininkavo kariškiai, na o vėliau, Lietuvai atgavus...

Palangos senoji autobusų stotis

Kurorto centre, prie pat centrinės aikštės stovintis buvęs Palangos autobusų stoties mūrinis pastatas (adresas: Kretingos g. 1) iškilo 1938–1939 m. (projekto autorius – architektas Vadimas Lvovas). Jis dėl vertingųjų architektūrinių ir istorinių savybių 2010 m....

Vaikų parkas (žaidimų aikštelė) Palangoje

Dažnai gali išgirsti, kad Palanga nepritaikyta šeimų poilsiui. Su tuo, be abejo, iš dalies reikia sutikti, nes čia – ne kaimyninėje Latvijoje esantis Venspilio kurortas, kuriame gausybė vaikų ir jų tėvelių poilsiui pritaikytų aikštelių, atrakcionų, sporto aikštynų,...

Namas (L. Vaineikio g. 17) Palangoje

1993 m. vasario 5 d. dėl vertingų architektūrinių, istorinių ir memorialinių savybių į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktas XIX a. pab. pastatytas gyvenimui ir poilsiui skirtas vieno aukšto, stačiakampio plano medinis namas, kuris yra L. Vaineikio gatvėje. Jo numeris 17...

Namas Piktuižio g. 11 Palangoje

1993 m. gegužės 19 d. dėl vertingų architektūrinių, etnokultūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Palangoje Piktuižio gatvėje esantis namas Nr. 11 (objekto unikalus kodas 15936). Šio Palangos miesto istorinėje dalyje esančio medinio...

Namas (Miško takas 47) Palangoje

1992 m. gegužės 28d. dėl vertingųjų savybių architektūrinių ir etnografinių į Kultūros paveldo registrą įtrauktas tradicinio liaudies stiliaus gyvenamasis namas (adresas: Miško takas 47). Jo unikalus kodas 1292. Pastato tūris kompaktinis, stačiakampio plano,...

Palangos miniatiūrų Mini galerija

Palangos miniatiūrų Mini galerija veikia Vytauto gatvėje (namo numeris 110). Ją įkūrė palangiškis dailininkas Vytautas Kusas. Čia eksponuojami paties V. Kuso kūriniai. Tai piešiniai, akvarele atlikti, aliejumi tapyti nedideli paveikslai. Yra objektų, padarytų iš...

Mykolas Vaitkus apie Palangos progimnaziją XIX a. pab.

  M. Vaitkus savo atsiminimų knygoje „Su Minija į Baltiją“ yra pateikęs daug įdomios informacijos apie 1886–1913 m. veikusią Palangos progimnaziją. Šioje publikacijoje pateikiame dalį jo pasakojimo apie šią XIX a. pab. –XX a. per. Žemaitijoje buvusią vieną iš...

Baltijos jūroje nuskendusio laivo „L-9“ vieta

  2015 m. vasario 12 d. Baltijos jūroje nuskendusio senovinio laivo „L-9“ vieta dėl jos vertingų povandeninių savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 38468). Valstybės saugoma 2500.00 kv. m teritorija nuskendusio laivo vietoje. Čia...

Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“

 Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ – vienas iš labiausiai žinomų tradicinės muzikos kolektyvų Lietuvoje. Labiausiai dėmesį atkreipia jo narių gausa ir tai, kad tai jaunų šeimų bendruomenė, kurioje dainuoja, šoka, pasakojamąją tautosaką išraiškingai...

Marija Radauskienė. „Pasakojamoji žemaičių tautosaka“

TURINYS Pasakojamosios tautosakos esminiai bruožai Pasakos Žemaičių pasakojamosios tautosakos leidiniai, šios tautosakos rinkėjai, tyrinėtojai: Simonas Daukantas ir žemaičių tautosaka Daukanto žemaičių tautosakos dvitomis Laurynas Ivinskis Liudvikas Jucevičius...

Orų spėjimas Žemaičiuose (pagal Igną Končių)

Gyvuliai atspėja orą Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:   Avis bliauna prieš didžiuosius šalčius. Gyvatės prieš...

Stanevīčiaus Sėmuoja dainū rinkinīs „Dainės Žemaycziu“

Stanevīčios Sėmuons mums žėnuoms kāp rašītuos, poets, tautuosakas rinkies. Vėns ėš svarbiausiu anuo darbū – dainū rinkinīs „Daiynes Žemaycziu”, katros bova ėšleists 1829 metās. Tuo nedėdėlie kningelie ons īr sodiejės 30 dainū, katras sorinka tarp Vėduklės ėr Eržvėlka....

Telšiškiu moksleiviu ožrašītas patarlės ėr priežuodē

Telšiū Germanta progimnazėjė (onkstiau – Telšiū tretiuojė vėdorėnė muokīkla) tor gražės ėlgametės tautėosakas rinkėma tradicėjės. Rėngont el. leidėnė „Žemaičių žemė“  „Tautuosakas“ skīrieli diemesi patraukė tuo muokīkluo onkstiau Kinderītės Rasuos ėr Bulašaitės Dianas...

Apie žodžio ir muzikos sąveiką žemaičių dainose

Kalbant apie senųjų žemaičių liaudies dainų melodijų stilių, visuomet pabrėžiamas jo monolitiškumas. Jau 1969 metų studijoje profesorė J. Čiurlionytė atkreipė dėmesį į tai, jog šios etnografinės Lietuvos srities liaudies dainų melodijoms būdingi itin pastovūs tam...

Žemaičių patarlės ir priežodžiai

Leidinyje „Kalendorius arba metu skaitlus ukiszkas ant metu nuog užgimima Vieszpaties 1831, metu paprastunju…“ Lauryno Ivinskio paskelbtos patarlės ir priežodžiai, kuriuos iš minėto leidinio 1911 m. sausio 12 d. išrašė Ignas Končius. Pateikiama dalis teksto. Kalba...

Palangos istorija: faktai, datos, skaičiai

Palangos apylinkėse žmonės lankydavosi, laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu[1]. Geros sąlygos gyventi žmonėms šiose vietose susidarė maždaug apie 2500 metus pr....

Palangos kurorto muziejus skelbia poezijos konkursą „Haiku Palangai 2022“

Palangos kurorto muziejus paskelbė poezijos konkursą „Haiku Palangai“. Konkurso tema „Susitikimų miestas“. Kūrinių laukiama iki  šių metų 2022 m.  kovo 12 dienos. POEZIJOS KONKURSO „HAIKU PALANGAI 2022“ TAISYKLĖS   Konkurso tema: „Susitikimų miestas“                 ...

Žemaičių seniūnija ir Žemaičių seniūnai

Žemaičių seniūnija įsteigta 1409 m. vasarą (žemaičių antikryžiuotiško sukilimo metu) arba, pasak dalies istorikų, 1411 m., t. y. netrukus po to, kai Lietuva ir Lenkija Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočius bei 1411 m. vasarį sudaryta Torūnės taika grąžino Žemaitiją...

El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022 m. Nr. 1

Nekompresuotas el. žurnalo „Žemaičių žemė“ (2022 m. Nr. 1) vidinių puslapių kartu su viršeliais variantas; atsisiųsti > Žurnalas parengtas sklaidai ir paskelbtas 2022 m. sausio mėnesį. Leidėjas – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.

Palangos miesto istorinė dalis

Palangos miesto istorinė dalis, datuojama XIII a.–XX a. I p. Ji dėl vertingųjų istorinių, kraštovaizdžio, architektūrinių, urbanistinių savybių 1993 m. birželio 4 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 12613). Šios teritorijos plotas – 1 233...

Palangos šeimininkai

Šiandien daug kam žinoma, kad nuo 1824 m. iki Antrojo pasaulinio karo Palangą valdė grafų Tiškevičių giminė. Na o kas buvo jos šeimininkai anksčiau: vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Ksaveras Nesiolovskis?... Jie valdė prieš Tiškevičius. O kas dar anksčiau? Kas buvo...

Palangos vardo kilmė

Palangos miesto pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864) manė, kad žodis Palanga reiškia „prie uosto“. Kitas istorikas Mykolas Balinskis (1794–1864) teigė, vietovardis Palanga gali būti kilęs nuo žodžio „langas“. Plačiai...

Žymantės Jonuškaitės dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“

Vienas žymiausių Žymantės Jonuškaitės (1936–2001) kūrinių – dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“. Ji eksponuojama Palangos skulptūrų parke, kuris įrengtas kurorto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos (adresas: Vytauto g. 39A). Ši 1968 m.  sukurta skulptūra...

Palangos skulptūrų parkas

Palangos skulptūrų parkas įrengtas kurorto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos (adresas: Vytauto g. 39A, Palanga), vakarinėje Vytauto gatvės pusėje, apie 100 metrų į pietus nuo Palangos vasaros estrados. Šioje teritorijoje XIX a. pab. stovėjo pirmajam...

Architektas Karlas Eduardas Strandmannas (1867–1946)

Karlas Eduardas Strandmannas (suom. Karl Eduard Strandmannn, latv. Kārlis Eduards Štrandmanis, 1867–1946) – iškilus suomių architektas, kuris ryškiausią pėdsaką paliko suprojektavęs kelias dešimtis istorizmo stiliaus bažnyčių, XIX a. II p. – XX a. pastatytų Lietuvoje...

Dainininko Stasio Povilaičio autografas

Daugelį metų Palangoje gyvenusio dainininko, dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio (1947–2015) autografas puošia Palangos koncertų salę (adresas: Vytauto g. 43). Jis – ant pastato fasado, virš įėjimo į salę.  sieną. Kompozicijos „Autografas“ idėjos autoriai –...

Pasaka „Eglė žalčių karalienė“

Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ turi daug variantų ir keletą pavadinimų. Du iš jų siūlome skaitytojams.     Apė (apie) Eglę ir Žilviną Mat kad kitąsyk, gilioje senovėje, buvo diedukas ir bobutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu...

Palangos muzikinis fontanas

Palangos muzikinis, šokantis fontanas pradėjo veikti 2016 m. birželio 20 dieną kurorto centre esančioje  Nepriklausomybės aikštėje, prie Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtos. Fontano vizijos kūrėjas ir techninio projekto autorius – Mantvydas Šakalys. Beje, sovietmečiu...

Palangos miesto savivaldybės medinė kapinių koplyčia

Palangos miesto savivaldybės kapinių Šv. Marijos Magdalenos koplyčia stovi Palangos parapinių kapinių senojoje dalyje, teritorijoje, kuri yra tarp  Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento  Jai suteiktas architektūros paminklo statusą.  Ji  pastatyta 1815 m. už parapijiečių...

Kas vyko Palangoje 1899 m. rugpjūčio 20 dieną?

2013 m. pabaigoje Kauno VšĮ „Leidėjų idėjų centras“ išleistoje knygoje „Kraštiečiai. Palanga. Rinktinės biografijos“ įvade trumpai pateikiama svarbiausia informacija apie Palangos miesto savivaldybę, jos tarybos deputatų, kurie šias pareigas ėjo 1990–2013 metais,...

Palangos koncertų salė

Palangos koncertų salė – pačiame kurorto centre, J. Basanavičiaus gatvės pietrytinėje pusėje, prie pat Kurhauzo (adresas:  Vytauto g. 43). Tai yra rekonstruota, atnaujinta kelis dešimtmečius kurorte  veikusi Vasaros koncertų salė. Dabar čia vyksta daugiausiai žiūrovų...

Istorinė Mėguvos žemė

Lankydamiesi Palangoje Mėguvos vardą girdime dažnai. Juo pavadintas apie 7 km nuo Palangos nutolęs viešbutis, vila Šventojoje, taip vadinamas ir Lietuvos atgimimo metais savo veiklą įsiūbavęs kurorto folkloro ansamblis bei Palangos krašto etnoklubas. Na o jei...

Palangos botaniko (Birutės) parko mažasis parteris

Palangos botanikos parke į pietryčius nuo rūmų – mažasis parteris. Koks jis buvo grafų Tiškevičių laikais, daug žinių nėra išlikę. Dažniausiai literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad anksčiau šio parterio vietoje buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Be abejo, jis buvo...

Palangos miesto botanikos (Birutės) parko ūkinė dalis

Parko ūkinė dalis yra netoli senojo kelio Palanga–Klaipėda, kiek į rytus nuo mažojo parterio. Ūkinė dalis 1979 m. buvo suformuota pagal architekto G. Likšos projektą. Paskutiniais metais ji buvo pertvarkyta, čia įrengta naujų aplinką puošiančių gėlynų, teritorija...

Grafaitė Marija Tiškevičiūtė (1871–1943)

Marija Tiškevičiūtė (1871–1943) – aktyvi visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, labdarė, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja Lietuvoje, knygnešių rėmėja, tremtinė. Ji buvo kilusi iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrajai Biržų-Kretingos šakai...

Kelmės mažojo teatro svetainė internete

Iki šiol nujausia informacija apie Kelmės mažojo teatro spektaklius, gastroles, kitus šio kolektyvo  šiokadienius būdavo skelbiama Facebook portalo Kelmės mažojo teatro paskyroje >  Šį mėnesį teatras savo gerbėjus, visus, kas domisi jo veikla. Kviečia lankytis ir...

Palangos teatras XIX a. pab.–XX a. pr.

Nuo 1993 m. Palangą garsina Palangos Grubusis teatras (kolektyvo įkūrėjas, vadovas ir režisierius – Virginijus Milinis). Iki to laiko nuo Antrojo pasaulinio karo nuolat veikiančio teatro ir jo tradicijų šiame kurorte nebuvo. Tarpukario laikotarpiu Palangoje gana...

Bronės Mingilaitės-Uogintienės ir Broniaus Uoginto namas Palangoje

1992 m. gruodžio 10 d. į Kultūros vertybių registrą dėl vertingųjų architektūrinių, istorinių ir memorialinių savybių įtrauktas Palangoje 1964 m. pastatytas regioninės reikšmės, gyvenamosios paskirties medinis dailininkų Bronės Mingilaitės-Uogintienės ir Broniaus...

Palangos grafai Tiškevičiai (trumpai)

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa). Pirmieji Tiškevičiai buvo...

Grafai Tiškevičiai Palangoje (išsamiai)

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa). Tiškevičių giminės ištakos –...

Małgorzata Omiłanowska: Atvykimas į Palangą XIX a. pab.– XX a. pr.

Šiandien, kai visuomeniniu ar privačiu transportu, lėktuvais be didelio vargo iš įvairiausių vietų galima pasiekti Palangą, sunku net įsivaizduoti, kiek vargo norint ją pasiekti tekdavo gyventojams patirti XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, kai...

Palangos šiltosios maudyklės: įgyvendinti ir nerealizuoti projektai

XIX a. antrame dešimtmetyje Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos gyventojai vis dažniau ėmė domėtis Palanga kaip jūrinio klimato balneologine vasarviete, sveikatos stiprinimui skirta vieta. Tuo laikotarpiu Europoje jau gana plačiai kalbėta apie telasoterapiją, kuri nuo...

Kompozitoriaus Jono Bendoriaus (1889–1954) namas Palangoje

Vienas iš Palangos pastatų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, stovi Birutės alėjoje ir yra pažymėtas 7 numeriu. Šio 1993 m. vasario 5 d. į minėtą registrą dėl savo architektūrinių ir memorialinių savybių įtraukto objekto unikalus kodas – 10777, o numeris Lietuvos...

Skoudėškē pėnkta karta kvėit rašītė žemaitėška dėktanta

Sausė mienesė vėdorie Skouda rajuona savėvaldībės Ruomoalda Granauskė bėbliuoteka ėšplatėna pranešėma, kad šiū metu vaserė 8 d. 18 adīna vīks žemaitėšks dėktants (anuo dalīvē tories rašītė laikīdamies kalbininka Pabriežas Jūzapa parėngtū žemaitėškas rašības patarėmu)....

Legenda apie Jūratę ir Kastytį

Pirmasis padavimą apie Jūratę ir Kastytį, gintaro atsiradimą užrašė, 1842 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Vspomnienia Žmudzi“ išspausdino žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, daug užrašytų žinių palikęs apie  žemaičių krašto žmonių...

Palangos Lurdo grota

Grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), skatinamas giliai religingos savo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės (1870–1951), Birutės kalno papėdės šiaurinėje pusėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu 1899–1900 m. įrengė grotą. XIX a.–XX a. pr. tokios grotos Europos...

Dekoratyvinė skulptūra „Jūratė ir Kastytis“

Pati žinomiausia Palangos fontano skulptūra – „Jūratė ir Kastytis“. Ją 1959 m. sukūrė  skulptorė Nijolė Gaigalaitė (1928–2009) ir architektas Alfredas Paulauskas (1928–2013). 1961 m. skulptūra pastatyta Palangos Basanavičiaus gatvės pabaigoje, pereinančioje į Jūratės...

Palangos gintaro muziejus

Palangos gintaro muziejus veikia Birutės  miško teritorijoje XIX a. pabaigoje grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu pastatytuose  jų šeimos reprezentaciniuose mūriniuose rūmuose. Sovietmečiu pastatą pritaikius muziejiniai...

Šventosios švyturys

Šventosios švyturys – Šventosios gyvenvietės centre, apie 780 m nuo jūros. Jis pastatytas 1957 metais. 1964 m. švyturyje įrengtas garso signalas, o 2000-aisiais metais šis navigacinis ženklas  rekonstruotas, jame įrengta moderni estų pagaminta įranga, sustiprintos...

Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas

Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas – pietvakarinėje kurorto dalyje. Jo adresas – Vytauto g. 15. Lietuvos pajūryje garsiausias ir labiausiai lankomas objektas – peizažinis Palangos miesto botanikos (Birutės) parkas.  Jis grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių...

Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė

Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė – šiaurės rytinėje miesto dalyje (adresas Sodų g. 52, Palanga). Ji čia pastatyta 2001–2002 m. pagal Penzoje (Rusija) gyvenusio architekto Vladimiro Borunovo projektą. Cerkvė pašventinta 2002 m. birželio 16 dieną....

Huberto Luis-Noelio skulptūra „Rebeka“ Palangoje

Marmurinė, prancūzų skulptoriaus Huberto Luis-Noelio (Hubert Louis-Noël, 1839–1925) skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) buvo Jurgio Pliaterio (1780–1825) dukterų dovana jo auksinių vestuvių proga. Apie 1913-uosius metus ji buvo pastatyta Vilkėno parke (Šilutės r., 2...

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia – yra pačiame Šventosios gyvenvietės centre, netoli prieplaukos. Adresas: Jūros g. 7. Tai vienas aukščiausių statinių ne tik čia, bet ir visame Palangos mieste: bažnyčios bokšto aukštis – 62 metrai. Šios...

Būtingės senovės gyvenvietė II

Būtingės senovės gyvenvietė II yra buvusio Būtingės kaimo (dabar Palangos miesto dalis) teritorijoje.  Ji užima 33 506.00 kv. metrų. Buvusi gyvenvietė datuojama viduriniuoju ir vėlyvuoju neolito amžiumi. Jos vietoje yra nežymi laukų pakiluma. Vidurinėje ir šiaurinėje...

Būtingės senovės gyvenvietė

Būtingės senovės gyvenvietės vieta yra nuožulniame per buvusį Būtingės kaimą (dabar Palangos miesto dalis) tekančio Šventosios upės slėnio šlaite, kuris leidžiasi pietų  kryptimi į užpelkėjusį slėnį (sklypo adresas: Krantinės g. 20).  Teritorija apaugusi žole ir...

Žemaičių alka Šventojoje

Žemaičių alka yra įrengta Šventosios paplūdimio kopose, Jonpaparčio gatvės pabaigoje, prie Kuršių tako, netoli sveikatos centro „Energetikas“. Ji čia atsirado 1998 m., būreliui bendraminčių sumanius šioje vietoje atkartoti ant Palangos Birutės kalno surastą spėjamą...

Palangos Tremties ir rezistencijos muziejus

Palangoje Tremties ir rezistencijos muziejus veikia Basanavičiaus gatvėje stovinčioje vienoje iš seniausių ir mažiausių kurorto medinių vilų – „Vaidilutėje“. Jos numeris 21. Apsilankymo laiką iš anksto reikia suderinti tel: + 370 460 53784 , +370 699 95563. Muziejuje,...

Kunigiškių senkapis

Kunigiškių senkapis yra Palangos miesto šiaurės rytinėje dalyje, plento Palanga–Liepoja rytų pusėje, už Kunigiškių gatvės į kairę, tarp smėlio ir žvyro karjerų – buvusio Kunigiškių kaimo teritorijoje. Senkapis  užima 2 170.00 kv. m plotą. Dabar tai mišku apsupta ir...

Dekoratyvinė skulptūra „Žuvėdra“

Dekoratyvinė skulptūra „Žuvėdra“  – Vytauto gatvėje. Ji pastatyta1980 metais. Autorius – skulptorius Aloyzas Janušauskas (g. 1943 m.).  Ši ant rutulio stovinčio paukščio skulptūra nulieta iš bronzos Ji – ant stačiakampio postamento su kvadrato formos plane šlifuoto...

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus (trumpai)

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus veikia Palangos Vytauto gatvėje, visai šalia Palangos botaniko (Birutės) parko (adresas: Vytauto g. 23A). Šiame name 1933–1944 m. yra gyvenęs XX a. I p. ne tik Lietuvoje, bet ir...

Buršteino vila

Buršteino vila taip pat, kaip ir kitos greta jos stovinčios vilos yra Palangos istorinėje dalyje. Adresas: Birutės al. 37. Šis pastatas iškilo praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo pirmųjų vilų atsiradimo kurorte, t. y. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Jį...

Palangos mūrinė vila „Jūrapilis“ („Komoda“)

Šiek tiek į rytus nuo Meilės alėjos nutolusi stačiakampio plano, dviejų aukštų su pusaukščiu mūrinė, terasą ant stogo turinti vila „Jūrapilis“ (pastato numeris 5). Vietinių palangiškių dėl savo formos dažnai vadinama „Komoda“. Jos dydis 18x12 m. Tai viena iš dviejų...

Sompsono gatvės medinis paveldas: Medžiotojų namas

Medžiotojų namas – kurorto J. Simpsono gatvėje (numeris 19). Jis iškilo XIX–XX a. sankirtoje. Projekto autorius – pirmasis Palangos miesto architektas Vadimas Lvovas, kuris šiam kurortui suprojektavo keliolika modernistinės architektūros pastatų. Iš pradžių vila...

Medinis kultūros paveldas: Šiltųjų maudyklių pastatas Palangoje

Pirmąsias stacionarias šiltąsias maudykles XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje grafams Tiškevičiams priklausiusiame sklype įrengė Palangos valdos šeimininkas Feliksas Tiškevičius. Maudyklės veikė mediniame, šveicariškų vilų pavyzdžiu pastatytame Kęstučio gatvės name,...

Medinis kultūros paveldas: Kęstučio gatvės vila (namo Nr. 19)

Kęstučio gatvės medinė, geltonai dažyta, vieno aukšto su mansarda, XX a. pr. pastatyta, 19 numeriu pažymėta vila žinoma daugeliui palangiškių. Sovietmečiu ji buvo pritaikyta kurorto Civilinės metrikacijos skyriui. Vila į Kultūros vertybių registrą dėl vertingų...

Senieji Vytauto gatvės mediniai pastatai:  vila „Baltasis angelas“

„Baltasis angelas“ – viena unikaliausių ir seniausių vilų, iki mūsų dienų išlikusių Vytauto gatvėje (namo numeris 78). Apie 1870-uosius metus šią iš pradžių vasaros poilsiui skirtą vilą pastatė Palangos valdos šeimininkai grafai Juozapas ir Sofija Tiškevičiai. Vėliau...

Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: Basanavičiaus g. 35

Šis J. Basanavičiaus gatvėje esantis šveicariškų vilų stiliaus bruožų turintis pastatas (namo numeris 35) iškilo XX a. 4 dešimtmetyje. Iš kitų panašių vilų architektūriniu požiūriu ją išskiria šveicariškam stiliui priskiriamas stilizuotas šoninio fasado mansardinio...

Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: „Gintaras“

Dviejų aukštų su mansarda medinė vila „Gintaras“ – prie pagrindinės kurorto arterijos – J. Basanavičiaus gatvėje (namo numeris 37). Ji pastatyta XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje 14,68 arų sklype, kurį, tikėtina, kad 1934 m. advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis nusipirko...

Senosios Palangos medinės vilos: „Vaidilutė“

Vila „Vaidilutė“ – J. Basanavičiaus gatvėje (namo numeris 21). Beje, tokį pat pavadinimą turi ir Palangoje prie Birutės kalno ir Meilės alėjos pastatyta kavinė. Ši vila iškilo buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus dvaro buvusio tarnų gyvenamojo namo sklype. Jį po...

Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Vilija“

Valstybės saugomam, 1997 m. lapkričio 12 d. dėl vertingųjų architektūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktam vilų kompleksui (unikalus kodas 22883) priklauso dvi vilos – „Vilija“ ir „Pajauta“ (jų adresai: Basanavičiaus g. 20 ir 22). Abi...

Senosios Basanavičiaus gatvės medinės vilos: „Pajauta“

Basanavičiaus gatvėje esančiam  1997 m. lapkričio 12 d. dėl vertingųjų architektūrinių ir archeologinių savybių į Kultūros vertybių registrą įtrauktam vilų kompleksui (unikalus kodas 22883) priklauso vilos – „Vilija“ ir „Pajauta“. Vila „Pajauta“ prie J. Basanavičiaus...

Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos:  „Aldona“

Prie centrinės kurorto arterijos (J. Basanavičiaus gatvės) stovi atstatyta viena gražiausių Palangos vilų – „Aldona“ (namo numeris 24A). Ji iškilo iki 1897 metų grafų Tiškevičių užsakymu. Iš pradžių buvo vadinama „Olga“. „Aldona“, kaip ir „Gražina“ (ji yra įamžinta...

Basanavičiaus gatvės senosios medinės vilos: „Jūros akis“

Ši unikalios, sudėtingos architektūros, viena gražiausių ir daug dekoro elementų turinti neseniai restauruota vila yra prie J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos (adresas J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32). Ji pastatyta XIX ir XX a. sankirtoje...

Birutės alėjos senosios medinės vilos: „Pelėda“

Vila „Pelėda“ – ne vienintelė vasaros poilsiui pritaikyta vila, kurorte iškilusi Antrojo pasaulinio karo metais. Ji stovi Birutės alėjoje (namo numeris 51). Tai minėtu laikotarpiu Palangoje statytų medinės modernistinės architektūros, kuriai būdinga mažiau dekoratyvių...

Senosios medinės Birutės alėjos vilos: „Mahorta“

Medinė, dviejų aukštų, kompaktiško plano, asimetrinės kompozicijos, koridorinės sistemos, vila „Mahorta“ stovi Birutės alėjoje (namo numeris 35).  Jos fasade išsiskiria aštuoniakampis bokštelis, kiaurapjūviu dekoruota veranda. Vila pastatyta 1899–1900 m. ir iki šiol...

Senosios medinės Birutės alėjos vilos: „Romeo“ ir „Džiuljeta“

Šios tarsi dvynės viena į kitą panašios ir šalia viena kitos stovinčios medinės dviaukštės vilos yra Birutės gatvėje. Jos pažymėtos 34 ir 36 numeriais. Šie pastatai kurorte iškilo apie 1890–1905 metus pagal grafienės Sofijos Tiškevičienės užsakymą, pastačius buvo...

XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos vilų architektūros savitumas

Daugeliui ano metų medinių Palangos vilų buvo būdingi tarpusavyje susipynę įvairių stilių – „šveicariškojo“, lenkiškojo Zakopanės, baltiškojo ir rusiškojo – bruožai. Šių pastatų architektūroje buvo nemažai ir žemaičių bei pajūrio krašto tradicinės medinės...

Pirmosios Palangos vilos

XIX a. pab. Palangos populiarumas augo, čia atvykstančių vasarotojų daugėjo. 1894 m. Palangoje poilsiavo 685 žmonės, 1895 m. – 720, 1896 m. – 789. XIX a. pab. Palangos grafai Tiškevičiai jau rinkdavo mokesčius iš poilsiautojų, kurie naudodavosi kurorto teikiamomis...

Grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaras Palangoje ir pirmasis kurhauzas

Apie 1862 m. grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) iš grafo Nikolajaus Zubovo (1801–1871) išsinuomojo Kretingos dvarą, kurį 1875 m. nusipirko ir čia pradėjo kurti nuolatinę savo šeimos rezidenciją. Įsikūrę Kretingoje, grafai J. ir S. Tiškevičiai nutarė stipriau...

Senosios Palangos vilos, pensionai

Kalbant apie XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos medinę architektūrą pirmiausiai žvilgsnis nukrypsta į išlikusias senąsias Palangos vilas ir gyvenamuosius namus. Dalį jų iki mūsų dienų išlikusiose nuotraukose įamžino pirmieji šio kurorto fotografai Paulina Mongirdaitė...

Palangos kurhauzas – kurorto svečių namai

Kurhauzas (vokiškai – svečių namai kurorte) daugelyje vietų dar vadinamas poilsio namais. Jie Europoje buvo pradėti statyti XVIII a. pabaigoje. XIX a. pradžioje kiekvieno kurorto garbės reikalas ir prievolė buvo turėti kurhauzą. Šie pastatai skyrėsi savo dydžiu,...

Jono Basanavičiaus paminklas Palangoje

Palangoje, prie Vytauto ir Jono Basanavičiaus sankirtos ir tilto per Rąžės upelį – skulptūrinis Lietuvos patriarcho, 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) biustas. Jis išlietas iš bronzos pagal...

Vila „Anapilis“

Retas kuris, prieš rengdamasis pirmą kartą aplankyti Palangos kurorto muziejų, žino, kad jis veikia buvusios Palangos grafienės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1837–1919), lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz) viloje, kuri anksčiau Sofijos vila ir vadinta. Apie...

Dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“

Palangoje, Vytauto gatvės pastato, pažymėto 72 numeriu, kieme, netoli Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos, nuo 1980 m. stovi dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“. Ją 1979 m. sukūrė šiame kurorte gyvenusi skulptorė Vanda Albina Vertulienė...

„Baltoji“ vila  Palangoje

 „Baltoji“  vila yra pietvakarinėje kurorto dalyje, prie Dariaus ir Girėno gatvės bei  Meilės alėjos kryžkelės, Palangos botanikos parko šiaurės vakarinio kampo, visai šalia kopagūbrio. Birutės alėjoje jis pažymėtas 33 numeriu. Į Kultūros vertybių registrą šis...

Svyruojantis, kabantis tiltas (Beždžionių tiltas) Šventojoje

Šventojoje vienas iš lankomiausių objektų – 1973 m. pastatytas svyruojantis, kabantis tiltas, esantis gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje ir jungiantsi du Šventosios upės krantus. Tiek vietinių gyventojų, tiek ir atvykstančių svečių jis dažniausiai vadinamas...

Antano Mončio namas-muziejus

Palangoje, prie Kęstučio ir S. Daukanto gatvių sankirtos, mėlynai dažytame mediniame name, veikia ilgą laiką Prancūzijoje gyvenusio, kūrusio, ten ir mirusio skulptoriaus modernisto Antano Mončio namai-muziejus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, karo audrų svečioje...

Anaičių kapinynas

Anaičių kaimas priklauso Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui.  Iki 1999 m. sausio 1 d. jis priklausė Klaipėdos rajonui, vėliau prijungtas prie Klaipėdos miesto. Tai viena šiauriausių kurorto gyvenviečių.  Jame yra valstybės saugomos senosios etnografinės kapinės,...

Anaičių kaimas ir jo senosios etnografinės kapinės

Anaičių kaimąs – viena piečiausių   Palangos kurorto gyvenviečių. Jis yra netoli kelio Klaipėda–Palanga, 5 km į pietus nuo Palangos. Šis Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui priklausantis Anaičių kaimas žinomuose rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVI a....

Skulptūra „Tau, Birute“ ir padavimas apie Birutę

Palangos Birutės kalno rytinėje papėdėje simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinojo poilsio vietoje , 1965 m. pastatyta skulptūra „Tau, Birute“. Ją sukūrė žymi skulptorė, Kauno meno mokyklos auklėtinė Konstancija Petrikaitė-Tulienė (1906–1999). Skulptūrai stovi ant...

Palangos tilto į jūrą istorija

Palanga XIX a. pabaigoje, nors ir priklausydama Kuršui, buvo svarbus Lietuvos pajūrio krašto švietimo ir administracinis centras, čia buvo tvarkomi didelės Žemaitijos dalies gyventojų įvairūs ūkiniai, švietimo reikalai. Mieste stovėjo medinė katalikų bažnyčia, buvo...

Palangos skulptūra-fontanas „Vanduo“

Pačiame kurorto centre, prie Kurhauzo (Jono Basanavičiaus g. 1), –  metalo skulptūra-fontanas „Vanduo“ (autorius –  klaipėdietis menininkas Vytautas Balsys). Ji vaizduoja iš gelmių išnyrančias keturias gėlavandenes žuvis. Vandens reikšmę gyvybei nusako  skulptūroje...

Palangos Naglio kalnas

Šiaurės vakarinėje kurorto dalyje, netoli tos vietos, kur anksčiau buvo Senosios Palangos kaimas, esantis Naglio kalnas, Ši pajūrio kalva yra apie 200 m nuo jūros kranto, į rytus nuo pėsčiųjų tako ir apie 600 m į šiaurę nuo Žvejų ir Naglio gatvių sankryžos, Palangos...

Palangos Birutės kalnas, koplyčia, Birutės kultas

Palangos Birutės kalnas... Nedaug šiandien rasime lietuvių, kurie nebūtų girdėję padavimo apie Palangos apylinkėse gyvenusio bajoro Vydimanto (Vidimanto / Vidmanto) gražiąją ir kilniąją vaidilutę Birutę. Mus pasiekusiuose padavimuose sakoma, kad ji buvusi pasižadėjusi...

Palangos dvaro sodybos  / Palangos Birutės kalno koplyčia

Palangos dvaro sodybos teritorijoje esanti istorizmo „plytų stiliaus“ Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 metais.  Koplyčios projekto autorius – Klaipėdoje gyvenęs prūsų architektas Karlas Majeris, o jos statyba rūpinosi Konstantinas Steponavičius. 1976 m. koplyčia...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (išsamiai)

Pradedant rašyti apie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią norisi pasakyti daugiau, negu apie ją yra paskelbta iki šiol. 2007 m., minint šios bažnyčios pastatymo 100-ąsias metines, teko organizuoti šiai sukakčiai skirtą Palangoje vykusią konferenciją,...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vitražai

Didingoje, grakščių formų neogotikinėje 1897–1907 m. pastatytoje Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje dėmesį patraukia ne tik altoriai, šventųjų paveikslai, vargonai, talentingų meistrų padaryta sakykla, klausyklos, kiti medžio dirbiniai, bet ir...

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (trumpai)

Kurorto centre, prie Vytauto gatvės – neogotikinė, vienabokštė, raudonų plytų, bazilikinio tūrio, kryžminio plano Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – pagrindinė architektūrinė dominantė kurorte. Jos adresas: Vytauto g. 51. Aukštis – 59,95 m. Nuo...

Žemaičių kalnų giesmės ir maldos

Žemaičių kalnų giesmes ir maldas (giesmes „Surištas virvėm Jėzus“, „Jėzus meldžiasi alyvų sode“, „Prie Kedrono upelio“,  4 baigiamąsias giesmes („Karalienė maloninga“ , Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“, „Mieliausias Jėzau, dėl manęs sužeistas“),  maldas „Tėve...

Iva Simonaitytė: Autobiografija (1938 m.)

1938 m. Kauno „Sakalo“ spaustuvėje išleistoje žemaičių poezijos ir prozos antologijoje „Žemaičiai“ buvo išspausdinta Ievos Simonaitytės neseniai pradėto rašyti romano „Vilius Karalius“ fragmentas – „Grėtė“ ir jos knygos sudarytojui Stasiui Anglickiui atsiųsta...

Kas siejo Ievą Simonaitytę, Vydūną ir Žemaičių rašytojų sambūrį?

Prieš keletą metų dalyvaudama Mažosios Lietuvos kultūros žmonių susirinkime, patyriau, kad jie brėžia aiškią liniją tarp Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos krašto, nenori būti tapatinami su žemaičių. Nieko čia keisto, nes Žemaitija ir Mažoji Lietuva – du skirtingo...

Ieva Simonaitytė ir „Žemaičiai“

1998 m. Žemaičių kultūros draugijos informacinis centras (nuo 2004 m. – Regionų kultūrinių iniciatyvų centras) Šiauliuose kartu su vietos Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“  surengė mokslinę konferenciją, skirtą Žemaičių rašytojų sambūrio 1938 m. Kauno „Sakalo“...

Atviri, iškalbingi ir dėmesį prikaustantys „Palangos langai“

Prieš trejetą metų (2018-aisiais) nudžiugino Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 500 egz. tiražu išleistas pirmasis šios įstaigos spaudai parengtas etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris. Jo pratarmėje leidėjai rašė: „Kviesdami pažinčiai,...

Alsėdžiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2022

2022 m. Europos kultūros sostinė yra Kaunas, Lietuvos kultūros sostinė – Alytus, na o tarp devynių gyvenviečių, šiemet turinčių teisę vadintis Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis, trys yra Žemaitijoje. Tai Nemakščiai (Raseinių r.), Bijotai (Šilalės r.), Alsėdžiai...

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – nauja paroda

Šiais metais Tauragės krašto muziejuje „Santaka“  pirmąją naujai parengtą parodą („1991 Sausis“) planuojama atidaryti – sausio 13-osios (Laisvės gynėjų dienos) išvakarėse. Joje bus – fotografo Pauliaus Lileikio nuotraukos, primenančios, kas vyko Lietuvoje prieš...

Biržiška Mykolas

  Broliai profesoriai Mykolas, Vaclovas, Viktoras Biržiškos – vieni žymiausių Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universiteto profesorių, gimusių ir augusių Žemaitijoje. Jų gimtinė – Viekšniuose (Akmenės r.). Vyriausias iš brolių buvo Mykolas. Jis – lietuvių...

Žemaitijos nacionalinis parkas ir jo gamta

Žemaitijos nacionalinis parkas užima 21 754 ha plotą, esantį  Plungės, Skuodo rajonų teritorijoje.  Čia  esančiose 55 gyvenvietėse, tarp kurių yra 2 miesteliai ir 53 kaimai, gyvena apie 3 150 žmonių. Parkas išsidėstęs 3 upių (Minijos, Bartuvos, Ventos) baseinų...

Žemaitijos nacionalinio parko gamtos paminklai

Botaniniai paminklai Raganos uosis – Plungės r., Plateliai, Platelių dvaro parkas, paminklo plotas 80 m2. Šis medis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias...

Laima Martinavičienė „XX a. I p. Telšių miesto muzikai“

Jeigu paklausinėtume, tikėtina, jog sužinotume, kad retas kuris telšiškis nėra girdėjęs apie muzikų Antano Marijošiaus, Konstantino Dobrovolskio, Domo Andrulio, Albino Jasenausko gyvenimą ir veiklą Telšiuose. Tačiau, manyčiau, kad jiems- mūsų krašto šviesuoliams,...

Laimutė Valatkienė „Žiupsnelis iš Felikso Milevičiaus gyvenimo“

Feliksas Milevičius – vienas didžiausių XX a. pradžios kultūrinio judėjimo Telšiuose entuziastų. Jo veikla paliko žymius pėdsakus miesto visuomenės kultūros vystymosi istorijoje. F. Milevičius to meto visuomenėje tapo ryškus ne kokio nors atsitiktinumo ar aplinkybių...

Mažeikiai: datos, skaičiai, faktai

Mažeikiai – šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prie Ventos, lygioje pelkėtoje vietoje, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų. Šio miesto istorija nesiekia gilios senovės. Žinoma, kad XII-XIV a. šios žemės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat puldinėjo kryžiuočių...

Kai kurie Žemaitijos dvarai ir miesteliai (trumpai)

Adakavas Apie 30 km nuo Tauragės nutolęs Skaudvilės seniūnijos miestelis, istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti XVIII a. Nuo Adakavo iki Skaudvilės – 5 km. Adakave stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1793 m.), veikia mokykla, kuri 1908–1950 buvo pradinė,...

Juršienė Stefa. Žemaitėškė eilieraštē

Būds žemaitė Kas apsakīs žemaitė būda, ožsėspīrėma anuo baisi! Ėš vėina mažėlelė grūda būs kuošė dėdėlė ėšmaišės… Būs ėr apmetės, ėr ėšaudės ėš žuodė, ėšdaužta palėngvo. Muokies pastumtė ėr priglaustė, pagluostītė, je rēk, pavėlniou. – – Nalėps ons pats i biesa maiša,...

Ignas Končius „Kryžių ir koplytėlių šventinimas Žemaitjoje“

Pastatę kame naują kryžių, žemaičiai kviečia kunigą pašventinti. Kolei kryžius nepašventintas, jis aprištas vainiku kad ir iš paprastų eglišakių. Kryžiaus pašventinimas yra didelės šeimos iškilmės. Sukviečiami kaimynai, giminės. Papuotaujama, pagirsnojama. Kunigas...

Albinas Batavičius „Fotografija Tauragėje“

Pirmaisiais fotografijos gyvavimo metais Lietuvoje fotografų atsirado ir Tauragėje. Daugelis iš jų buvo gana garsūs. Peržiūrėjus didelį pluoštą iš to laikmečio išlikusių Tauragės nuotraukų, atvirukų, matyti, kad dažniausiai Tauragę, jos apylinkes ir čia gyvenusius...

Dainius Junevičius „Lietuvos fotografijos istorijos apžvalga“

Fotografijos istorija Lietuvoje prasideda 1839 metais, tada, kai apie naująjį išradimą buvo paskelbta pasauliui. Tų pačių metų vasarą buvo padarytos Verkių rūmų, esančių prie Vilniaus, nuotraukos. Po kelių metų Vilniuje apsilankė pirmieji uždarbiaujantys...

Auškelātė Uona „Balsevīčė kapelėje“ (tekstas žemaičių kalba)

Bovosės Kretinguos apskrities Andriejava valsčiaus Šlepštikū kaime XX omžiaus pradiuo gīvena vėsuo apīlinkie garsos mozėkonts Balsevīčė Konstontėns. Bova ons gėmės 1892 metās, augėna tris doktėris ėr vėina sūno. Toriejė maža ūkieli, bet daugiausē laika liuob skėrtė ne...

Vacys Milius „Žemaičiams skirti ekslibrisai“

Ekslibrisų autoriai – tiek profesionalai lietuvių, latvių, lenkų, ukrainiečių dailininkai, tiek mėgėjai. Kaip atsirado šios miniatiūros? Vienus patys jų savininkai užsakė, kitus bendradarbiai jubiliejaus proga paprašė dailininkų sukurti savo kolegoms, dar kitus...

Vida Rimkuvienė „Žemaičių amatai“

Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą, papročius. Kiekviena tauta per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jai būdingas kultūros formas, rečiau sutinkamas kitose tautose. Šiame straipsnyje...

Turininga šventinių renginių programa Palangoje ir Šventojoje

Gruodžio 26 d. 12 val. Palangos kamerinis choras šventojiškius ir jų svečius kviečia į Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčią (Jūros g. 7). Čia vyks Palangos kamerinio choro kalėdinis koncertas. Jo metu skambės choro bei Marijaus Kučiko (klavišai) ir...

Mažeikių muziejuje – paroda „Eglutė skarota“

2021 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. sausio 8 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) eksponuojama paroda „Eglutė skarota“. Joje – žiemos švenčių atvirukai ir eglutės žaisliukai iš Mažeikių muziejaus fondų. Mažeikių muziejaus informacija

Įvyko filmo „Keturi Kuršėnų krašto smuikininkai“ premjera

2021 m. gruodžio 21 d. „Šiaulių TV“  žiūrovus pakvietė į filmo „Keturi Kuršėnų krašto smuikininkai“ premjerą. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras skelbia, kad „šis filmas apie liaudies smuikininkus Mykolą Urbonavičių, Antaną Kavaliauską, Augustiną Rugelį,...

Žemaitijos krašto muziejų virtualūs turai

Jurbarko krašto muziejus http://jurbarkomuziejus.lt/vturas/   Kelmės krašto muziejus https://turai.vturai.lt/4_kelme_lt/ https://turai.limis.lt/kelme-en/   Mažeikių muziejus https://mazeikiumuziejus.lt/virtuali-galerija/   Palangos gintaro muziejus...

Išleistas albumas „Grafai de Šuazel-Gufje: Plateliai–Papilys“

Gruodžio 16 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje įvyko albumo „Grafai de Šuazel-Gufje: Plateliai–Papilys“ sutiktuvės. Leidinį pristatė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Šiame leidinyje...

Muzikinis spektaklis „Laiškai Mačerniui“

2021-aisiais pažymime poeto Vytauto Mačernio (1921–1944) šimtąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius yra paskelbęs Vytauto Mačernio metais. Šiai sukakčiai daug renginių, gražių darbų skyrė daugelis Lietuvos kultūros švietimo įstaigų....

Laukiant ilgiausios metų nakties prie Kūčių stalo susėda artimiausi žmonės

Mū­sų pro­tė­viai pa­gal se­ną­jį liau­dies ka­len­do­rių per Kū­čias, ka­da nak­tis il­giau­sia, at­sisvei­kin­da­vo su se­nai­siais me­tais, o ki­tą die­ną, per Ka­lė­das, kai die­na po už­si­tę­su­sio lauki­mo pa­ga­liau pra­de­da il­gė­ti, švęs­da­vo Nau­jų­jų...

Artimiausi spektakliai, koncertai Telšių Žemaitės dramos teatre

2021 m. gruodžio 15, 16, 19, 28, 29, 31 dienomis  muzikos ir teatro gerbėjų laukia Telšių Žemaitės dramos teatras. Tomis dienomis čia vyks: Gruodžio 15 d. 18 val. – Pauliaus Stalionio koncertas Gruodžio 16 d. 18 val. – spektaklis „Vaižgantas“ (rež. D. Žilinskas)...

Jurbarke – K. Glinskio teatro spektaklis šeimai „Naktukas“

2021 m. gruodžio 19 d. 14 val. Jurbarko rajono kultūros centro Mažojoje salėje – K. Glinskio teatro spektaklis šeimai „Naktukas“, pastatytas pagal Birutės Mar apysaką. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Danutė Budrytė-Samienė. Jurbarko rajono kultūros centro...

Pirmojo „Žemaičių egzamino“ nugalėtojai

2021 m. gruodžio 2 d. vyko Žemaitijos turizmo informacijos centro ir  EUROPE DIRECT organizuotas „Žemaičių egzaminas“, kurio užduotis, kaip skelbia organizatoriai, įveikė 2137 dalyviai.  Egzamino (konkurso) , kurio metu buvo tikrinamos dalyvių žinios apie Žemaitiją,...

Kalėdų pirmąją dieną Plungėje – šventinis koncertas

Plungės kultūros centras 2021 m. gruodžio 25-ąją 13.30 val. muzikos gerbėjus kviečia į šventinį koncertą „Kalėdų rytą“. Koncertuos HERA, EGLĖS BALETO STUDIJA, HELLO, SAULA, MAŽASIS SUVARTUKAS, ŽIRGINĖLIAI, PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS, ORKESTRO MERGINŲ CHOREOGRAFINĖ GRUPĖ....

,,Kalėdinės pasakos“ renginių maratonas Plungės kultūros centre

Plungės kultūros centras visus, kas nori dalyvauti šio centro organizuojamuose kalėdiniuose renginiuose, kviečia ateiti prie Plungės kultūros centro (prie pagrindinio įėjimo). Čia spalvingame ir nuotaikingame šventiniame plakate viešinama svarbiausia informacija  apie...

Gruodžio 13–15 dienomis Kuršėnuose – šventiniai smurfadieniai

2021 m. Gruodžio 13–15 dienomis Kuršėnuose (Šiaulių rajono kultūros centre) visi mažieji smurfų draugai, tikintys stebuklais, burtais ir magija, kviečiami leistis į šventinį „Smurfadienį“. Dalyvių lauks žaismingas nuotykis ir „smurfiškas“ pasiruošimas didžiausioms...

Skaidrė Urbonienė „Žemaičių šventųjų skulptūros“

Įžanga Ilgą laiką viena išraiškingiausių lietuvių liaudies meno šakų buvo skulptūra. Skulptūrą kūrė savamoksliai kaimo dievdirbiai iki XX a. penkto dešimtmečio. Įvairios šventųjų statulėlės buvo talpinamos daugiausia lauko architektūros paminkluose: koplytėlėse,...

Gruodžio 8 d. Kelmės kultūros centre – romansų vakaras

2021 m. gruodžio 8 d. 18 val. Kelmės kultūros centro fojė – romansų vakaras „Skamba dainos vakarais“. Koncertuos Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“ (vad. Angelė Jovaišaitė).   Kelmės kultūros centro informacija

Kelmės krašto muziejaus gruodžio mėnesio renginiai

Kelmės krašto muziejuje 2021 m. gruodžio 6–31 d. – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato  Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Žemaitijos piliakalniai“ ir Šiuolaikinės meninės kalvystės kūrinių kolekcijos  paroda „Kaltiniai kryžiai ir...

Šventinis gruodis Tauragės krašto muziejuje „Santaka“

Visą puokštę spalvingų ir turiningų renginių 2021 m. gruodžio mėnesiui parengė Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Muziejus skelbia: „Didžiosios metų šventės artėja – pirmąsias dovanas gauk muziejuje“. Kviečiame registruotis į nemokamas ekskursijas ir edukacijas“....

Lapkričio 27 d. – Kalėdų eglutės įžiebimas Naujojoje Akmenėje

Lapkričio 27 d. 17 val. Naujosios Akmenės L. Petravičiaus aikštėje – Kalėdų eglutės įžiebtimo šventė . Koncertuos Irūnos ir Mariaus Jampolskio dutetas ir O lia lia vaikai. Renginio metu šurmuliuos prekybinė mugė, šventę vainikuos fejerverkai   Akmenės rajono...

Iki lapkričio 30 d. Kelmės krašto muziejuje – trys naujos parodos

Nuo lapkričio 3 iki 30 dienos Kelmės krašto muziejuje (Dvaro g. 15) veikia trys naujos parodos: Stendinė fotografijų paroda „Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius“. Parodą parengė Kauno miesto muziejus. Parodoje apsilankę lankytojai turi galimybę...

Gediminas Petrulis: „Telšių žemėje“ (biobibliografinis sąrašas)

2015 m. bibliotekininkas Gediminas Petrulis parengė papildytą literatūros srityje savo ryškų įrašą palikusių ir šiuo metu rašančių asmenų biobibliografinį sąrašą. Darbo pradžioje G. Petrulis rašo: „Telšių žemėje“ – informacinis leidinys. Jame pirmą kartą pabandyta...

2021 m. Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“  baigiamajame renginyje tarp laureatų – trys Žemaitijos regiono  kolektyvai, keturi spektakliai

Šių metų lapkričio 13–14 d. Birštono kultūros centre vyko baigiamasis 2021 m. Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“  renginys ir seminaras režisieriams. Kaip skelbia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, „Atspindžiai“ – didžiausias žanro...

Lapkričio 17 d. Mosėdyje (Skuodo r.) – „Marmuravimas ant vandens“

Lapkričio 17 d. 16 val. Mosėdžio seniūnijos salėje – edukacinis užsiėmimas „Marmuravimas ant vandens“. Jo metu dalyviai mokysis, kaip dekoruoti plastikinius, keramikinius ir stiklinius daiktus. Renginys mokamas (4 eurai). Vietų skaičius ribotas. Reikalinga išankstinė...

Mokslininkai apie Žemaitijos istoriją

Alvydas Nikžentaitis: „Kalbėdami apie įvairius etnografinius Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ar Žemaitiją, galime pasakyti, kad tik paskutinėje iš išvardintų Lietuvos dalių pradėjo formuotis nors ir labai gimininga lietuviams, tačiau vis dėlto...

Palangos grąžinimas Lietuvai

Lietuvos teritorinės problemos tarpukario metais buvo vienos iš svarbiausių užsienio politikos srityje. Vilniaus ir Klaipėdos priklausomybės klausimai bene labiausiai traukė politikų dėmesį.  Nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo pradėta rūpintis Palangos ir...

Žemaitijos spauda XIX–XX a. (istorijos fragmentai)

Pirmasis lietuviškas laikraštis buvo pradėtas leisti dar 1823 metais. Tai „Nusidavimai Dievo karalystėje...“, ėjęs Tilžėje ir tarnavęs misijų reikalams. Žemaitišku šio leidinio, be abejo, negalime laikyti, kaip ir daugelio kitų, kurie vėliau buvo spausdinami buvusios...

Danutė Mukienė: Mykolas Linkevičius – jaunystės ir mirties poetas

Nerodyk, Viešpatie, mirties paveikslo, Kai kraujas šaukiasi gyvenimo, Kai akys pasiilgusios pavasario žalumo Labiau nei dūšia amžino išganymo. Tai Mykolo Linkevičiaus 1940 metų liepos 10-ąją dieną Romainių sanatorijoje sukurto eilėraščio „Gyv enimo alkis“ pradžia....

Žemaičiai – už Lietuvos nepriklausomybę

Žemaičiai, kad ir turėdami keletą šimtmečių autonomiją, buvo Lietuvos valstybės dalis, ir lemiamais apsisprendimo momentais palaikė, rėmė ir remia visos Lietuvos valstybės interesus. Tai patvirtina ir šie faktai: Dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų...

Plungės kultūros centro artimiausi renginiai

Plungės kultūros centras džiugina gražaus dizaino, puikiai tvarkoma, nuolat atnaujinama interneto svetaine. Atskiruose svetainės skyriuose yra pateikiama svarbiausia informacija apie šio centro veiklą, meno kolektyvus, reprezentuojančios nuotraukos. Čia nuolat...

Lapkričio 12 d. Skuodo rajono kultūros centre – romansų vakaras

2021 m. lapkričio 12 d. Skuodo rajono kultūros centre – romansų vakaras. Pradžia 18.30 val. Koncertuos dainininkai iš Kretingos ir Skuodo rajonų: kolektyvai „Raguva“, „Ēn par kūna“, „Volungėlė“ ir „Vereta“. Renginio reklaminis plakatas:

Zenono Ivinskio bibliotekos spaudinių vertybės

1944 m. profesoriui istorikui Zenonui Ivinskiui pasitraukus iš Lietuvos, čia liko didelė dalis jo bibliotekos knygų, asmeninis archyvas. Didžiąją archyvo dalį išgelbėjo profesoriaus žmonos motina p. Grinienė, po karo visą šį turtą perdavusi tuometinės LTSR Valstybinės...

Žemaitijos parkai, sukurti iki XX a.

Lietuvos senieji parkai, iš kurių didelę dalį sudaro Žemaitijos, vertingi ir saugotini dėl dviejų priežasčių. Pirma, dauguma jų yra puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai, sudarantys mūsų šalies kultūros paveldo aukso fondą. Iš tokių parkų visų pirma paminėtini...

Žymiausi Žemaitijos geometriniai parkai

Geometriniai parkai – seniausi parkai. Žemaitijoje jų nėra itin daug. Žinomiausi šie: Gargždų (Klaipėdos r.), Paupio (Klaipėdos r.), Kelmės, Ariogalos (Čekuvos), Kurtuvėnų (Šiaulių r.), Viešvilės (Jurbarko r.), Daubiškių (Akmenės r.). Svarbiausi Žemaitijos geometrinių...

Iš ciklo „Dvarai Lietuvoje“: istorija

Dvarai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje. Tai savotiškas žemės naudojimo ir valdymo derinys, dažniausiai privilegijuoto luomo atstovo – bajoro valdomas žemės plotas su visais jame buvusiais ar naujai pastatytais objektais, skirtas _žemės ūkio produkcijai gaminti bei...

Žemaitijos parkų būdingiausi bruožai

Parku nuo seno vadinama žmogaus pertvarkyta arba jo suformuota želdinių teritorija, dažniausiai skirta poilsiui. Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Žemaitijos regione pirmaisiais parko pobūdžio želdynais laikomos senosios mitologinės šventosios giraitės. XII a. jos augo...

Lapkričio mėnesio kultūriniai renginiai Šilalės rajone

Šilalėje: Lapkričio 19 d. 16 val. Šilalės kultūros centre – Lietuvos vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Šilų aidai“. Lapkričio 26 d. Šilalės kultūros centre – X Žemaitijos regiono etnokultūrinė vakaronė.   Šilalės rajono Kvėdarnos kultūros namuose: Lapkričio...

Katinas Prunelijus susitinka su teatro gerbėjais

2021 m. rugsėjo 14 d. Kelmės mažasis teatras (Vytauto Didžiojo g. 73) žiūrovus nudžiugino nauja šeimai skirto spektaklio „Prunelijaus sapnas“ premjera. Jis pastatytas pagal Onos Jautakės kūrybą.  Spektaklio  režisierius Algimantas Armonas, scenografas Evaldas...

Tautodailininko Stasio Dužinsko 80-mečiui skirta paroda

Telšių kultūros centras dailės mėgėjus kviečia į žymaus Telšių krašto tautodailininko Stasio Dužinsko darbų parodą, skirta jo 80-mečiui.  Paroda 2021 m. spalio 9–lapkričio 7 dienomis veikia Telšių kultūros centro (Respublikos g. 18) ekspozicijų salėje.  ...

2021 m. Helovino renginiai Kuršėnuose

Kūrybinga Šiaulių rajono Kuršėnų miesto bendruomenė internete turi savo svetainę. Jos adresas – https://kursenai.lt/ . Čia skelbiami visi svarbiausi įvykiai, gyventojams aktualiausia informacija. Svetainėje pranešta ir apie šių metų Helovino renginius mieste. Jų...

Paminėtos mokslininko prof. Alfonso Žilėno 100-osios gimimo metinės

2021 m. spalio 27 d. Lietuvos Mokslų akademijos Mažojoje salėje įvyko renginys, skirtas iškilaus  Lietuvos finansų mokslininko prof. Alfonso Žilėno (mirė 2005 m.) 100-mečiui.  Jo metu kalbėjo V. Terleckas , S. Kruopis, A. Žilėno dukra Dalia, Vilniaus žemaičių kultūros...

Virtualūs turai po Žemaitijos ir kitus Lietuvos muziejus

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, bendradarbiaudamas su kitais Lietuvos muziejais, UAB „Lantelis“ , vykdydamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamą Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros,...

Spalio 27 d. – akademiko Alfonso Žilėno jubiliejui skirtas renginys

2021 m. spalio 27 d. sukanka 100 metų kaip Akmenės rajono Kivylių kaime gimė  ekonomistas, vienas žymiausių Lietuvos finansų mokslininkų prof. Alfonsas Žilėnas (mirė 2005 m.). Jubiliejaus proga Lietuvos Mokslų akademijos Mažojoje salėje spalio 27 d. 16 val. įvyks A....

Rašo ir naujais faktais papildo Skuodo istoriją

Šiemet, kai pažymime Lietuvos didžiojo etmono, iškilaus karvedžio, Žemaičių seniūno, Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (1570–1661) mirties 400 metų jubiliejų, mąstydami apie šią iškilią asmenybę ir jo darbus, mintimis vėl ir vėl nusikeliame į pačiame...

Ont Palonguos Bėrotas kalna ėr pri anuo

Viel ir viel sogrīžtam i Palonga. Pavasari, ka saulė praded ruodītė kieli pri jūras... Važioujem šimtus kėluometru, ka če, tuo „pasaulė pabonguo“ gautomem valondelė, kėta pri jūras pabūtė, anuos uošėma pasėklausītė, praeitė tou posė kėluometra tėlto i jūra ėr ikvieptė...

Mykolas Vaitkus apie Palangą XIX a. pabaigoje

„Tai buvo 19 amžiaus galas, 1895 metai. Rusijoj (ir pavergtojoj Lietuvoj) tebeviešpa­tavo visavaldąs caras. Caras tuomet buvo ką tik užkopęs į sostą, kietajam despotui savo tėvui Aleksandrui III neseniai mirus, Nikalojus II, kuris tuomet dar nė sapnuote nesap­navo...

Skulptorius Adomas Stanislovas Raudys-Samogitas

Adomas Stanislovas Raudys-Samogits gimė 1936 m. kovo 26 d. Vilimiškės kaime (netoli Palangos). Vidurinę mokyklą baigė Palangoje. 1953 m. Klaipėdoje vykusiame respublikiniame moksleivių darbų konkurse buvo apdovanotas prizu už išraiškingus grafikos kūrinius. 1955–1958...

Lietuvos rašytojų klubo artimiausi spalio mėnesio renginiai

Spalio 12 d. 18.00 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – poetų Ievos Rudžianskaitės ir Tomo Vyšniausko kūrybos vakaras. Renginys iš ciklo „Atradimai: knyga ir rašytojas“. Vakaro metu bus pristatytos naujos knygos: Ievos Rudžianskaitės „Iš gervių“ ir Tomo...

XV tarptautinis Mažeikių meno festivalis

2021 m. rugsėjo 17–spalio 30 d. Mažeikiuose vyksta XV tarptautinis Mažeikių meno festivalis. Festivalio programa:   Artimiausi festivalio renginiai: Spalio 7 d.  17 val. Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje – Vilniaus teatro „LĖLĖ “ lėlių ir kaukių spektaklis...

Spektakliai Skuodo rajone (2021 m. spalio mėn.)

Spalio 8 d. 19 val. Gėsalų bendruomenės namuose vaidintojų trupė „GIVA“ teatro mėgėjus kviečia į spektaklį „Priekabiavėms“. Spektaklio autorė ir režisierė – G. Ronkaitienė. Spalio 8 d. 19 val. Aleksandrijos mokyklos salėje – Skuodo rajono kultūros centro Žemaičių...

Lietuvos teatrų festivalis Šilalėje

2021 m. spalio 14–17 dienomis Šilalės kultūros centre – Lietuvos teatrų festivalis. Jame dalyvaus, spektaklius rodys Klaipėdos taško teatras, Tauragės liaudies teatras, Telšių Žemaitės dramos teatras, Jurbarko K. Glinskio teatras, Šilalės kultūros centro muzikinis...

Spektakliai 2021 m. spalio mėnesį Telšių Žemaitės dramos teatre

Spalio 7 d. 19 val. – Žemaitės dramos teatro spektaklis „Karūna poetui“ (rež. Laimutė Pocevičienė). Spalio 10 d. 18 val. – Baltijos baleto šokio spektaklis „Kitas Pasaulis“ (režisierė, choreografė Marija Simona Šimulynaitė). Spalio 14 d. 18 val. – Kauno kamerinio...

2021 m. spalio mėnesio renginiai Kretingos muziejuje

Spalio 15 d. 18.00 val. – dailininko Jono Daniliausko tapybos darbų parodos „Gimtinės šaknų beieškant“ atidarymas parodų salėse.   Spalio 15 d. 18.30 val. Žiemos sode – Akordeono muzikos vakaras „Auksiniai rudens akordai“. Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto...

Jurbarke – atminties renginys „Jaunystė tremtyje“

Jurbarke – atminties renginys „Jaunystė tremtyje“. Jurbarko krašto muziejus pakvietė spalio 3 d. 13 val.  po bažnyčioje vykusių Šv. Mišių buvusius tremtinius, kitus bendruomenės narius ir miesto svečius ateiti į muziejų ir pasidalinti prisiminimais, pasiklausyti...

Išleista Kęstučio Subačiaus knyga „Skuodas: kraštas ir miestas“ 

Šiemet puikią dovaną – knygą  „Skuodas: kraštas ir miestas“  – Skuodui, jo žmonėms įteikė nuo 1958 m. Skuode gyvenęs, dirbęs, 1965–1976 m. Skuodo rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs iš Lazdijų kilęs inžinierius, verslininkas, visuomenės,...

Mokslinė konferencija  „Palanga grįžta Lietuvai“

2021 m. rugsėjo 18 d. Palangos kurorto muziejuje įvyko mokslinė konferencija  „Palanga grįžta Lietuvai“, skirta Palangos krašto prijungimo (sugrąžinimo) prie Lietuvos šimtmečiui. Konferencijos programa:

Spalio mėnesio parodos ir kiti renginiai Kelmės krašto muziejuje

2021-10-01 – 2021-10-31 Spalio 1 d. Kelmės krašto muziejuje (Dvaro g. 15, Kelmė) atidaroma dailininkės Salvijos Zakienės grafikos kūrinių „Svečiuose, Kelmės krašte“ paroda. Ji veiks iki mėnesio pabaigos. Spalio 4 d. numatyta atidaryti lėlių teatro aktorės,...

Pradėti Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčios pastato tvarkybos darbai

Skuodo rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 28 d. pasirašė trišalę Projektavimo ir projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugų sutartį su Kultūros infrastruktūros centru ir UAB „Klaipėdos projektas“ dėl valstybės saugomo 1821 m. pastatyto Skuodo...

Tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) 2021 m. rugsėjo 23 d. atidaryta pasaulinio garso mokslininkei Marijai Birutei Alseikaitei Gimbutienei  (1921–1994) skirta tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“....

Vilkaviškyje – renginiai iš ciklo „Po ūkanotu nežinios dangum“

Šiemet iš Šarnelės (Plungės r.) kilusio poeto Vytauto Mačernio (1921–1944) 100-ąsias gimimo metines, gražiai pažymi visa Lietuva. Ne išimtis ir Vilkaviškio rajonas. Spalio 4 d. 11.00 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Sodų g. 1, Vilkaviškis),...

Telšių rajono muziejai

  Žemaičių muziejus „Alka“ Adresas: Muziejaus g. 31, LT-87357 Telšiai. Tel.: (8 444) 70 282, 70 160. El. paštas: info@muziejusalka.lt Svetainė internete: http://www.muziejusalka.lt/ Darbo laikas: nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai....

Tauragės rajono muziejai

   Tauragės krašto muziejus Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5 LT-72215, Tauragė. Tel.: +370 446 51 468, +370 686 87 756. Svetainė internete: http://www.tkmuziejus.lt Darbo laikas: II–IV: 09.00–18.00; V: 09.00–16.45; VI: 10.00–16.00   Tauragės krašto muziejaus...

Šilutės rajono muziejai (Žemaitijos etnografinio regiono teritorijoje)

Švėkšnos ekspozicija Adresas: Parko g. 1, Švėkšna, Šilutės r. Tel.: (8 441) 62 207, 8 657 79 778. Darbo laikas: Vasaros sezono metu: II–V: 10.00–18.00; VI: 10.00–15.45. Pietų pertrauka: 13.00–13.45 Kitu metų laiku: I–IV: 08.00–17.00; V: 08.00–15.45. Pietų pertrauka:...

Šilalės rajono muziejai

   Stasio Girėno gimtinės muziejus Adresas: Vytogala, Upynos seniūnija, LT-75241, Šilalės r. Tel.: (8 449) 46 626, (8 449) 46 798. Darbo laikas: I–VI: 10.00–17.00; IV: 10.00–19.00    Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus Adresas: S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė Tel.:...

Skuodo rajono muziejai

  Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus   Adresas: Salantų g. 2, Mosėdis LT-98271, Skuodo r. Tel.: (8 440) 76 291, (8 440) 76 311 (direktorius). Faksas: (8 440) 76 352. El. paštas: direktorius@akmenumuziejus.lt Svetainė...

Rietavo savivaldybės muziejai

  Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus Adresas: L. Ivinskio g. 4, LT-90311 Rietavas Tel.: (8 448) 68 992, 8 698 21 426 Faksas: (8 448) 68 992 Darbo laikas: I–V: 08.00–17.00; VI–VII: pagal išankstinį užsakymą telefonais:  8 448 68 992; 8 698 21426 Rietavo...

Šiaulių miesto ir rajono muziejai

Šiaulių „Aušros“ muziejus Adresas: Vilniaus g. 74, LT-76283 Šiauliai. Tel.: (8 41) 52 43 90. Faksas: (8 41) 52 43 90. El. paštas: info@ausrosmuziejus.lt, rastine@ausrosmuziejus.lt Svetainė internete: http://www.ausrosmuziejus.lt Darbo laikas: II: 10.00–18.00; III:...

Raseinių rajono muziejai

Raseinių krašto istorijos muziejus Adresas: Muziejaus g. 3, LT-60123 Raseiniai Tel.: (8 428) 51 892; (8 428) 51 191. Faksas: (8 428) 51 191. Svetainė internete: http://raseiniumuziejus.lt/ Darbo laikas: II–V: 9.00–18.00; VI: 11.00–16.00 Raseinių krašto istorijos...

Plungės rajono muziejai

Žemaičių dailės muziejus Adresas: Parko g.1, LT-90117 Plungė. Tel.: direktoriaus (8 448) 52 761, administratorės (8 448) 52492, direktoriaus 8 686 58 531, administratorės 8 618 87 663. Ekskursijos, edukacinės programos, fotosesijos, salių nuoma užsakoma tel. 8 640...

Palangos muziejai

Jono Šliūpo muziejus Adresas: Vytauto g. 23 a., LT-00135 Palanga. Tel.: + 370 460 54 559. El. paštas: j.sliupo.muziejus@lnm.lt Darbo laikas: III–VI: 11.00–18.00; VII: 11.00–17.00 Palangos gintaro muziejus Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101 Palanga. Tel.: +370 460 53...

Mažeikių rajono muziejai

Mažeikių muziejus Adresas: V. Burbos g. 9, Mažeikiai, LT - 89218 Tel.: (8 443) 26 791 El. paštas: mazeikiumuziejus@kli.lt Svetainė internete: https://mazeikiumuziejus.lt Darbo laikas: II–V: 10.00–18.00; VI: 10.00–17.00 Mažeikių muziejaus padaliniai Lietuvos aviacijos...

Kretingos rajono muziejai

  Kretingos muziejus Adresas: Vilniaus g. 20, LT-97104 Kretinga Tel.: (8 445) 77 323; Informacijos ir edukacijos skyrius (8 445) 77 612 El. paštas: info@kretingosmuziejus.lt Svetainė internete: http://www.kretingosmuziejus.lt/ Darbo laikas: 06-01–08-31 mėn....

Klaipėdos rajono muziejai (Žemaitijos etnografinio regiono teritorija)

Gargždų krašto muziejus Adresas: Sodo g. 5, LT-96136, Gargždai, Klaipėdos r. Tel.: (8 ~ 46) 45 22 14, 8 670 37 145 Faksas: (8 ~ 46) 45 22 14. El. paštas: gargzdu.muziejus@gmail.com Svetainė internete: https://www.gargzdumuziejus.lt/ Darbo laikas: II–VI: 11.00–18.00...

Kelmės rajono muziejai

Kelmės krašto muziejus Adresas: Dvaro g. 15, LT-86111 Kelmė Tel.: (8 427) 61 065 Svetainė internete: http://www.kelmesmuziejus.lt Darbo laikas: I–V: 08.00–18.00; VI: 11.00–16.00 Kelmės krašto muziejaus padaliniai Povilo Višinskio memorialinis muziejus Adresas: Ušnėnų...

Jurbarko rajono muziejai

  Jurbarko krašto muziejus Adresas: Vydūno g. 21, LT-74119 Jurbarkas Tel.: (8 447) 52 710 El. paštas: info@jurbarkomuziejus.lt Svetainė internete: http://www.jurbarkomuziejus.lt/Darbo laikas: I–IV: 08.00–17.00; V: 08.00–16.00; VI: 11.00–16.00 Jurbarko krašto...

Akmenės rajono muziejai

 Akmenės krašto muziejus Adresas: K. Kasakausko g. 17, LT-85367 Akmenė. Tel.: (8 425) 55 075, 8 620 32 254. El. paštas: akmenesmuziejus@gmail.com, lione.muziejus@gmail.com Svetainė internete: http://www.akmenesmuziejus.lt/ Darbo laikas: balandžio 1d.–lapkričio 1d.:...

Europos paveldo dienos 2021 Žemaitijoje (renginių programa)

2021 m. Europos paveldo dienos (EPD) vėl visuose Lietuvos rajonuose, savivaldybėse sutelkė kultūos paveldo puoselėtojus, paminklosaugininkus. Renginiai vyksta rugsėjo 17–26 dienomis. Visus juos apjungiant (bendra) tema– „Įtraukiantis paveldas“.  Šių dienų...

Plungėje – XVI tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis

Rugsėjo 28 d. Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose prasidėjo XVI tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Šiemet jo organizatoriai gyventojus į renginius kviečia 6 kartus. Pirmojo koncerto metu, kuris buvo skirtas Kauno valstybinio choro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo...

„Kino karavanas“ Plungėje

2021 m. vasarą „Kino karavanas“ keliauja per Lietuvą. Liepos 3 d., šeštadienį, Plungėje, M. Oginskio rūmuose, bus rodomi ryškiausi, didžiausio kritikų pripažinimo bei daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukę „Kino pavasario“ filmai.   PROGRAMA: 16:00 val. „Vampyriukas“...

Žemaičių dailės muziejuje – koncertas „Odė Mačerniui“

2021 m. birželio 11 d., penktadienį, 16 val. Žemaičių dailės muziejus (Plungė) kviečia į koncertą „Odė Mačerniui“, skirtą poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Didžiojoje rūmų salėje skambės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro styginių...

Rietave – paroda „Dingusio paveldo sugrįžimas“

2021 m. birželio 4 d. 16 val. – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kartu su partneriais surengtos  parodos „Dingusio paveldo sugrįžimas“ ekspozicijos „Oginskių muziejinės vertybės: fonas ir akcentai“ pristatymas visuomenei.Parodoje eksponuojamos Oginskių...

Lietuviškai išleista ketvirtoji iš prancūzų į lietuvių kalbą išversta Sofijos Tyzenhauzaitės (1790–1878) knyga – istorinis romanas „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“

2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje materiali forma suteikta ir ketvirtajai iš prancūzų į lietuvių kalbą išverstai Sofijos Tyzenhauzaitės (1790–1878) knygai – istoriniam romanui „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“ (vertėjas Virginijus...

Žemaitiu padavėmā, pasakas: „Lėnūm mīnė“

Padavėms pėrma karta paskelbts skīrelie „Žemaitėška pastuogė“ („Žemaičių prietelius“ 1939 m. rugsiejė 28 d., Nr. 39, p. 6) Vėina karta gīvena tuoks baguots ūkėninks. Anam liōb rēkies somdītė vaiki, bet ni vėins neliōb pas anon ėšbūtė cielus metus. Mat, tėn bova tuokė...

Viktorijos Daujotytės knyga, skirta 100-osioms Vytauto Mačernio metinėms

2021 m. pavasarį Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido prof. Viktorijos Daujotytės knygą „Žemės keleiviai. Mačernis“, skirtą 100-osioms Vytauto Mačernio metinėms.  Ją sudaro trys dalys: Įvadas; tekstai apie žemininkus („Bendrinančios linijos“, „Atskirieji ir...

Mokomoji knyga „Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“

2020 m. Lietuvių kalbos institutas išleido mokomąją knygą ir elektronnę laikmeną „Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ (sudarė Jūratė Lubienė ir Asta Leskauskaitė). Knygoje pabandyta atsakyti į klausimus, kodėl reikia mokyti ir mokytis tarmių, kokie yra traminių...

Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877–1930)

„Raudoniems saulėlydžiams begęstant, baltos rožių sidabrinės akys žiūri į mane pro langą... Ir nuskyniau vieną baltą rožę, ir glaudžiu prie žiedo karštą kaktą... Motin mano! Ar ne tavo rankos – baltos, meilios ir švelnutės – taip meilingai glamonėja? Ar ne tavo tai...

Šatrijos Raganos bendrijos suvažiavimas (2021 m. balandžio 10 d.)

2021 m. balandžio 10 d. nuotoliniu būdu, naudojantis el. priemonėmis, vyko Šatrijos Raganos bendrijos suvažiavimas. Darbotvarkė: ŠRB valdybos pirmininko metinis pranešimas apie ŠRB veiklą 2020 m.; ŠRB revizijos komisijos 2020 m. ataskaita ir jos tvirtinimas; ŠRB 2020...

Žemaitiškas knygynėlis – Jūsų paslaugoms

Norite įsigyti žemaitiškai parašytų knygų arba knygų apie Žemaitiją? Jūsų paslaugoms – Regionų kultūrinių iniciatyvų centro (RKIC) knygynėlis.  Norintys užsisakyti knygas, rašykite adresu zemaiciu@gmail.com. Tel. 8 687 47550. Užsisakius knygas, jos išsiunčiamas...

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atsakymas Žemaičių kultūros draugijai, Telšių rajono savivaldybei dėl žemaičių kalbos, istorinio Žemaitijos regiono įteisinimo, išsaugojimo ir integracijos

2021 m. vasario 18 d. Žemaičių kultūros draugija ir Telšių rajono savivaldybė gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos atsakymą į 2021 m. sausio 5 d. Žemaičių kultūros draugjos raštą „Dėl Žemaičių kalbos, istorinio Žemaitijos regiono įteisinimo, išsaugojimo...

Pilietinė akcija „Pažink savo kraštą“

Veliuonos kultūros centras ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija kviečia mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas, organizacijas, pavienius asmenis dalyvauti pilietinėje akcijoje „Pažink savo kraštą“! Veliuona – Lietuvos šviesuolių, tautosakininkų Antano ir Jono Juškų...

Šatrijos Raganos bendrijos Įstatai

Šatrijos Raganos bendrijos (toliau – Bendrija) valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, parengė naujus Bendrijos įstatus ir teikia juos Bendrijos narių svarstymui. Pasiūlymus ir pastabas dėl Įstatų projekto Valdyba prašo pateikti el. paštu...

Kazys Misius „Platelių savininkai Šuazeliai“

REDAKTORIŲ ŽODIS 1999 m. „Versmės“ leidykla išleido Platelių 550-osioms metinėms skirtą knygą „Plateliai“ (serija „Lietuvos valsčiai“). Tai buvo ir vienas iš Lietuvos tūkstantmečiui skirtų leidinių. Knygą sudaro keli skyriai. Viename jų – „Praeitis“ paskelbtas...

Eleonora Ravickienė „Grafai Šuazeliai Plateliuose“

REDAKTORIŲ ŽODIS Viena pirmųjų Lietuvoje gyvenusios grafų Šuazelių giminės šakos tyrinėtojų buvo daugelį metų Plungėje gyvenusi, šio krašto istoriją rinkusi mokytoja Eleonora Ravickienė (1916–2004). Ji domėjosi, rašė ir apie buvusią Platelių dvaro šeimininkę –...

Mokslininkai apie Žemaitijos istoriją

  Mokslininkai apie Žemaitiją Alvydas Nikžentaitis: Kalbėdami apie įvairius etnografinius Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ar Žemaitiją, galime pasakyti, kad tik paskutinėje iš išvardintų Lietuvos dalių pradėjo formuotis nors ir labai gimininga...

Danutė Mukienė „Palangos grąžinimas Lietuvai“

Lietuvos teritorinės problemos tarpukario metais buvo vienos iš svarbiausių užsienio politikos srityje. Vilniaus ir Klaipėdos priklausomybės klausimai bene labiausiai traukė politikų dėmesį.  Nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo pradėta rūpintis Palangos ir...

Adolfas Tautavičius. „Prano Genio darbų bibliografija“

Pranas Genys Pranas Genys – poetas, publicistas, visuomenės veikėjas. Jis buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys, jaunalietuvis, vėliau – Žemaičių „Alkos” muziejaus steigėjas ir jo vedėjas, muziejinės medžiagos rinkėjas ir muziejaus rūmų statytojas, vienas iš...

Dvarų dovanojimo aktas. Gardinas, 1465 balandžio 16 d.

Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis (1440-1492) dovanoja Žemaitijos seniūnui Jonui Kęsgailaičiui (?–1485 ?) ir jo palikuonims tris dvarus Žemaitijoje. Gardinas, 1465 balandžio 16. Dokumento originalas, patvirtintas LDK mažuoju...

Adomas Butrimas. „Žemaitijos istorijos ir kultūros ypatumai“

Nėra lengva aptarti esminius Žemaitijos istorijos ypatumus, kadangi šis etnosas niekada nebuvo sukūręs savo valstybės. Tačiau jis nuo XIII a. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštijoje turėjo ryškią autonomiją, kuri įvairiais valstybingumą ir etniškumą žyminčiais terminais...

Polonezas

Polonezas (polonaise) – lenkiškas šokis. Jis yra iškilmingo, pakilaus pobūdžio, negreito, vidutinio judėjimo. Metrika 3/4 su būdingu aštuntinių ritmu per vieną taktą ir 2/16 antrojoje aštuntinėje. Polonezams būdingas ir tokio pat ritmo akompanimentas. Išsivystė šis...

Muzika, kurios klausėsi, šokiai, kuriuos šokdavo Sofija Tyzenhauzaitė

Sofija Tyzenhauzaitė (kiti du jos vardai – Viktorija Klementina) knygoje „Reminiscencijos“, rašydama apie pobūvius, kuriuose ji lankydavosi jaunystėje, dažnai mini šiuose renginiuose skambėjusius muzikinius kūrinius. Tai pirmiausia tuo laikotarpiu visoje Europoje...

Prezentacija „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“

2020 m. Regionų kultūrinių iniciatyvų centrui kartu su partneriais įgyvendinant projektą „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“ prezentaciją „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“ parengė vienas iš projekto partnerių – Akademinio žemaičių jaunimo...

Danutė Mukienė: „Platelių dvaro archyvo nuotraukos – internete“

Muziejuose kaupiamų ir saugomų vertybių skaitmeninimas – šiandien jau įprasta šių atminties institucijų veikla. Esant galimybei, sukurtą skaitmeninį turinį (eksponatų ir kt. vertybių vaizdus, jų aprašus) muziejai ir viešina, taip sudarydami galimybę visuomenei geriau...

Grafienė Sofija Viktorija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė  senatvėje

2020 m. vasario 20 d. Žemaičių dailės muziejuje (Plungė) įvyko Poznanės Račynskių bibliotekos (Lenkija) 2019 m. išleistos buvusios Platelių daro šeimininkės Marijos Teresos Kasparos Skuževskos Oginskienės knygos „Mano prisiminimai“ sutiktuvės.  Prisiminimų autorė...

Sofija Tyzenhauzaitė, jos gyvenimas, kūryba ir Šuazelių giminė

Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė https://lt.wikipedia.org/wiki/Sofija_Tyzenhauzait%C4%97_de_%C5%A0uazel-Gufj%C4%97 Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė https://lietuvai.lt/wiki/Sofija_Tyzenhauzait%C4%97_de_%C5%A0uazel-Gufj%C4%97 CHOISEUL-GOUFFIER (Mme la comtesse...

Platelių grafai Šuazeliai, jų likimai, dvarai ir palivarkai

Platelių grafas Augustas( Šuazelis Marija Gabriel Florjan August hr. Choiseul de Gouffier) buvo kilęs iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV ministro hercogo Šuazelio jaunosios eilės giminės. Prieš prancūzų revoliuciją jis tarnavo karaliaus Liudviko XVI valdžios...

Platelių dvaras XIX a. pabaigoje

Platelių dvaro pastatų, ūkių naudojimas Grafas Aleksandras Šuazelis pirkdavo iš žmonių žemes ir taip plėtė Platelių miestelį, o kai šeimininke tapo grafienė, ji Platelių miestelyje buvusius ūkius išpardavinėjo. Platelių miestelyje būta dvaro (ūkio). Jį paskutiniu metu...

Baudžiavos laikai Platelių dvare

Tai Žemaitijos krašto tyrinėtojo Juozo Mickevičiaus susisteminti Platelių krašto gyventojų atsakymai į klausimus, susijusius su Platelių dvaro ir jo šeimininkų  gyvenimu, santykiais su valstiečiais ir dvariškiais baudžiavos laikotarpiu (iki 1861 m.). Originalus teksto...

Gabrielė Giunterytė Puzinienė

Rašytoja ir dailininkė Gabrielė Giunterytė Puzinienė (lenkų kalba – Gabrjela Puzynina z Güntherów) gimė1815 m. vokiečių kilmės aristokratų Adomo ir Aleksandros Giunterių, kurie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) indigenatą (pilietybę) gavo XVII a. vid.,...

Idalija (Ida) Giunterytė

Garsių vokiečių kilmės aristokratų giminių – Giunterių ir Tyzenhauzų – palikuonė grafienė Idalija (Ida) Giunterytė Mostovskienė gimė 1813 m., mirė 1888 m. rugsėjo 7 dieną. Jos motina buvo Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė sesuo, tapytoja mėgėja...

Konstancija Šadurskytė Morikonienė

Grafienė Konstancija Šadurskytė Morikonienė (1760–1830) – generolo Juozapo Tomo Morikonio žmona. Jų namuose  vaikystėje gyveno ir buvo ugdoma Sofija Viktorija Tyzenhauzaitė. Konstancija Šadurskytė Morikonienė gimė apie 1760 m., mirė 1830 m. Jos mama buvo Dorotė...

Juozapas Tomas Morikonis

Grafas Juozapas Tomas Morikonis (lenk. Józef Morykoni, apie 1750–1811) – grafas, didysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)  generolas. Jo žmona buvo Konstancija Šadurskytė. Rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės tėvams išsiskyrus, ji gyveno ir buvo ugdoma Juozapo ir...

Jonas Rustemas

Jonas Rustemas (armėnų kalba – Յան Ռուստամ, turkų kalba – Jan Rustem). Jonas Rustemas buvo Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės dė Šauzel-Gufjė, jos sesers ir brolių piešimo mokytojas. Vėliau jis tapo žymiu dailės pedagogu, dailininku, Vilniaus universiteto profesoriumi,...

Aleksandras Narcizas Karolis Pšezdzieckis

Aleksandras Narcizas Karolis Pšezdzieckis (lenkų kalba – Aleksander Narcyz Karol Przeździecki) – grafas, istorikas, knygų leidėjas, Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės dukterėčios vyras (brolio Konstantino Tyzenhauzo dukters Marijos vyras). Aleksandras Narcizas Karolis...

Marija Tyzenhauzaitė Pšezdzieckienė

Grafienė Marija Tyzenhauzaitė Pšezdzieckienė buvo Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė brolio Konstantino Tyzenhauzo ir Valerijos Vankovičiūtės Tyzenhauzienės dukra. Žinoma kaip tapytoja, iliustruotoja, mecenatė, filantropė. Vilniuje ji įsteigė akių...

Marija Sofija de Šuazel-Gufjė

Marija Sofija de Šuazel-Gufjė (anglų kalba – Mari Sofi de Choiseul-Gouffier; lenkų kalba –  Mari Sofi de Choiseul-Gouffier; prancūzų kalba – Mari Sofi de Choiseul-Gouffier). Ji buvo Aleksandro Vladislovo Ignoto Oktavijaus de Šuazelio-Gufjė ir Sofijos Čapskytės de...

Liudvikas de Šuazelis-Gufjė

Liudvikas de Šuazelis-Gufjė (anglų kalba – Lui de Choiseul-Gouffier; prancūzų kalba – Lui de Choiseul-Gouffier) buvo Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė sūnaus Aleksandro Vladislovo Ignoto Oktavijaus de Šuazelio-Gufjė ir Sofijos Čapskytės  de...

Augustas Šuazelis (pranc. Marie-Gabriel-Florent-Auguste de Choiseul-Gouffier)

Grafas Augustas Šuazelis-de Gufjė  arba Ogiustas de Šuazelis-Gufjė, arba Mary Gabrielius Floranas Ogiustas de Šuazelis-Gufjė (prancūzų kalba Marie-Gabriel-Florent-Auguste de Choiseul-Gouffier, rusų kalba Гавриил Августович де Шуазёль-Гуфье). Augustas gimė...

Barbora Birškutė

Barbora Briškutė – Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės de Šuazel Gufjė sūnaus Aleksandro Vladislovo Ignoto Oktavijaus de Šuazelio-Gufjė nesantuokinė partnerė. Jų ryšys užsimezgė dar iki Aleksandro santuokos su Sofija Čapskyte. Taip bendraudami Aleksandras ir Barbora...

Aleksandras Kazimieras Liudvikas de Šuazel-Gufjė

Aleksandras Kazimieras Liudvikas de Šuazel-Gufjė (anglų kalba – Alexandre Casimir Luis de Choiseul-Gouffier; prancūzų kalba Alexandre Casimir Luis de Choiseul-Gouffier) – Aleksandro Vladislovo Ignoto Oktavijaus de Šuazelio-Gufjė ir Sofijos Čapskytės de...

Adolfas Rudolfas Tyzenhauzas

Adolfas Rudolfas Tyzenhauzas (1783–1830) – Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės Šuazel brolis. Jis buvo kariškis (kariuomenės artilerijos pulkininkas), tačiau dažniausiai gyvendavo Žaludko dvare, užsiimdavo dvaro ūkio reikalais ir visuomenine veikla. Jo tėvai – grafas...

Marijona (Marija Marijana) Pšezdzeckytė Tyzenhauzienė

Marijona (Marija)  Pšezdzeckytė (lenk. Przeździecki) Tyzenhauzienė – Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės  motina, Ignoto Tyzenhauzo (1760–1822 m.) žmona. Ji gimė apie 1760 / 1762 (?) m., mirė 1843 m. kovo 28 d. Varšuvoje (Lenkija). Marijona buvo LDK valstybės veikėjo...

Sofija de Šuazel-Gufjė (Čapskytė)

Sofija de Šuazel-Gufjė (Čapskytė) yra žinoma ir kaip „Zofia“, „Hutten“, „Czapska“, „Zofija Čapskytė“ (anglų kalba – Zofia Hutten-Czapska; lenkų kalba – Zofia de Choiseul-Gouffier (Hutten-Czapska h. Leliwa). Ji buvo Platelių dvaro savininkų grafų Sofijos Viktorijos...

Ignotas Tyzenhauzas

Grafas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822 m.) buvo  Pasalio seniūno Mykolo Tyzenhauzo ir Barboros Zybergaitės sūnus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)  kariuomenės generolas majoras, LDK Pėsčiosios gvardijos regimento šefas (buvo vadinamas Lietuvos pėsčiosios...

Konstantinas Tyzenhauzas

Konstantinas Tyzenhauzas (angl. Contantine Tyzenhaus, lenk. Konstanty Tyzenhauz, h. Bawół) – Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės Šuazel brolis. Jo tėvai – grafas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822) ir Marijona (Marijana) Pšezdzieckytė (Przeździecki,  1762–1843)...

Aleksandra Tyzenhauzaitė Giunterienė

Aleksandra Tyzenhauzaitė Giunterienė (Aleksandra Günther (Tiesenhausen); lenkų: hr. Aleksandra Günther (Tyzenhauz h. Bawół) – Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės (1790–1878) sesuo. Turėjo dar ir du brolius: grafą Konstantiną Tyzenhauzą (1786–1853) ir grafą Adolfą...

Šatrijos Raganos bendrijos suvažiavimas (2020 m. gegužės 27 d.)

2020 m. gegužės 27 d. LNDM Vilniaus paveikslų galerijos Baltrušaičio salėje (Didžioji g. 4, LT 01128 Vilnius)  Šatrijos Raganos bendrijos suvažiavimas.  Bendrijos valdybos dviejų metų  ataskaitą pateikė Valdybos pirmininkė Brigita Speičytė. Suvažiavimas ataskaitą...

Šatrijos Raganos bendrijos valdybos posėdis (2020 m. liepos 8 d.)

2020 m. liepos 8 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos Baltrušaičio salėje  įvyko Šatrijos Raganos bendrijos valdybos posėdis. Posėdžio metu naująja Bendrijos pirmininke išr nkta Danutė Mukienė. Patvirtintas Bbendrijos metinio nario...

Sofija Tyzenhauzaitė: užmiršta romanistė

Įvairiakalbiame Lietuvos literatūriniame palikime iki XIX a. pradžios moterų rašytojų vardų nėra. Istorinės aplinkybės reikštis kuriančiai moteriai buvo nepalankios. Be jokios abejonės, talentingų moterų būta ne vienos, bet jų talentai, auklėjimo ir nepalankaus...

Žiopsnielis žemaitėku mėsliū

Tor šiaudus ­ nejied, tor kuojės – nein, tor plunksnas – nelek, dūšė tor, bet ne vėsumet. (Luova) Kas pri vėskuo pritink? (Vards) Negīvs gīva velk. (Šokas, tinklos) Kas ein pėrmo žmuogaus? (Krīžios) Kas īr ož dongo aukštiesnis? (Šv. Juona ronka) Balta bačkelė be...

Mažeikių rajono kultūros vertybės

Mažeikių rajonas yra išsidėstęs 1009 km² plote, kuris šiaurėje prigludęs prie Latvijos Respublikos. Tai paribio kultūros regionas, kuriame net iki šių dienų išliko latvių gyvenimo pėdsakų. Seniau mūsų krašte kirtosi žemaičių, žemgalių ir kuršių ribos, o vandenvardis...

Šateikiai (Plungės rajonas)

Miestelis įsikūręs prie Blendžiavos upelio. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė minima jau 1594 m. Apie dvarą pirmosios žinios pasirodė XVII a. Iki mūsų dienų išliko keletas dvaro pastatų, dalis parko. Jie kartu su 1875 m. pastatyta Šv. Morkaus bažnyčia –...

Renavas (Mažeikių rajonas)

Renavas – vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje. 1970 m. jį yra tyrinėjęs A. Kazlauskas, 1983 m. R. Firkovičius. 1998 m. „Žemaičių praeities” knygoje „Seda”, publikacijoje „Renavo dvaro ansamblis”, plačiai šio dvaro...

Švėkšnos ir jos apylinkių lankytinos vietos

Pirmoji katalikų bažnyčia Švėkšnoje pastatyta 1509 m. (M. Valančius nurodo skirtingas datas – 1507 m. ir 1509 m.) Mikalojaus Jonavičiaus Kęsgailos rūpesčiu (architektas Ustinas Golinevičius). 1732 m. per gaisrą ji sudegė. 1742 m. prelatas Antanas Vaina pastatė naują,...

Švėkšna (Šilutės rajonas)

VI–XIII amžiais šios apylinkės priklausė Lamatos žemei ir buvo jau tankiai gyvenamos. Istoriniuose šaltiniuose ši žemė paminėta XIII a. Randame žinių, kad jos gyventojai mokėjo duoklę Danijos valdovams. Anot archeologo Vlado Žulkaus, tuo metu Lamatos žemėje galėjo...

Plinkšių istorijos fragmentai

Plinkšės – Plinkšių ežero pakrantėje susiformavęs Mažeikių rajono kaimas – seniūnaitijos centras. Yra išlikęs dvaro pastatų ansamblis. XVI a. pabaigoje Plinkšių apylinkės priklausė Gruževskių giminei. XVIII a. jų šeimininku tapo T. Dluskis. Nuo XIX a. pradžios...

Svarbiausia informacija apie Palangos istoriją

Didžiausias Žemaitijos ir visos Lietuvos kurortas ­ – Palanga. Ji jau daugelį metų vasarą tampa savotiška Lietuvos sostine. Kaip kurortas Palanga ėmė garsėti tik XIX a. pradžioje. Pirma tai buvo tik „jūrų maudyklos“, į kurias liepos-rugpjūčio mėnesiais suvažiuodavo...

Svarbiausios gyvenvietės Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje

Plateliai Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Turistus ir poilsiautojus čia labiausiai traukia Platelių ežeryno garsas. Plateliai išsidėstę Žemaitijos aukštumos šiaurinėje dalyje, kurios reljefas itin kalvotas....

„Žemaičių žemė“ 1995 m. Nr. 2

TURINYS Pirmāsis vėršielis Pėrmuojė vėršelė vėdėnė posė  / ŽELVĪTĖ DANGUOLĖ. Že­maitiu lėipa 1, 4, 7 /  Interviu so Žebrausko Algėrdo „Nebuvau tuo darba iš kėtū išskyrės“ 2–3  / Interviu so Kasparavīčio Stanisluovo / „Pajutėn gimtėnės trauka“ 3 /  JONAS BUKANTIS....

„Žemaičių žemė“ 1995 m. Nr. 1

Turinys   Pėrmāsis vėršielis Pėmuojė vėršelė vidinis poslapis 1 / Jankauskis Jūzaps. „Gimtėnės žiburīs. Žemaitiu žemė“ 2 / Pratarmie 2–3 / S. Anglickis. Žemaitiu rašītuoju sambūris 4 / Anglickis Stasīs             5 / Auškelaitė Uona            6–7 / Bagduons...

„Žemaičių žemė“ 1994 m. Nr. 4

Turinys Pėrmāsis vėršielis Pėrmuojė vėršelė vėdėnė posė 1 / Vytautas Mačernis. Iš ciklo „Žiemos suonetai“0 2 / Brožos Konstantins. Tragedėjės švėisa 3 / Žemaitiu rašītuoju sam­būris. Anglickė Stasė, Gintala Pet­ra eilieraštē 4–5 / Danguo­lė Ažaneckienė. Mūsų šaknys ir...

„Žemaičių žemė“ 1994 m. Nr. 2

TURINYS   Pėrmāsis vėršielis Pėrmuojė vėršelė vėdėnė posė 1–2 / Pocevīčienė Laima. Telšiū Žemaitės tētros 2–3 / Teresė Žulkutė / Jam tėviškės žemė buvo gyva... 3 / Iš Vito Valatkos dienoraščio 4, 8, 17 Kalėnduorios 4 / Sodarīta sotartės 4 / Julius Kanarskas. Kur...

„Žemaičių žemė“ 1994 m. Nr. 1

Turinys Pėrmāsis viršelis Pėrmuojė vėršelė vėdėnė posė 1 /„Žemaitiu žemė“ – „A mon sakā?“ tēsinīs 2–3 / KASPARAVĪČIOS STA­SĪS. Perduokem ugni, vuo ne pe­lėnus 4–5 / ŽELVĪTĖ DANGUOLĖ, VĪŠNIAUSKIS JŪZAPS. Grīžt vākā i sava gimtėnė 6 / Daukontou Sėmuonou – 200 6–7 /...

Mykolas Kleopas Oginskis. Bibliografijos rodyklė (1939–1998 m.)

1997 m. bibliografinę rodyklę pagal Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informaciniuose leidiniuose skelbiamą informaciją parengė Danutė Mukienė ir Laima Kryževičiūtė (Bibliografija, parengta rusų, baltarusių kalbomis, šiame el. leidinyje neskelbiama) Literatūra...

Edukacinė paroda „Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833)“

„Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi…“ Mykolas Kleopas Oginskis 2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. XII-907  Lietuvoje buvo paskelbti valstybės veikėjo, diplomato,  kompozitoriaus ir rašytojo...

Mykolo Kleopo Oginskio giminės kelias Lietuvoje 

2015 m. buvo paminėtos kompozitoriaus, valstybės ir visuomenės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-ąsias gimimo metinės. UNESCO 2013 m. šią sukaktį kartu su Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300 metų jubiliejumi buvo įtraukusi į minėtinų datų sąrašą....

Mykolo Kleopo Oginskio kūrinių natos (leidiniai, pavieniai kūriniai)

(Puslapis kuriamas)   POLONEZAI     1 polonezas;  2 polonezas;  3 polonezas;  4 polonezas;  5 polonezas;  6 polonezas;  7 polonezas;  8 polonezas;  9 polonezas;  10 polonezas;  11 polonezas;  12 polonezas;  13 polonezas;  14 polonezas;  1–14 polonezai    ...

Danutė Mukienė. „Mykolinės Plungėje“

Kunigaikščių Oginskių laikais Mykolinės Plungėje buvo didžiausia šventė. Kunigaikščio vardinių dieną turėdavo galimybę pažymėti, jos metu pasilinksminti ne tik iš toli ta proga suvažiavę svečiai, bet ir visi šių apylinkių žmonės. Dažniausiai šventė prasidėdavo Rietavo...

Žurnalas „Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 4.

„Žemaičių žemės“ žurnalas, skirtas kompozitoriaus, valstybės ir visuomenės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio 240-osioms gimimo metinėms T U R I N Y S 2 / Danutė Mukienė. Sugrįžtanti atmintis 3, 7, 54 / Vytas Rutkauskas. Mykolo Kleopo Oginskio priesaikos refleksijų...

Aloyzas Samas. „Žemaičių vykskupijos žemėlapis“

Motiejus Valančius, tapęs vyskupu ir lankydamas parapijas, patirdavo daug vargo, nes tekdavo pasiekti tolimas ir mažai pažįstamas vyskupystės vietoves. Jam kilo mintis sudaryti žemėlapį, kuris padėtų orientuotis kelionėse ir palengvintų vyskupystės administravimą. M....

Girėnas Povilionis. „Plungės dekanato bažnyčios vargonai“

  Daug bažnyčių sutelkusiame Plungės dekanate iki mūsų dienų yra išlikę nemažai vienokia ar kitokia prasme vertingų istorinių vargonų. Žemaitijos bažnyčiose XVII-XVIII a. vargonus statė keliaujantys vargonų meistrai iš Vokietijos, Prūsijos, Kuršo. Šiame krašte...

Liepa Griciutė. „Didžiosios žemaičių procesijos“

  Bažnytinė procesija yra viena seniausių ir gražiausių religinių apeigų. Iškilmingos eisenos nuo seno rengtos ne tik liturginių švenčių metu, bet ir eiliniais sekmadieniais. Šiame straipsnyje bus bandoma aptarti bažnytinių procesijų  Žemaitijoje atsiradimą....

„Žemaičių žemė“ 2007 m. Nr. 1

(pdf failai atsisiuntimui) VIRŠELIS 1 VIRŠELIS 2 PUSLAPIS 1 PUSLAPIS 2–8 PUSLAPIS 9–20 PUSLAPIS 21–30 PUSLAPIS 31–37 PUSLAPIS 38 PUSLAPIS 39–50 PUSLAPIS 51–64 TURINYS 1 / Turinys 2–3 / Algimanta Dargienė. „Tinkamai formas jungiant, jų išraiška skamba“ 4–5 / Laima...

„Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 4

Leidinio PDF failas atsisiuntimui TURINYS 1–5 / ZITA DARGAITĖ. Sugrįžę į Žemaitiją 5 / KONSTANTINAS PRUŠINSKAS. Pirmoji žemaičių dailės paroda 6–7 / JURGA PALANGYTĖ. Antano Mončio namai-muziejus Palangoje 8–10 / DANGUOLĖ ŽELVYTĖ. Susipažinkime: skulptorius Adomas...

„Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 3

(PDF failai atsisiuntimui) PUSLAPIS 2–3 PUSLAPIS 4–10 PUSLAPIS 11–20 PUSLAPIS 21–30 PUSLAPIS 31–40 PUSLAPIS 41–50 PUSLAPIS 51–60 PUSLAPIS 61–70 PUSLAPIS 71–80 PUSLAPIS 81–88 TURINYS 2–3 / Pirmasis tarptautinis Oginskio festivalis. Festivalio programa 4–7 /...

„Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 1–2

  (PDF failai atsisiuntimui) Viršelis PUSLAPIAI 1–10 PUSLAPIAI 11–20 PUSLAPIAI 21–30 PUSLAPIAI 31–40 PUSLAPIAI 41–50 PUSLAPIAI 51–60 PUSLAPIAI 61–70 PUSLAPIAI 71–80 PUSLAPIAI 81–90 PUSLAPIAI 91–100 PUSLAPIAI 101–112 TURINYS 2–5, 16 / Lina Kantautienė, Albinas...

VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ (anksčiau „A mon sakā“ redakcija, Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras) neperiodiniai leidiniai (1992–2024 m.)

  KNYGOS, INFORMACINIAI LEIDINIAI Knyga: „Žemaitija. Įvykiai, žmonės, likimai“. Sudarė Arvydas Gelžinis. Leidybos vadovė, redaktorė. Klaipėda, 1992. Knyga: „M. Daukšos „Katekizmui – 400“. Sudarė, leidybos vadovė, redaktorė Danutė Mukienė. Klaipėda, 1995. Knyga:...

Loreta Sungailienė (Mukaitė). „Žemaičių choreografija“

   Žemaičių choreografijos žanrai skirstomi į tris rūšis:  žaidimai, rateliai, šokiai. Daugiausia senų bruožų išlaikė žaidimų žanras, kuriame bene labiausiai atsispindi ryšiai su apeigomis. Ypač daug archaiškų bruožų pastebima nedainuojamų žaidimų poetiniuose...

Gaila Kirdienė. „Liaudies smuikavimas Žemaitijoje“

  TURINYS   Smuikininkai ir smuikdirbiai Smuikai ir strykai Repertuaras Muzika Papročiai   Smuikdirbystės, šeimyninio smuikavimo, multiinstrumentališkumo tradicijų, smuikininkų padėties kaimo ar miestelio visuomenėje tyrinėjimai rodo, kad Lietuvoje...

Loreta Sungailienė (Mukaitė). „Žemaičių instrumentinis folkloras“

  TURINYS Bendrieji bruožai Šiaurės vakarų žemaičių instrumentinis liaudies muzikavimas Žemaičių kanklės ir kankliavimas Žymiausi senieji žemaičių kanklininkai Eržvilko muzikantai   Bendrieji bruožai Žemaičių folkloras pasižymi ne tik tvirta dainuojamosios tautosakos...

Žemaitiškų dainų pavyzdžiai

TURINYS Lek gervė, lek gervelė Aš išdainavau Auga auga apynėlis Per žalią gojų Per šilyną jojau Lek gervė, lek gervelė (šeimos daina)  1. Lek gervė, lek gervelė, Lek gervelė per girią. O o o o! Lek gervelė per girią. 2. Neš gervė, neš gervelė, Neš gervelė lizdelį. O o...

Sungailienė (Mukātė) Loreta. „Auksa paukštės“ – i Žemaitėjė

  2002 m. kuova pradiuo iteiktas tradicėnės geriausiu 2001-ūju metu saviveiklas kuolektīvu nominacėjės. Daugiausē simpatėju pelnė fuolkluora ansamblē bova iškilmingā paskelbtė ėr „Auksa paukštės” statuleliems apdovanuotė Vilniaus miesta Ruotušie. Žemaitē tamė...

Mukātė Loreta. „Dainū tīrėniejėmā“

  Daina – vėina seniausiu mozėkas rūšiū mena ėstuorijuo. Tīrinietuojē mėslėj, ka jau paleolita epuokuo medžiuotuojē liuob šuoktė, ritmėškā šūkčiuodamė. Tēp atsėrada pirmīkštė vuokalėnė mozėka, gėmė pėrmuosės dainas. Onkstiau dainiavėms daug kou bėndra toriejė so...

Jadvyga Čiurlionytė „Žemaičių liaudies melodijų stilius“

  Žemaičių dainų melodijų stilius, atsižvelgiant į jų muzikinės kalbos specifiką, monolitiškiausias. Jis susiformavo ilgaamžės raidos procese. Pradedant maždaug XVIII amžiumi, šis stilius stabilizavosi, išsaugodamas tipiškus visos žemaičių melodikos bruožus. Mums...

Žemaičių (Medininkų) vyskupija

  Žemaičių vyskupijos kūrimosi pradžia, kaip rodo istoriniai šaltiniai, galima laikyti 1416-uosius metus, kai Lvovo arkivyskupas su keliais Vilniaus vyskupais buvo nuvažiavęs į Žemaitiją ir ten kurį laiką apaštalavo. Oficialiai Žemaičių vyskupija įkurta 1417...

Žemaitijos savivaldybės

Akmenės rajono savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė Marijampolės savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė Palangos miesto savivaldybė Plungės rajono savivaldybė Raseinių rajono savivaldybė Rietavo savivaldybė...

Žemaitijos seniūnijos

Akmenės seniūnija –  Akmenės rajonas Aleksandrijos seniūnija –  Skuodo rajonas Alsėdžių seniūnija –  Plungės rajonas Ariogalos miesto seniūnija –  Raseinių rajonas Ariogalos seniūnija –  Raseinių rajonas Babrungo seniūnija –  Plungės rajonas Barstyčių seniūnija –...

Žymiausi Žemaitijos mišrūs parkai

Būdingiausi Žemaitijos mišrių parkų bruožai Adakavo parkas Bijotų (Baublių) parkas Biliūnų parkas Biržuvėnų parkas Čiotiškio parkas Dabikinės parkas Degaičių parkas Džiuginėnų parkas Izidoriaus Navidansko (Žemaičių botanikos) parkas Johampolio parkas Juozapavo parkas...

Žemaičių kalbos ir rašybos pavyzdžiai

PROZA. PASAKOJIMAI ŠIAURĖS ŽEMAIČIAI  Keliuonė i Šiaulius Senuosės žemaitės pasėpasakuojėms Kap aš atsėmėno ton keliuonė i Šiaulius, moni šiorpolē nukrata. Važiavuom važiavuom dvė dėinė ėr bamaž dvė naktė, tik par patė tomsa pas žmuonis prisėglausdamis, ėr vės kelē,...

Svarbiausi Žemaitijos įvykiai (datos, faktai)

Žemaitijos teritorijoje pirmieji pastovūs gyventojai ­ šiaurės elnių medžiotojai ­ įsikūrė prasidėjus Aleriodo šiltmečiui, apie X tūkstantmetį prieš Kristų, pačioje paleoloto pabaigoje. Ankstyviausiai Žemaitijos teritorijoje įsikūrę medžiotojai ir žvejai priklausė...

Zita Baniulaitytė „Žemaitiu vīru tradicėnē drabužē“

  L. A. Jucevičios aple žemaitiu drabužius Marškėnē Kelnės Šalbierka Sermiega Koskelės Brīlios Apavs Nauduota literatūra „Žemaičių kiemionių nešysta švari ir grakšti, dažniausiai spalvinga. Vyrų apdaras: naminio milo švarkas, (…) panašus į krokuviškių su...

Zita Baniulaitytė „Žemaitiu muotrėšku tradicėnē drabužē“

  Marškėnē Sėjuonā Šniūrelkas (kiklėkā) Kvartūgelē Joustas Koskelės Sermiega Pėrštėnės Žekės (kuojėnės) Apavs Karuolē Literatūra Marškėnē Būtėnā baltė, pluonuos druobės, platė ėr ėlgė – so prīdorkās. Kėrptė iš vėina stuomėns. Ronkuovės istatītas be iškėrpėmu ėr...

Skaidrė Urbonienė „Žemaičių šventųjų skulptūros“

  Įžanga Žemaitija – kryžių ir koplytėlių žemė Ignas Končius – kryžių ir koplytėlių tyrinėtojas Žemaitiškų kryžių ir koplytėlių išskirtiniai bruožai Mažosios architektūros paminklų statymo priežastys ir vietos Paminklų šventinimas Skulptūrų parinkimas Skulptūrų...

Baroko kelias Žemaitijoje: bažnyčios, rūmai, kiti pastatai

  Alsėdžiai. Švč. Mergelės Marijos Prasidėjimo bažnyčia Beržoras. Šv. Stanislovo bažnyčia Biliūnai. Rūmai Kelmė. Rūmai Klaipėda. Namai Kražiai. Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia Mosėdis. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia Raseiniai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo...

Danutė Ramonaitė-Mukienė „Žemaičių kultūrinis atgimimas“

XX a. 9 dešimtmetyje Žemaitijoje prasidėjęs krašto tautinis, politinis ir kultūrinis atgimimas buvo sudėtinė, tačiau kartu ir savita visos Lietuvos atgimimo dalis. Ji išsiskyrė plačiu šiame krašte gyvenusių, iš jo kilusių ir ryšių su ja nenutraukusių kultūros, meno ir...

Vacys Milius „Žemaičių etnologijos bibliografija“

  TURINYS Pratarmė Mokslinis gyvenimas Muziejai Tyrinėtojai Bendrieji tyrinėjimai Verslai ir jų papročiai Kaimai, sodybos, trobesiai Kapinės Malūnai Sakralinė liaudies architektūra Baldai Rakandai Susisiekimo priemonės Tautodailė ir jos kūrėjai Tekstilė Apranga Mityba...

Juozas Girdzijauskas „Žemaičių kultūriniai sambūriai XVI–XIX a.“

 I Vienas pirmųjų kultūrinių sambūrių Žemaičiuose buvo toji žmonių grupė, kuri XVI amžiaus viduryje (trečiame–penktame dešimtmetyje) telkėsi apie Žemaičių seniūną Joną Biliūną – Bilevičių (toliau jį vadinsime Biliūnu). Konstantino Jablonskio duomenimis1, Biliūnai į...

Gėrdėnis Aleksėndra „Viejē apei kalba ir tarmės“

Ne tēp senē p. Smetuonienė Irena, Valstībėnės lietuviu kalbuos kuomisėjės pirmininkė, „Respublikuo“ be gala autoritetingo tuono šnekiejė apei tarmės ir bėndrėnė kalba. Daug ana pasakė ir gerū dalyku, bet, matītė, dėdelē skubiedama ir karščioudamuos, priplepiejė ir...

Ramonātė-Mukienė Danutė  „Iš žemaitėškas rašības istuorėjės “

1989 metās ikūros Žemaitiu kultūras draugėjė, anuos žmuonės dėdėlē daug diemesė pradiejė skėrtė gimtuosės žemaitiu kalbuos sogroužėnėmou i viešouji gīvenėma ėr žemaitėškā spaudā. Tēp jau išejė, ka tėms, katrėi jiemies tuo darba, prisėejė dvėrati ėš naujė ėšradėnietė....

Žemaičių patarmės, rašybos pagrindai

Turinys Pratarmė Tarmių reikšmė Žemaičių vardas Žemaičių patarmės Balsiai: Trumpieji balsiai Ilgieji balsiai Priebalsiai Kai kurie morfologijos dalykai Sintaksės bei leksikos bruožai Žemaičių abėcėlė PRATARMĖ Nuo pirmųjų „Žemaičių rašybos patarimų“ pasirodymo praėjo...

Šatrijos Raganos bendrija

Pirmininkė Danutė Mukienė Identifikacinis numeris (kodas) 191957253 Adresas: Gerbutavičiaus g. 10-213, Vilnius LT-01437 Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT157044060001366946 Tel. +370 687 47550 El. paštas: zemaiciu@gmail.com Informacija internete:...

Žemaičių akademija

Rektorius – Adomas Butrimas. Atsakingasis direktorius – Povilas Šverebas. Įmonės kodas – 9191309. Adresas: Maironio g. 6, Vilnius. Atsiskaitomosios sąskaitos numeris – LT867300010002455906. Žemaičių akademija – visuomeninė organizacija, vienijanti mokslininkus ir...

Žemaičių kultūros draugija

Draugijos pirmininkas – Algirdas Žebrauskas El. p. studija.arch@gmail.com  XX a. amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjęs tautinis atgimimas nuo pat pradžios itin ryškus ir savitas buvo Žemaitijoje. Jį inicijavo  ir jam vadovavo šiame krašte gyvenantys,...

VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“

Adresas: D. Gerbutavičiaus g. 10-213, LT- 04317 Vilnius. Tel.: + 370 687 47 50.  Ats. sąsk. Nr. LT657300010086726101. Įmonės kodas 300037489. El. p. zemaiciu@gmail.com. VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ prezidiumo pirmininkė Danutė Mukienė. Regionų kultūrinių...

VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ įstatai

Bendroji dalis 1.1. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras yra Lietuvos Respublikos piliečių savanoriška, savarankiška, nepolitinė, pelno nesiekianti visuomeninė, paramos gavėjo statusą turinti organizacija (toliau – RKIC), kuri vienija įvairių tautybių, religijų bei...

Žemaičių herbas (istoriniai duomenys)

Žemaitijos herbas atkurtas Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva. Lietuvos heraldikos komisija jį aprobavo 1994 m. liepos 21 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 121). Remiantis istorine ir ikonografine medžiaga, mažojo ir didžiojo herbų etalonus padarė Klaipėdoje...

Kas užkuodouta Žemaitėjės vielevuo ėr herbė?

Pėrma karta Žemaitėjės vieleva pamėnavuota 1565 metās, bet ana īr atsėradusi daug onkstiau. Istuoriks Rimša Edmunds ėštīrė, ka žemaitē sava vielevas toriejė Žalgėrė mūšie. Manuoma, ka so panašė bova einama i Dorbės, Saulės mūšius. 1578 m. rašuoma, ka Žemaitiu žemės...

Žemaitijos vėliava (svarbiausia informacija)

Kada atsirado Žemaitijos vėliava ir kaip ji iš tikrųjų atrodė, sunku pasakyti, nes nei viena neišliko. Žalgirio mūšyje Žemaičių vėliavos dar nėra. Neturėjo vėliavos žemaičiai ir po keliolikos metų, kai vykdami į Konstanco bažnytinį susirinkimą prašė Lietuvos didįjį...

Jankauskis Jūzaps. „Keists regiejėms“

Tas atsitėka mona vaikīstie, ka pasaulis bova tuoks keists ė nesoprontams. Tumet aš mėslėjau, ka vėsuo žemie īr tiktās vėns mūsa kaims so keliuoms apdulkiejusiuoms, sosėtūpusiuoms truobeliems, sostuojusiuoms palei tuolīn nubiegonti vėiškeli. Pati žemė, mona sopratėmo,...

Jurgilevīčienė Stasė. Pasakuojėms „Žuolėnė“

Žuolėnės atlaidū rīts ėšauša sauliets, tīkos, ramos ėr dėdėlē šėlts. Nevirpiejė ni vėns lapielis unt miediu, tiktā skraidė paukštelē, unt žuolīnieliu blizgiejė rasa. Netuolėi mūsa nomū eje kels. Bevākštiuodama pu kėima pamatiau dėdliausi dulkiu debėsi. Ka uns...

Šeškauskis Zenuons, Palongītė Jurga. „Pėršlė ouslie“

Laiks eit, papruotē keitas, saka, ka šemė omžiou jau ėr pėršliū nebrēk, bet gīvenėms ruoda, ka īr vėsā ne tēp. Rēk ė šēs laikās kartās jaunėisėms prikėbtė, anus sovestė. Pėršlė pruofesėjė nenogīvena. Je dā tori ouslė, je Dėivalis tavi apduovėnuojė sopratėmo, kou ė kāp...

Džervienė Teklė „Gīvs i žemė najilīsi“

Pro longa bova matītė apītoštės darža ežės. Riuogsuojė kelės kopūstu galvas, vingoriava eilelė nušiorosiu muorku, stīpsuojė sokumposės sauliegrožas. Toštės vėitas, kor vasara auga cėbolės, saluotē ėr kėta žalesa, bova tėrštā ožžielosės rodėnėniems pėktžuoliems, nikāp...

Teklė Džervienė. „Sluoga“

Nu pat žėimuos vėdorė par televizėjė aiškėna, ka miestūs, vo ėr kaimūs plint vėrusinis ožkrats. Lėipė sauguotėis, muokė kāp tou darītė. Bet kor to, žmuogos, ėšsėkeravuosi! Vėrusos naaplėnkė ni tuo maža miestelė pri srauniuos opės. Vo kon to anam padarīsi… Parejė...

Teklė Džervienė. „Žali žuolelė“

Diediu mūsa gėmėnie bova apstē: je skaitītė vėsus – aple kuoki posšimti. Nikuokėi če na dīvā. Matā, mamātės šeimīnuo bova trīlėka vakum, vo tetės – šešė. Ėš vėsum gėriausē mona atsėmėnėmūs īr ėšlėkės diedė Gostis – tetės sesėrėis Paliuonės vīrs. Pavėišiete i mūsa...

Teklė Džervienė. „Akmou so velnė piedo“

Tas bova prīš kuoki šimta metu Paežeriūm suoduo. Ka senāsis Daugiela bodavuojė jauji ėr tvartus, rinka akmenis iš dėrvu, ėš paežeries pėivu, naveiziedams – dėdėlis ar mažos, kad tik nabūtom minkšts. Skobiejė padietė pamatus lig šėinapjūtē, dėltuo spaudė šēmīna, ožvės...

Rudīs Edvards. „Oužoula gīvenėms: išaugau, žaliavau, žīdiejau“

„Šalėp skruzdielīna“ Nu dėdėlė, nelīgė, bet ligo stuogs statė kalna žemīn rėitiejė sunki ė gīvībės pėlna oužoula gėlės. Rėtuos ana i prieki vėn ožkliūdama ož žuoliū stėibū, nolūžusiu, ont žemės nokrėtosiu miediu šakieliu. Iliekdava ana ė i žvieriū piedu ispaustas...

Rudīs Edvardas. „Joudė“ (apsakīma ištrauka iš kningas „Kuotrė“)

Mūsa Joudė mūsėškė palėka, ka mon bova dā tik vėinioulėka metu, ėr kumet tievs so muotino vėina poikė vasaras pavakarė anou parsėvedė „iš miesta”, vo sakont solig teisībė, nu tuos posės, kor bova miests. Parsėvedė ėr atsėduksiejė, jug Joudė buva pėrkta nebrongē ėr,...

Atvelykis (Mažosios velykėlės), Velykos, Velykė, Velykų eglutė

Kovo pabaiga–balandžio vidurys – ypatingas metų laikas. Lauke kasdien vis daugiau žalumos, paukščių čiulbesio. Jau baigia nužydėti sniegenos, pamiškes melsvai nudažo žibutės, žemę judina, į paviršių lapus ir žiedus kelia ankstyvieji augalai. Artėja Velykos... Įprasta...

Žemaičių valgiai: trumpai ir paprastai

  SRIUBOS    Vasarbarščiai 2 litras išrūgų, 2 virti burokėliai, 200 g sūrio su kmynais, stiklinė grietinės, pipirų, druskos pagal skonį. Plonais ruoželiais supjaustytus burokėlius ir kubeliais supjaustytą truputį padžiovintą sūrį sudėti į išrūgas. Įberti truputį...

Smush Image Compression and Optimization Skip to content