Literatūrologę, daugelio knygų autorę prof. Viktoriją Daujotytę su gimtadieniu turime progą sveikinti dukar per metus, nes viešojoje erdvėje, kaip ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pareikiama informacija, kad tikroji jos gimimo diena yra 1944 m. gruodžio 23-oji, o dokumentuose nurodoma, jog 1945 m. spalio 1-oji diena.
Vilniaus universitetas, kuriame profesorė dirbo 40 metų (1972–2012), ją su gražiu jubiliejumi pasveikino šį rudenį ir spalio 1–2 dienomis visuomenę pakvietė į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vinco Krėvės ir Kristijono Donelaičio auditorijose vykusią jos 80-mečiui skirtą konferenciją „Nuo metaforos į sąvoką ir atgal“ (surengė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vilniaus universiteto archyvas.
Konferencijoje pranešimus skaitė žinomi Lietuvos mokslininkai, vertinantys ir plėtojantys prof. V. Daujotytės-Pakerienės literatūrologines ir filosofines idėjas. Pranešėjai svarstė kultūros saugos, kūrybos antropologijos, biografijos atodangų, moteriškosios rašysenos ir kitas problemas.
Spalio 1 d. erdvėje prie V. Krėvės auditorijos buvo atidaryta dviejų dalių paroda „Šviesos raštai“: „Profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė: fotografijos ir dokumentai“. Pirma dalyje eksponuotos fotografo menininko Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukos, antrojoje dalyje (K. Donelaičio auditorijoje) – prof. V. Daujotytės-Pakerienės eksponatai iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Vilniaus universiteto ir asmeninio archyvų.
Spalio 2-osios popietę K. Donelaičio auditorijoje vyko baigiamoji konferencijos dalis – kūrybos popietė. Savo kūrybą skaitė Rimvydas Stankevičius (popietės vedėjas), Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas, Greta Ambrazaitė, Kornelijus Platelis, Antanas A. Jonynas, Aidas Mačėnas ir kiti.
KONFERENCIJOS PROGRAMA: PRANEŠIMAI, DISKUSIJOS, POEZIJOS SKAITYMAI, PARODOS ATIDARYMAS
Spalio 1 diena
KONFERENCIJOS ATIDARYMAS
Prof. dr. Rimvydas PETRAUSKAS, Vilniaus universiteto rektorius
Prof. dr. Mindaugas KVIETKAUSKAS, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto
dekanas
Doc. dr. Dalia ČIOČYTĖ (Vilniaus universitetas), Konferencijos rengimo komiteto pirmininkė
I SESIJA. TARP LITERATŪROS IR
FILOSOFIJOS
Doc. dr. Marijus ŠIDLAUSKAS „Aukštų medžių augintinė“ (Klaipėdos universitetas)
Dokt. Gediminas ZELVARAS „Viktorijos Daujotytės literatūros filosofija: Dialogo principo pirmenybė“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Prof. dr. Brigita SPEIČYTĖ „Viktorijos Daujotytės autorystės samprata“ (Vilniaus universitetas)
PARODOS ATIDARYMAS: „Šviesos raštai“ (Profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė: fotografijos ir dokumentai). Fotografas menininkas Algimantas ALEKSANDRAVIČIUS. Parodos rengėjos ir kuratorės: Doc. Laima KREIVYTĖ (Vilniaus dailės akademija), partnerė doc. Giedrė KAZLAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas), Radvilė BARTKUTĖ (Vilniaus universitetas, MA SP „Literatūros antropologija ir kultūra“)
II SESIJA. KŪRYBOS ANTROPOLOGIJA
Prof. dr. Mindaugas KVIETKAUSKAS „Kūrybos registrai: Sauganti sąmonė ir Balsā ūkūs’ “ (Vilniaus universitetas)
Dr. Giedrė ŠMITIENĖ „Literatūros ribos ir paribiai: Gyvenimo dokumentai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Rasa Alė PETRONYTĖ „Tarp kultūros ir gamtos prašnekinamas pasaulis: fenomenologinė Antano Kalanavičiaus poezijos interpretacija“ (Vilniaus universitetas, vadovė doc. dr. Jūratė Levina)
III SESIJA. KŪRYBOS ANTROPOLOGIJA ir BIOGRAFINĖS ATODANGOS
Doc. dr. Irena FEDOROVIČ „Tarp realybės, idealo siekimo ir likimo fatališkumo – Marijos Lastauskienės romanas Praeities šmėklos“ (Vilniaus universitetas)
Prof. dr. Aušra MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ „Namų fenomenas šiuolaikinėje dramaturgijoje“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Dr. Nida GAIDAUSKIENĖ „Viktorijos Daujotytės Autobiografinių tekstų atminties fenomenologija“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
IV SESIJA. MENO IR MOKSLO
KALBOS POETIKA
Dr. Rūta LATINYTĖ „Kūrybiškumo dienoraščiai: kaip apčiuopti, įvardinti, atpažinti kūrybos gebėjimą, būseną, praktiką“ (Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Nijolė KERŠYTĖ „Mąstyti figūromis: nuo metaforinės diversijos iki konceptualių personažų“ (Vilniaus universitetas)
Monika LOŽYTĖ „Riba tarp literatūros ir filosofijos – egzistuojanti ar jau išnykusi?“ (Vilniaus universitetas, vadovė doc. dr. Nijolė Keršytė)
Spalio 2 diena
V SESIJA. KULTŪROS SAUGA
10:00–10:20 Doc. dr. Darius KUOLYS „Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra ir gyvoji lituanistika“
10:30–10:50 Dr. Gediminas MIKELAITIS „Prigimtinės kultūros sauga ir stoka“
11:00–11:20 Dokt. Eglė GELAŽIŪTĖ-PRANEVIČIENĖ „Kaip bendradarbiauti su tais, kurių nebėra: kūryba kaip stebėjimas“
11:30–11:50 Dokt. Ieva KRISTINAITYTĖ „Tautos kultūrinės tapatybės ieškojimai: saugoti ar perkurti? (Kultūros sauga ir nacionalizmo plotmė prof. Viktorijos Daujotytės darbuose)“
VI SESIJA: MOTERIŠKOJI RAŠYSENA
13:00–13:20 Prof. dr. Eglė KAČKUTĖ-HAGAN „Moteriškoji lietuvių literatūros epistema ir feministinė kritika Lietuvoje po trisdešimties metų (Kokį atgarsį Lietuvos literatūrologijoje turėjo Viktorijos Daujotytės-Pakerienės monumentalūs veikalai Moters dalis ir dalia, 1992, ir Parašyta moterų, 2001)“
DISKUSIJA „Kas parašyta ir neparašyta moterų?“
Moderuoja dr. Solveiga DAUGIRDAITĖ.
Dalyvauja:
Dr. Akvilė REKLAITYTĖ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Dokt. Agnė CESIULĖ (Vytauto Didžiojo universitetas)
Dokt. Sandra BERNOTAITĖ (Klaipėdos universitetas)
15:00 KŪRYBOS PROGRAMA – poezijos skaitymai
Visų susidomėjusių lauksime Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Kristijono Donelaičio auditorijoje.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto informacija
***
Viktorija Daujotytė-Pakerienė – literatūrologė, kritikė, poetė, daugelio knygų autorė, mokslininkė, pedagogė, ilgametė Vilniaus universiteto dėstytoja, profesorė, visuomenės veikėja.
Gimė 1945 10 01 Keiniškėje, Telšių rajone.
1968 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1972 m. filologijos mokslų kandidatė, 1988 m. filologijos mokslų daktarė. Nuo 1972 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1982 m. docentė, nuo 1990 m. profesorė. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorė, 1983–1985 m. jai vadovavo. Humanitarinių mokslų habilituota daktarė. Vilniaus universiteto profesorė emeritė. Knygų serijų „Lietuvių literatūros lobynas“ visuomeninės redaktorių tarybos narė. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė. Eilėraščių knygas pasirašo Viktorijos Daujotės vardu. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1975 m.
***
B i b l i o g r a f i j a :
Jurgis Baltrušaitis: monografija. – Vilnius: Vaga,1974.
Lietuvių filosofinė lyrika. – Vilnius: Vaga, 1977.
Kas tu esi, eilėrašti? – Vilnius: Vaga, 1980.
Janina Degutytė: gyvenimo ir kūrybos apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1984.
Lyrikos būtis: teminiai portretiniai etiudai. – Vilnius: Vaga, 1987.
Tautos žodžio lemtys: XIX amžius: monografija. – Vilnius: Vaga, 1990.
Moters dalis ir dalia: moteriškoji literatūros epistema. – Vilnius: Vaga, 1992.
Su Jurgiu Baltrušaičiu. – Vilnius: Regnum, 1994.
Lyrika mokykloje. – Kaunas: Šviesa, 1995.
Salomėjos Nėries ruduo: esė, tekstų skaitymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
Viktorija Daujotytė. Klausimai; Janina Degutytė. Atsakymai. – Vilnius: Regnum fondas, 1996.
Šatrijos Raganos pasaulyje: gyvenimo ir kūrinių skaitymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
Trys sakiniai. – Kaunas: Šviesa, 1997.
Kalbos kalbėjimas. – Vilnius: Regnum, 1997.
Tekstas ir kūrinys. – Vilnius: Kultūra, 1998, 1999.
Salomėja Nėris: gyvenimo ir kūrybos skaitymai. – Kaunas: Šviesa, 1999.
Kultūros šalys ir nuošalės. – Kaunas: Technologija, 2000.
Esė apie poeziją ir esimą. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
Parašyta moterų. – Vilnius: Alma littera, 2001.
Sakiniai: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2002.
Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Salomėja Nėris: fragmento poetika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004, 2005.
Mažoji lyrikos teorija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
Perrašai: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.
Žmogus ir jo kalnas: apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską: asmenybės fenomenologija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių: sugrąžinantys Vytauto Mačernio skaitymai 85-aisiais jo būties metais. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006.
Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: užrašai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007.
Šokėja virš liepto per prarają: Onės Baliukonės kūryba. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008.
Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009.
Kalba ir jos menas: filologiniai tyrimai ir patyrimai. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
Arčiau Lietuvos: filologinė Barboros Radvilaitės studija. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2010.
Balsā ūkūs’ = Balsai ūkuose: poezija. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2010.
Tragiškasis meilės laukas: apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Patirties žodynas: populiarioji literatūros fenomenologija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai: monografija (kartu su M. Kvietkausku). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011.
Eiti savo keliu: Birutė Baltrušaitytė-Masionienė: mažoji monografija. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.
Justino Marcinkevičiaus žemė: žmogaus šiapus. – Vilnius: Alma littera, 2012.
Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos (kartu su V. Mikelėnu, A. Šliogeriu, A. Vasiliausku, V. Žulkumi). – Vilnius: Tyto alba, 2012.
Laisvojo mąstymo properšos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2012.
Gīvenu vīna = Gyvenu viena: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2012.
Sugrįžęs iš gyvenimo: pokalbiai, literatūriniai laiškai (kartu su M. Martinaičiu). – Vilnius: Alma littera, 2013.
Lašas poezijos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2013.
Boružė, ropojanti plentu: prigimtinės kultūros kasinėjimai Marcelijaus Martinaičio kūryboje. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013.
Nerimas 2: tautiškumas ir demokratija: tikros ir apgaulingos formos (kartu su E. Jovaiša, G. Kuprevičiumi, Z. Norkumi, A. Vasiliausku). – Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014.
Užrašyta: sakiniai ir trieiliai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014.
Litewskie konteksty Czesława Miłosza: monografia (kartu su M. Kvietkausku). – Sejny: Pogranicze, 2014.
Už brūkšnio: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2015.
Tatā pariejau = Tai parėjau: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2015.
Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015.
Nerimas 3: išsaugoti Lietuvos valstybę (kartu su G. Blažiene, Z. Kiaupia ir kitais). ‒ Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2015.
Sofija. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016.
Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas: mintys, pastabos, fragmentai. ‒ Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016.
Žīmėni vuobelie = Žieminė obelis: eiliuoti tekstai – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2016
Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas : mintys, pastabos, fragmentai. – Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016.
Sofija: apie rašytoją, literatūros istorikę ir kritikę, visuomenės veikėją, pedagogę S. Čiurlionienę-Kymantaitę (1886-1958). – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. – Santr. angl.
Asmeniniai kursai: įvadai, laisvi seminarai, paskaitos. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017.
Granas: įtrūkstanti tikrovė: mąstymo apie Romualdą Granauską punktyrai; įrašai. – Vilnius : Odilė, 2017.
Suklusimai. – Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2017.
Tarp dviejų: dialogas. – Vilnius : Santara, 2018. – (Kultūros žurnalo „Santara“ biblioteka; kn. 252).
Balsai ir sambalsiai: Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Rimvydas Stankevičius. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019.
Žemaitė: gyvenimo gramatika. – Vilnius: Odilė, 2019.
Iš Bileišių vasaros: sodininkui. – Vilnius: Petro ofsetas, 2020.
Kalbėjimo(si) erčios: mažosios esė /– Vilnius: Tyto alba, 2021.
Arvydas Šliogeris. Mano elementorius buvo Homeras. – Vilnius: Odilė, 2021.
Žemaitīnā = Žemaitynai: eiliuotų tekstų sutelktinė. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras: Šatrijos Raganos bendrija, 2021.
Takas paskui kalnas: išsirašytieji: poezija. – Vilnius: Homo liber, 2022.
Populiariosios literatūrologijos versija. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademija: skaitmeninis krokodilas, 2022.
Kaulo gyvybė: eilėraščiai. – Vilnius: Homo liber, 2024.
Kai rašai, nebijai: autobiografiniai tekstai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024.
Trumpės, arba Trumpos mintys. – Vilnius: Odilė, 2025.
Smulkioji lituanistika (recenzentas Vytautas Martinkus): literatūros kritika. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2025.
M o k y m o p r i e m o n ė s :
Tarybinio žmogaus dvasinio gyvenimo atspindžiai dabartinėje lyrikoje: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1978.
Lyrikos teorijos pradmenys: mokymo priemonė respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybių studentams. – Vilnius: Mokslas, 1984.
Vinco Myk
olaičio-Putino lyrika: mokomoji knyga respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybių studentams. – Vilnius: Mokslas, 1988.
Lietuvių literatūra: XX a. vidurys (1940–1955): mokymo priemonė 12 kl. (kartu su E. Bukeliene). – Kaunas: Šviesa, 1989, 1993.
Lietuvių literatūra: XX a. antroji pusė (1956–1988): mokymo priemonė 12 kl. (kartu su E. Bukeliene). – Kaunas: Šviesa, 1990.
Moteriškoji literatūros epistema: speckurso paskaitos. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1991.
Lietuvių literatūra: XX a. pradžia (1900–1918): mokomoji knyga 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1992.
Lietuvių literatūra: XX a. pradžia (1900–1918): vadovėlis 11 klasei. – Kaunas: Šviesa, 1992.
Lietuvių literatūra: XX a. pirmoji pusė (1918–1940): vadovėlis 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1994.
Lietuvių literatūra: XX a. vidurys ir antroji pusė (1940–1995): vadovėlis 12 kl. (kartu su E. Bukeliene). – Kaunas: Šviesa, 1995, 1997.
Lietuvių literatūra: XX a. pradžia ir pirmoji pusė: vadovėlis 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1996, 1998.
Literatūros filosofija: vadovėlis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.
Literatūros fenomenologija: problemikos kontūrai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.
Literatūra: vadovėlis 11–12 klasei. – 4 kn. (kartu su R. Tamošaičiu, R. Tūtlyte, G. Viliūnu). – Kaunas: Šviesa, 2003–2006.
Apglėbiantis mąstymas: literatūros teorijos mokomoji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007.
Lietuvių literatūros kritika: akademinio kurso paskaitos. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.
Literatūros erdvės: vadovėlis 11–12 klasei (kartu su R. Tamošaičiu, R. Tūtlyte, G. Viliūnu). – Kaunas: Šviesa, 2009, 2012. – 4 kn.
S u d a r y t o s k n y g o s:
Šiuolaikinės poezijos problemos: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1977.
Lyrika: Vinco Mykolaičio-Putino rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1982.
M. Gustaitis. Sielos akordai: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1984.
Lietuvių eilėraštis proza: antologija. – Vilnius: Vaga, 1987.
Erškėčių vainikas: Juozapo Albino Herbačiausko kūrybos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1992.
Gairės: mokytojams ir moksleiviams: straipsnių rinkinys (kartu su A. Šliogeriu). – Kaunas: Šviesa, 1992, 1993.
Prie didelio kelio: Salomėjos Nėries rinkinys (kartu su V. Sventicku). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.
Janina Degutytė: atsakymai: nebaigta autobiografija. – Vilnius: Regnum, 1996.
Pavandenė: monografija (kartu su A. Butrimu). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996.
Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą: monografija (kartu su B. Speičyte). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
Prilenktas prie savo gyvenimo: pokalbių su Marcelijumi Martinaičiu knyga apie gyvenimą ir kūrybą. – Vilnius: Vyturys, 1998.
Šešėliuotas mano kelias: Salomėjos Nėries dienoraščių, eilėraščių, laiškų, esė rinktinė. – Kaunas: Šviesa, 1999.
J. Marcinkevičius. Papasakoti gyvenimą: rinktiniai eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2012.
J. Degutytė. Raudonoji upė: svarbieji poezijos ir gyvenimo tekstai. – Vilnius: Alma littera, 2013.
Onė Baliukonė: eilėraščiai. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2013.
Istorijoje ir auditorijoje: docentės, humanitarinių mokslų daktarės, literatūros tyrinėtojos, pedagogės, dramaturgės Petronėlės Česnulevičiūtės devyniasdešimtmečiui (kartu su K. Urba). – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015.
S v a r b i a u s i a p d o v a n o j i m a i :
1993 m. – Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1998 m. – „Varpų“ literatūrinė premija.
2002 m. – Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas.
2007 m. – Konstitucijos taurė už indėlį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymo plėtrą (kartu su Edvardu Gudavičiumi), įsteigta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos.
2008 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą „Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: užrašai“.
2009 m. – Nacionalinė pažangos premija už individualų, kūrybišką Lietuvos kultūros bei meno tyrimą ir interpretavimą.
2010 m. – Barboros Radvilaitės medalis už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai.
2010 m. – Jotvingių premija.
2011 m. – pirmoji Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) premija.
2013 m. – Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių mokslų premija už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“.
2014 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.
2015 m. – Antano Baranausko literatūrinė premija už knygas „Gīvenu vīna. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“.
2024 m. – 34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024).
I n t e r v i u , s t r a i p s n i a i a p i e V i k t o r i j ą D a u j o t y t ę – P a k e r i e n ę:
Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė: jeigu neatsargiai prie paslapties priartėsi, ji gali išnykti / naujienos.vu.lt, 2014 04 28
Viktorija Daujotytė LRT radijo laidoje „Žinių amžius“, garso įrašas / 2014 04 16
V. Daujotytė: anapus gyvenimo nieko negalime surasti. Viskas yra pačiame gyvenime / lrytas.lt, 2013 06 29
Vakaras su Viktorijos Daujotės knygomis, vaizdo įrašas / 2013 04 03
Nuotraukose: prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (fotografavo Regimantas Tamošaitis) ir knygos „Kai rašai, nebijai: autobiografiniai tekstai“ (2024 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) viršelio fragmentas (dailininkė Deimantė Rybakovienė)
Lietuvos rašytojų sąjungos informacija
Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-10-29 11:08