1830–1831 m. sukilimas, dažnai vadinamas Lapkričio sukilimu, Palangos neaplenkė. Mūšiai tarp sukilėlių ir caro kariuomenės Palangos apylinkėse vyko 1831 metais. Tada stipriai nukentėjo ne tik miestelis. Kilus keliems gaisrams didelė dalis Palangoje buvusių medinių pastatų sudegė, o Vilimiškės kaimas sudegė beveik visas.
1831 m. Palanga buvo pasirinkta kaip britų laivais gabenamos pagalbos sukilėliams vieta. Tam, kad šią pagalbą čia būtų galima iškrauti, reikėjo, kad sukilėliai Palangą užimtų. Sukilėliai, gavę savo kariuomenės vado Anupro Jacevičiaus įsakymą, vadovaujami Jagielovičiaus, miestelį užėmė 1831 m. balandžio mėnesį. Čia jie išsilaikė trumpai. Antrą kartą sukilėliai Palangą mėgino užimti 1831 m. gegužės 8 d., vadovaujami A. Jacevičiaus. Jiems tada pavyko atkovoti tik dalį miestelio ir vėl tik trumpam.
Pagalba sukilėliams Palangą laivu pasiekė tik 1831 m. liepos mėnesį, kai sukilimas jau buvo numalšintas.
1831 m. sukilimo metu vykusius mūšius iki šiol liudija Palangoje buvusių apkasų liekanos. Dalis jų buvo ir prie „Anapilio“ vilos, kurioje dabar veikia Palangos kurorto muziejus . Ilgą laiką Palangoje ant buvusių apkasų kaip puošmena stovėjo dvi patrankos – jų čia būta dar ir XX a. pradžioje.
Po 1831 m. gaisrų Palanga per gana trumpą laiką buvo atstatyta. Didžiąją naujai iškilusių namų dalį sudarė pastatai, pritaikyti atvykstančiųjų poilsiui.
Parengė Danutė Mukienė
Nuotraukoje – 1831 m. sukilimo herbas
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
