Adomas Skiezgelas – architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Lietuvos architektų ir dailininkų sąjungos narys. Jo tėvai – tautodailininkai Alfonsas Skiezgilas (1919.02.09–2009.02.04), pagarsėjęs savo sukurtomis unikaliomis, dažytomis medžio skulptūrėlėmis, ir audėja Adolfina Budrikytė Skiesgilienė (1924.07.04–2018.08.08), kilę iš dabartinio Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Plaušinių kaimo. Adomo seneliai – tremtį 1949 m. patyrę to paties kaimo ūkininkai Anastasija ir Ipolitas Skiesgilai, išauginę 7 vaikus, vienas kurių buvo Adomo Skiezgilo tėvas Alfonsas.
Alfonso ir Adolfinos Skiesgilų abu sūnūs (Alfonsas ir Adomas Skiezgelai) gimė tame pačiame Plaušinių kaime: Alfonsas – 1943 m., o Adomas – 1948 m. rugpjūčio 20 di. ir abu menininkais tapo. Beje, Adomo pavardė kiek skiriasi nuo tėvų ir brolio (tėvai, seneliai buvo Skiesgilai, brolis Alfonsas – Skiesgilas, o Adomas – Skiezgelas).
Adomas yra mokęsis Lenkimų vidurinėje mokykloje. Menu jis pradėjo domėtis anksti. Mėgo piešti, lipdyti iš molio įvairias gyvūnų skulptūrėles, perpiešdavo iš knygų jo dėmesį patraukusius kunigaikščių portretus, žavėdavosi vyresniojo brolio Alfonso piešiniais, dažnai net tapyti mokydavosi iš brolio parsivežtų dailės technikumo mokomųjų darbų.
1964 m. Adomas, tada daugelio Audriumi vadintas, įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą, kurį tuo metu pribaiginėjo jo brolis. Čia Adomui didelę įtaką padarė technikumo direktorius Vytautas Monkevičius, piešimą, tapybą, dailės istoriją dėstęs Petras Liukpetris, Medžio skyriaus praktikos ir technologijos pagrindų bei braižybos mokytojas Aleksandras Korsakas, lietuvių kalbos ir istorijos mokytoja Birutė Rupšytė, skulptorius Donatas Lukoševičius, fizinio lavinimo mokytojas Algimantas Lauraitis, technikumo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Gudzevičius ir daugelis kitų. Telšiuose mokėsi 4 metus pagal technikume įvestą sutrumpintą mokymosi programą. Diplominiam darbui pasirinko iš ąžuolo sukurti koplytstulpį, pavadinęs jį „Stogastulpiu“. Darbui vadovavo jaunas dėstytojas Romas Zabulėnas. Buvo sovietmetis, menininkų kūryba to laikotarpio ideologų buvo varžoma. Adomas, per darbo gynimą savo kūrinį įvardijęs liaudies meno tradicijų tęsimo ir balanų gadynės laikus primenančiu reliktu, užsitraukė A. Gudzevičiaus nemalonės. Darbą apgynė, 1968 m. mokslą baigė, įsigydamas medžio apdirbimo specialybę, bet dėl to savo diplominio darbo temos iš technikumo rekomendacijos stoti į Dailės institutą negavo, o kitą dieną po išleistuvių dar buvo ir saugumiečių apkaltintas, kad Telšiuose išplatino atsišaukimus prieš sovietų valdžią, nors to jis ir nebuvo daręs. Tas įvykis jam dar labiau duris į Dailės institutą uždarė. Tada technikumo vadovybė nusiuntė jį į Darbėnų vidurinę mokyklą dirbti piešimo ir darbų mokytoju. Čia dirbo trejus metus ir kartu dvejus metus Vilniaus eksperimentiniame meninio konstravimo biure dailininku-suvenyrų etalonų kūrėju. Tada minėtame biure pagal čia dirbančių dailininkų sukurtų darbų pavyzdžius „Dovanos“ susivienijimas ir kitos Lietuvos meno gaminių įmonės suvenyrus gamindavo serijiniu būdu. Čia Adomui buvo patikėta daryti daug kūrybinio darbo pareikalavusias ir kartu tobulėti skatinusias originalias reprezentacines dovanas pagal individualius projektus.
Dirbdamas pasiruošė ir 1971 m. įstojo į Lietuvos valstybinio institutą (nuo 1990 m.– Vilniaus dailės akademija). Norėjo studijuoti skulptūrą, bet į šią specialybę tada priimdavo labai mažai studentų, tad pasirinko architektūrą ir studijų metais ją pamėgo, ypač už galimybę kūrybiniame procese dirbti kartu su skulptūra ir skulptoriais. Rengdamas diplominį darbą suprojektavo sporto reikmėms skirtus Trakų namus ant vandens (darbo vadovas – architektas Algimantas Mačiulis (1931–2024).
Baigęs studijas 1976 m. gavo paskyrimą į tada veikusią Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Dailės katedrą (įkurta 1974 m.). Čia jis dirbo iki 2012 metų. Iš pradžių ėjo dėstytojo, Vizualiojo dizaino katedros lektoriaus pareigas. Šioje konservatorijoje jam buvo suteiktas docento vardas, čia Adomas sutiko sau artimą sielą – dailininkę Birutę Andriekutę, vedė ją. Uostamiestyje gimė du jų vaikai – sūnus ir dukra.
Jau pirmaisiais darbo Klaipėdoje metais Adomas pagarsėjo kaip geras dėstytojas ir ne mažiau kaip talentingas kūrėjas. Tai pastebėjo ir įvertino 1975–1987 m. Klaipėdos fakulteto prorektoriumi dirbęs Vytautas Jakelaitis (1928–2015). Jis Adomą rekomendavo tuometiniam miesto vadovui Alfonsui Žaliui (1929– 2006), kad šis jį priimtų dirbti miesto vyriausiuoju dailininku. Rekomendacija suveikė ir A. Skiezgelas 1980 m. buvo paskirtas į šias pareigas, pakeisdamas jose anksčiau buvusį architektą Petrą Šadauską.
Adomas vyriausiuoju miesto dailininku dirbo 12 metų – iki pat 1992-ųjų. Darbo buvo daug, pareigos atsakingos, atlyginimas mažas, tad tuo laikotarpiu Adomas, norėdamas išlaikyti šeimą, turėjo dar papildomai ir kitur dirbti. Ėmėsi ir individualių projektų. 1980 m., paprašytas savo gimtosios Lenkimų apylinkės vadovo parengti Lenkimuose palaidotų Antrojo pasaulinio karo karių kapinių sutvarkymo projektą, šio darbo neatsisakė. Taip Lenkimuose atsirado pagal Adomo sukurtą projektą realizuotas anuo metu gana modernus, tačiau neiššaukiantis, pagarbus, šalia esančios bažnyčios šventoriaus sienelės neuždengiantis, moderniai sutvarkytas kapinių kompleksas, kurio centre – nedidelis paminklas (akmens kubas – monolitas su ,,nuskilusiu“ kampu). Šį jo Lenkimuose sukurtą ansamblį gerai įvertino tada tarp menininkų didelį autoritetą turėjęs skulptorius Gediminas Jokūbonis (1927–2006).
1980-aisiais metais A. Skiezgelas tapo Lietuvos architektų sąjungos nariu.
1982 m. Adomas suprojektavo paminklą fašizmo aukoms atminti, kuris buvo pastatytas tuometinėje Skuodo Alfredo Kiupio gatvėje (anksčiau vadinosi Šaulių gatve ir kuriai Šaulių pavadinimas grąžintas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę).
Gyvendamas Klaipėdoje A. Skiezgelas tuo laikotarpiu suprojektavo ir daug antkapinių paminklų, atminimo lentų, skirtų iškiliems Klaipėdos ir Žemaitijos krašto žmonėms, sukūrė nemažai architektūrinių statinių projektų, dalyvavo įvairiuose plastinio meno konkursuose ir juose pelnė aukštų apdovanojimų. Savo darbus eksponuodavo Lietuvoje rengiamose mažosios plastikos kūrinių parodose. Tuo pat metu jis toliau dirbo ir su studentais, buvo daugelio jų diplominių darbų vadovas ir recenzentas.
Žurnale „Rambynas“ (Nr. 1(19) Petras Šmitas, pagal kurio straipsnį parengta ši publikacija, rašo, kad „1983 m. A. Skiezgelas sukūrė lakoniškų formų antkapį – atverstą knygą su ,,nukirsta“ kita knygos puse. Toje atverstos knygos pusėje jis išrašė rašytojo, valstybės ir visuomenės veikėjo Jono Žiliaus Jonylos (1870–1932) vardą, pavardę, gimimo ir mirimo datas.
Kartu su skulptoriumi R. Midvikiu (1947–2015) sukūrė monumentalių, stilizuotų apibendrintų formų antkapį – jūrinį simbolį – inkarą iš granito (1990 m.) jūrų kapitonui, lietuviškosios jūreivystės pradininkui Liudui Stulpinui (1871–1934). Abu kapai: J. Žiliui Jonylai ir L. Stulpinui, yra šalia vienas kito Klaipėdos Smiltynės kapinėse.
Tose pačiose Smiltynės kapinaitėse iš juodo granito jis sukūrė stilizuoto krikšto formos antkapį Aloyzui Každailiui (1943–2018), istorikui, Jūrų muziejaus įkūrėjui, pirmajam jo direktoriui.
1992–1993 m. suprojektavo antkapinius paminklus Lėbartų kapinėse A. Leksusytei ir A. Blažiui.
Prie Dangės upės krantinės 1989–1991 m. jis suprojektavo keturis įdomius bronzinius knechtus jachtoms ,,Lietuva“, ,,Audra“, ,,Dailė“, kuriomis buriuotojai nuplaukė į Ameriką ir sėkmingai grįžo (jachta ,,Lietuva“ apiplaukė visą pasaulį), bei burlaiviui ,,ANA AF SAND“, kuris prekiavo silkėmis.“
2008 m. Adomas tapo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariu, 2013 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Tarp plačiausiai žinomų A. Skiezgelo darbų yra 1985 m. jo kartu su jau minėtu skulptoriumi Regimantu Midvikiu sukurtas ir Lenkimų gyvenvietės centre, šalia Kultūros centro ir bažnyčios, pastatytas paminklas iš Lenkimų seniūnijos Kalvių kaimo kilusiam istorikui, rašytojui, švietėjui Simonui Daukantui (1793–1864).
Kitas reikšmingas A. Skiezgilo sukurtas projektas – paminklas Kretingos miesto ir vienuolyno įkūrėjui, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmonui, Vilniaus vaivadai Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560–1621) Kretingoje. Šio paminklo bronzinį J. K. Chodkevičiaus bareljefą sukūrė skulptorius Rimas Eidėjus iš Mosėdžio (Skuodo r.), su kuriuo A. Skiezgelas bendradarbiavo įgyvendinant ir daugiau savo sukurtų projektų. Akmeninė J. K. Chodkevičiaus paminklo dalis buvo padaryta Darbėnuose (Kretingos r.) veikiančiose Justino Petrausko akmens dirbtuvėse. Paminklo pagrindas yra grįstas pjautomis plokštėmis iš lietuviško granito, o kiti paminklo granito luitai atgabenti iš Suomijos. Bareljefas išlietas Rimanto Keturkos dirbtuvėse Vilniuje. Paminklas atidengtas 2009 m., minint Kretingos miesto 400 metų įkūrimo jubiliejų.
Kitas reikšmingas jo sukurtas paminklo projektas yra realizuotas Skuode, prie rajono savivaldybės pastato (Vilniaus g. 13). Tai paminklas Jonui Jeronimui Chodkevičiui (1537–1579), išrūpinusiam Skuodo miestui Magdeburgo teises. Skulptorius – Marius Grušas.
A.Skiezgelo kaip architekto talentas labiausiai atsiskleidė kuriant Klaipėdos Mažojo kaimelio mikrorajono Šv. Kazimiero bažnyčios projektą (bendraautorius R. Krištapavičius, konstruktorius Tautvydas Tubis); bažnyčia 1992 m. pastatyta buvusiame Karaliaus parke. Jis yra ir 2007–2008 m. Lėbartų kapinėse (Klaipėdos r., Dovilų sen., Toleikių k.) pastatytos koplyčios administracinio namo, Klaipėdos Salomėjos Nėries ir S. Daukanto gatvių kampe esančio pastato bei kelių gyvenamųjų namų-vilų Palangoje projektų autorius.
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir pagal šio architekto projektus sukurtos atminimo lentos, skirtos žymioms Lietuvos asmenybėms, tarp jų ir Lietuvos politiniam bei visuomenės veikėjui, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkui, inžinieriui, Vasario 16-osios akto signatarui Steponui Kairiui (1879–1964) Utenoje, šešiems Tilžės akto signatarams Klaipėdoje (kūrė kartu su skulptoriumi R. Eidėjumi): spaustuvininkui ir visuomenės veikėjui Martynui Jankui (1858–1946), spaudos ir lietuvybės puoselėtojui Jurgiui Arnašiui (1872–1934), gydytojui, visuomenės veikėjui dr. Valteriui Didžiui (1896–1977), šauliui, visuomenės ir politikos veikėjui Jurgiui Lėbartui (1879–1944).
Skiezgelas yra sukūręs ir uostamiestyje esančią atminimo lentą, skirtą švietėjui, Vytauto Didžiojo gimnazijos statytojui ir direktoriui (1929–1939) dr. Kaziui Trukanui (1892–1957), atminimo lentas su skulptūriniu reljefu poetui, pedagogui Pauliui Dreviniui (2015 m.), rašytojui Rimantui Černiauskui (2017 m.). Yra daugybė ir kitų A. Skiezgelo sukurtų įvairaus turinio, formos, paskirties, apimties plastinių ir erdvinių kūrinių, pastatų projektų. Adomas yra ir dviejų medalių, skirtų Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms metinėms, projektų autorius.
Na o savo 75-ojo gimtadienio proga A. Skiezgelas 2023 m. rugpjūčio 25 d. savo bičiulius, artimuosius, draugus, kūrybos gerbėjus pakvietė į Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Bažnyčių g. 6-1) atidarytą dviejų dalių savo architektūros ir skulptūros parodą. Pirmojoje dalyje buvo eksponuojami dar neįgyvendinti projektai (Palangai adaptuotas skulptoriaus Vinco Grybo skulptūros „Kęstutis ir Birutė“ projektas, partizano Lukšio atminimą įamžinantis projektas „Už tėvynę“ bei Vilniaus Lukiškių aikštei skirtas projektas ir kt. Kitoje parodos dalyje jos lankytojai turėjo galimybę pamatyti jau įgyvendintus A. Skiezgelo projektus, jų eskizus, maketus, skulptūrinius darbus bei medalius. Tarp jų buvo ir naujausias A. Skiezgelo projektas, įgyvendinamas kartu su skulptoriumi Rimantu Eidėjumi – atminimo lentos, skirtos keturioms iškilioms asmenybėms: Klaipėdos krašto direktorijos prezidentui Erdmonui Simonaičiui, kunigui, pirmajam lietuviškos gimnazijos direktoriui Viliui Gaigalaičiui, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos kariniam vadui Povilui Polovinskui-Budriui (jam A. Skiezgelas yra sukūręs ir medalį), bei spaustuvininkui, leidėjui Jokūbui Stiklioriui.
2023-aisiais metais architekto planuose buvo meninis akcentas Klaipėdos senamiestyje, Mažosios Lietuvos muziejaus kiemelyje, ant fachverkinio pastato sienos, kuriame menininkas norėjo įamžinti žymiausių Klaipėdos miesto menininkų (architektų Alfredo Gyčio Tiškaus, Vaidoto Guogio, Petro Lapės, Ričardo Valatkos, Vytauto Šliogerio) atminimą, specialiais ženklais pažymėtomis plytomis įprasminti dailininkų Algimanto Jusionio, Algio Kliševičiaus, o aktorių atminimą pažymėti meniškomis portretinėmis atminimo lentelėmis.
Literatūra:
- Petras Šmitas, „Adomas Skiezgelas – architektas – menininkas“, Rambynas (1(19), 2021 m. birželis, p. 23–30.
- Jurga Petronytė, „Adomo Skiezgelo parodos lankytojai pirmieji pamatys atminimo lentas svarbiems Klaipėdos krašto veikėjams“, Vakarų ekspresas, 2023-08-25: https://ve.lt/gyvenimas/kultura/adomo-skiezgelo-parodos-lankytojai-pirmieji-pamatys-atminimo-lentas-svarbiems (žr. 2025.01.30).
Nuotraukoje – Adomas Skiezgelas. Nuotrauka iš: https://www.youtube.com/watch?v=7hHr6P7qDyo (žr. 2025.01.30).
Parengta pagal Petro Šmito straipsnį „Adomas Skiezgelas – architektas – menininkas“ (Rambynas Nr. (1(19), 2021 m. birželis, p. 23–30.