Silvestras Valiūnas  „Dūmojėms sena žemaitė ont kalna Bėrotas“ (Palangoje Onos Daugintaitės padainuotas variantas)

Silvestro Valiūno „Dūmojėms sena žemaitė ont kalna Bėrotas“ yra dainuojamas įvairiomis melodijomis, yra daug ir šios dainos žodžių variantų. Vieni žodžiams pritaiko lenkiškos gėsmės apie Mergelę Mariją melodiją, kiti – liaudiškos dainos. Palonguos krašte yra žinomos net kelios šios dainos melodijos. Pateikiame  palangiškės dainininkės Onos Daugintaitės dainos variantą.

Ont mariu krašta (literatūrinė daina, rašyba žemaitiška)

1. Ont mariu krašta,

Palonguos miesteliej,

Kor gīven mūsa

Bruolē žemaitelē.

 

 

2. Īr aukštas kalnas,

Biruta vadintas,

Žaliuom pušeliem

Vėršus apsuodintas.

 

 

3. Tėn toj laimingoj

Žemėj buočiu mūsa,

Artei sosiedu

Koršiečiu ėr prūsu

 

 

4. Viežlība, skaisti,

Kaip ruožė ėr rūta

Kunigaikštienė

Gīvena Biruta.

 

 

5. Nebuvo ana

Kuoki karalaitė,

Bet iš Palunguos

Vargdienė mergaitė.

 

 

6. Brongiais žemčiūgais

Ir auksa auskarais

Ji nesipuošė

Vaikščiuoti pamariais.

 

 

7. Jė sava darba

Marškiniais dieviejė,

Trumpa rainouta

Sėjuona toriejė.

 

 

8. Ont gelsvū kasū

Rūtu vainikelis,

Ont balta kakla

Gintaru šniūrielis.

 

 

9. Kad vėina karta

Bruolē sosėtarė

Išējė onkstėi

Žvejuotė i marė.

 

 

10. Sesou nešdama

Pėitus lauknešeliej

Sotėka švėisi

Konėgaikšti keliej

 

 

11. Jisai daugvalis

Dėdis Keistis bova

Korsai Žemaičius

Valdė ėr Lietuva

12. Juojė tou kartu

Krīžiuočiu naikintė,

Korei nuoriejė

Momis ėšgaišintė.

 

 

13. Ont šėrva žėrga

Po meškuos kalpoku

Su švėisiu ginklu,

Su raga saidoku.

 

 

14. Auksėnės kėlpas

So pentinais spardė

Vo žėrgs padkavuoms

Smėltiu žemė ardė.

 

 

15. Ėšvīdės tuokė

Gražībė pas marės,

Jaunai Birutai

Tuokiais žuodeis tarė:

 

 

16. Kas to, nors esi,

Deivė ar mergaitė,

Priimk tu mona ronka

Ont šiuo kelė.

 

 

17. Kor gavau Tavė

Pėrmakart matītė,

Lėipsiu čia rūmus

Poikius pastatītė.

 

 

18. Kalnas aukura

Pažėna Kėistuti,

Nu tava varda

Būs vadints Birutė.

 

 

19. Tā gėrdiedama

Mergelė gėdinga,

Jauna Birutė

Skaistė, išmintinga.

 

 

20. Žemėn žīdraines

Akeles nuleida,

Atsidūksiejė

Ėr poulė ont veida.

 

 

21. Tegul būs valia

Tuokė tava puonė,

Te ėsėpėlda

Šėrdinga maluonė.

 

 

22. Bėrutė bova

Nu vīra mīlieta,

Pagėmdė sūnu

Vītauta ont svieta.

Padainavo 1897 m. Kretinguos rajono Vaineikių kaime gimusi, vėliau Palangoje gyvenusi. Ona Daugintaitė. Teksta šifravo Zita Baniulaitytė, melodiją iš folkloro ansamblio „Mėguva“ įrašo (2006 m.) – Loreta Sungailienė.

Dažnai Palangoje yra dainuojamas kiek kitoks ir sutrumpintas šios dainos variantas (rašyba lietuviška):

Ant marės krašto, Palangos miestely,

Kurį išplėšė mumis neprieteliai,

Yr didis kalnas, Birute vadintas,

Žalioms pušelėms viršuj apsodintas.

 

Ten, kol laiminga buvo žemė mūsų,

Kol buvom ponais ir gudų, ir prūsų,

Viežlyba, skaisti kaip rožė ir rūta

Kunigaikštienė gyveno Birutė.

Nebuvo ana kokia karalaitė,

Bet iš Palangos vargdienė mergaitė, –

Žemčiūgais brangiais ir aukso auskarais

Negašavojos vaikščioti pamariais.

 

Su savo darbo marškiniais dėvėjo,

Trumpą rainuotą sijoną turėjo;

Ant balto kaklo – gintaro šniūrelis,

Ant geltų kasų – rūtų vainikėlis.

Nuotraukoje – atviruko „Kunigaikštienė Birutė. Žemaičių kunigaikščio Kęstučio žmona“ fragmentas

Smush Image Compression and Optimization Skip to content