Nuo 1993 m. Palangą garsina Palangos Grubusis teatras (kolektyvo įkūrėjas, vadovas ir režisierius – Virginijus Milinis). Iki to laiko nuo Antrojo pasaulinio karo nuolat veikiančio teatro ir jo tradicijų šiame kurorte nebuvo. Tarpukario laikotarpiu Palangoje gana aktyviai yra veikęs mėgėjų teatras. Sovietmečiu teatro nebuvo, taip pat ir teatro salės. Tuo laikotarpiu Palangoje trumpiau ar ilgiau veikę mėgėjų teatrai, kurorte vasaromis rengiamų respublikinių mėgėjų teatrų festivalių dalyviai, atvykstantys profesionalūs teatro kolektyvai dažniausiai vaidindavo Senosios gimnazijos salėje ir spektakliams laikinai pritaikomose vietose po atviru dangumi. Prisimenu, kai 1993 m., dirbdama Palangos miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros centre, ėmiausi iniciatyvos, kad bent vasaromis Palangoje būtų rodomi profesionalių teatrų spektakliai, išgirdau, kad vargu, ar tie spektakliai čia bus populiarūs – gal kelios dešimtys žiūrovų ir susirinks, bet ne daugiau; nėra čia teatrų spektakliams tinkamos salės, nėra ir teatro tradicijų, vasarą patys palangiškiai poilsiautojų aptarnavimu užsiėmę, atvykstantys vasarotojai po pliažo labiau linkę į kokį koncertą nueiti…
Taigi, kurortas ir pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais didesnės, kultūriniams renginiams, kitiems didesniems visuomenės renginiams skirtos salės nebuvo. Tokias turėjo kai kurios sanatorijos, ligoninės, poilsio namai, bet jose būdavo laukiami tik šiose įstaigose poilsiavę ar gydęsi kurorto svečiai. Esant ypatingam atvejui, visuomenė rinkdavosi į Vasaros koncertų salę
Na o kaip buvo grafų Tiškevičių laikais?
Palangos valdos savininkai grafai Tiškevičiai, siekdami, kad į kuriamą kurortą atvykę vasarotojai turėtų ką veikti, turiningai praleistų laiką, teatro reikalais susirūpino jau XIX a. pabaigoje. Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė-Ostrovska (1875–1953) rašo, kad XIX a. 9 deš., kai į Palangą gastroliuoti atvykdavo mėgėjų teatrai iš Lenkijos ir Lietuvos, o retkarčiais ir scenos profesionalai, čia jau buvo teatro pastatas. Jo architektūra išorėje buvo labai kukli, priminė daržinę, šiek tiek apdailintą ea la „šveicarė“. Viduje žiūrovų salė buvo įrengta aukštai, uždanga raudona, nuleidžiama, gyviesiems paveikslams rodyti buvo skirti milžiniški drožinėti auksuoti rėmai, o už jų – muslinas, suteikdavęs tikrovei miglotą, nerealų įspūdį. Šioje salėje, kaip dera bet kokiam tikram teatrui, buvo ložės su turėklais iš raudono pliušo, taip pat kėdės, suoliukai, drabužinės moterims ir vyrams.[1]
Tais metais šiame teatre vaidindavo mėgėjiškos teatro grupės, retkarčiais – ir profesionalūs teatrai.
Apie Palangoje 1890 m. jau veikusį teatrą žinių randame ir „Vilenski viestnik“ leidinyje[2].
Grafo Antaninos ir Felikso šeimoje teatras buvo didelėje pagarboje. Jos nariai patys statydavo spektaklius, juos rodydavo rūmuose bei lauke ir svečiams.
Yra pagrindo teikti, kad E. Tiškevičiūtės-Ostrovskos aprašytame šveicariškos architektūros stiliaus bruožų turinčiame pastate 1907 m. kurortinio sezono pradžioje kilo gaisras. Tikėtina, kad jis greitai buvo numalšintas, ugnis didesnių nuostolių nepadarė, tad pastatas greitai buvo suremontuotas ir jau tą pačią vasarą čia vyko spektakliai.
Grafų Tiškevičių laikais kai kurie spektakliai vykdavo ir kurhauze.
Naujas Palangos kurorto teatras buvo pastatytas grafo Felikso Tiškevičiaus užsakymu. Teatras iškilmingai atidarytas 1908 m. kurortinio sezono pradžioje. Tuo metu jis dar nebuvo pilnai įrengtas, bet jo išorė jau buvo pakankamai graži[3]. Šis teatras veikė visą sezoną. 1909 m. gegužės 19 d. baigiamame įrengti pastate įsiplieskė gaisras ir jis pastatą sunaikino.
Yra išlikęs 1908 m. išleistas Palangos teatro pastato atvirukas. Jame matyti, kad teatras buvo didelis, dviejų aukštų, sudėtingo tūrio, turėjo du smailius bokštelius. Per priangį buvo patenkama prie pagrindinio įėjimo. Fasadinėje dalyje buvo prieškambaris ir kasoms skirtas priestatėlis. Teatro salėje – net 600 vietų žiūrovų salė. Teatre veikė įrenginiai dekoracijoms keisti, buvo aktorių persirengimo kambarių.
Po gaisro spektakliai buvo rodomi senajame teatro pastate, vadintame „Zaglobos“ vardu. Jame tuo metu buvo 250 vietų žiūrovų salė.
Naują teatrą grafai Tiškevičiai pastatė 1910 metais. Tai buvo medinis vienaaukštis, šiek tiek į pavėsinę panašus pastatas. Jis matomas daugelyje tuo metu išleistuose Palangos vaizdų atvirukuose. Pastatą iš visų pusių jį juosė pjaustiniais dekoruotos verandos. Žiūrovų salėje buvo 150 vietų, du aktorių persirengimo kambarėliai. Salėje – mediniai suolai. Scena nedidelė, aukštai iškelta. Šis teatras nuo jūros kranto buvo nutolęs vos keliasdešimt metrų. Jis Palangoje stovėjo dar ir tarpukario metais.
Vėliau? Atskiro teatro pastato nuo to laiko iki pat šiol Palangoje nėra. Pastaraisiais metais, atstačius Kurhauzo pastatą, Palangos Grubusis teatras jau turi galimybę repetuoti ir vaidinti čia. Retkarčiais į Palangą atvyksta ir profesionalūs teatrai. Na o apie atskirą Palangos teatro pastatą vis dar tenka tik pasvajoti.
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Palangoje 1908 m. atidarytas ir tą vakarą kurorte veikęs teatro pastatas. Iliustracija iš 2014 m. Vilniuje išleistos Małgorzatos Omiłanowskos knygos „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (p. 114)
Naudota literatūra:
- Małgorzata Omiłanowska, „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, Vilnius, 2014, p. 114.
Tekstas paskelbtas 2022-01-16
_______________________
[1] Ostrowska, b. d. mašinraštis, p. 34. (Privatus Janušo Prevolockio rinkinys).
[2] Palanginskij kurort, 1890.
[3] Gonies Vilenki, Z. Połagi, 1908, nr. 125, p. 2.
___________________
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
