Žemaičių (Medininkų) vyskupija

 

Žemaičių vyskupijos kūrimosi pradžia, kaip rodo istoriniai šaltiniai, galima laikyti 1416-uosius metus, kai Lvovo arkivyskupas su keliais Vilniaus vyskupais buvo nuvažiavęs į Žemaitiją ir ten kurį laiką apaštalavo.

Oficialiai Žemaičių vyskupija įkurta 1417 metais.

1421 metais popiežius Martynas V patvirtino Žemaičių vyskupijos įkūrimo faktą.

Kokios tada buvo vyskupijas ribos, dokumentuose nenurodoma. Spėjama, kad vyskupija apėmė visą tuometinę Žemaičių seniūnijos teritoriją. Tokia ji išliko iki pat 1795 metų.

1975 m. Žemaičių vyskupija buvo priskirta Mogiliovo arkivyskupijai (iki to laiko Žemaičių vyskupija 370 metų priklausė Gniezno metropolijai).

Dauguma žemaičių, kad ir pakrikštyti, ilgą laiką dar išpažino pagonių tikėjimą. Apie tai knygoje „Krikščionybė Lietuvoje” rašo Vatikane saugomų Žemaičių vyskupijas archyvų tyrinėtojas Zenonas Ivinskis. Tai „Žemaičių vyskupijoje” akcentuoja ir Motiejus Valančius. 

Žemaitijoje ilgą laiką labai trūko ir katalikų kunigų. Krašte krikščionių katalikų bažnyčios įtaka ypač sumažėjo Reformacijos sąjūdžio laikotarpiu. 

Antruoju Žemaitijos krikštytoju vadinamas Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Atvykęs dirbti į šį kraštą, jis  rado vos kelias bažnyčias, priklausiusias krikščionims katalikams.

1646 metais vyskupas Jurgis Tiškevičius popiežiui pranešė, kad didžiulė Reformacijos banga Žemaitijoje atslūgsta, Žemaičių vyskupijoje veikia 80 bažnyčių ir daugybė koplyčių, iš kurių 17 ­ filijos. Katalikų Bažnyčia tada jau darė   didelę įtaką žemaičių visuomenės švietimui. Prie parapijų bažnyčių dažnai veikdavo parapijų mokyklos.

Žemaitijos kultūriniam gyvenimui didžiausią įtaką yra padarę trys vyskupai: Merkelis Giedraitis, Juozapas Arnulfas Giedraitis ir Motiejus Valančius, kuris lietuvių kalbą įvedė į oficialias maldas ir pamokslus, buvo didžiausias blaivybės skleidėjas, rūpinosi knygų leidyba, mokyklų steigimu, pats daug rašė.

Žemaičių vyskupijos ir seniūnijos ribos ne visada sutapdavo.

Administraciniame Lietuvos bažnyčios padalijime į vyskupijas nemažai pasikeitimų įvyko 1849 metais. Tada nuo Vilniaus vyskupijos buvo atimti ir prie Žemaičių vyskupijos prijungti 8 vyskupijos dekanatai (Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos) su 93 parapijomis. Taip kad Žemaičių seniūnijos ribas tada Žemaičių vyskupija gerokai peržengė.

1860 metais Žemaičių vyskupijoje buvo 306 parapijos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Žemaičių vyskupija administraciniu požiūriu priklausė Mogiliovo arkivyskupijai, o Klaipėdos katalikai ­ Varmijai.

1925 m. Žemaičių vyskupija apėmė 32 dekanatus, juose buvo 216 parapijų. 

Parengė Danutė Ramonaitė-Mukienė

Smush Image Compression and Optimization