2021 m. Telšiai pažymi savo miesto 230-ąsias metines. Tai susiję su tuo faktu, kad 1791 m. gruodžio 6 d. karalius Stanislovas Augustas patenkino vietos didikų prašymą ir Telšiams suteikė Magdeburgo (savivaldos) teises, herbą, kuriame pavaizduotas Krokuvos vyskupas šv. Stanislovas, stebuklingai prikeliantis Petroviną. Šiuo dokumentu buvo patvirtinta, kad Telšių gyventojai turi miestiečių luomo teises, gali dalyvauti miesto valdyme.
- Pirmą kartą Telšiai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1398 metais.
- 1450 m. Telšius aprašė žemaičių seniūnas Jonas Kęsgailaitis).
- XV a. II p. istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti Telšių dvaras (spėjama, kad jis stovėjo tarp Masčio ežero ir kelio į Žarėnus). Dvaras buvo karališkasis, nuo 1441 m. jį valdė Žemaičių seniūnai. Apie šį dvarą pradėjo formuotis Telšių miestas.
- 1504 m. Telšių laikytojas buvo M. Vlotkas.
- 1527 m. išmatuota Telšių žemė, įvestas žagrės mokestis, istoriniuose šaltiniuose paminėtas Telšių valsčius.
- 1536 m. įkurta Telšių parapija [tais metais galėjo būti padėti pagrindai ir pirmajai (medinei) Romos katalikų bažnyčiai Telšiuose – fundatorius Žygimantas Senasis], parapinė mokykla, vyko Telšių ir kaimyninių valsčių baudžiauninkų sukilimas. Telšių laikytoju paskirtas Žemaičių seniūnas Jurgis Martynaitis (šias pareigas ėjo iki 1544 m.).
- Rašytiniai šaltiniai liudija, kad Telšių bažnyčia buvo pastatyta prieš 1547 m.
- 1545–1561 m. Telšių laikytoju buvo Trakų kaštelionas ir Žemaičių seniūnas Jeronimas Chodkevičius. 1562–1579 m. Telšių laikytoju buvo Trakų kašteliono ir Žemaičių seniūno Jeronimo Chodkevičiaus sūnus Jeronimas Chodkevičius.
- 1569 m. gegužės 8 d. Žemaitijos matininkas Jokūbas Laskauskas nužymėjo „Telšių miesto ribas“.
- XVI a. Telšiai buvo nedidelė gyvenvietė, sudaryta iš 2 atskirų branduolių.
- 1598 m. Telšių laikytojas, tijūnas buvo Laurynas Petkavičius.
- XVI–XVIII a. Telšių dvaras su miesteliu, kuris kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose jau buvo vadinamas ir miestu, priklausė valdovui ir buvo Telšių seniūnijos dalis.
- 1601 m. sausio 1 d. Telšių seniūnija atiduota valdyti LDK vėliavininkui Andriui Valavičiui, kuris buvo pirmasis Telšių seniūnas.
- 1602 m. Telšiuose pastatyta pirmoji Romos katalikų bažnyčia mieste (žinoma bažnyčia).
- 1612 m. Telšiuose įsteigta pirmoji mokykla (pradžios).
- 1618 m. Telšių laikytoja ir seniūne buvo Andriaus Valavičiaus žmona Kotryna Goslauskaitė–Valavičienė.
- 1618–1635 m. Telšių laikytoju ir seniūnu buvo Lietuvos pakancleris Steponas Sapiega.
- 1624 m., gavęs karaliaus Zigmanto Vazos sutikimą, Telšių karališkojo dvaro laikytojas Povilas Sapiega pakvietė į Telšius vienuolius bernardinus. Ant aukščiausios miesto kalvos (Insulos) buvo pradėtas statyti Šv. Pranciškaus ordino mažųjų brolių (bernardinų) vienuolynas. Vienuoliams bernardinams buvo leista naudotis Tausalo, Masčio, Rapulio ežerais. Vienuolyno įkūrimą patvirtino ir jam privilegijas Lietuvos valdovai suteikė 1624 m., 1639 m., 1683 m., 1713 m.
- XVII a. Telšių miesto ir seniūnijos šeimininkai (laikytojai) buvo: Valavičių, Sapiegų, Denhofų, Firksų giminės.
- XVII a. Telšiuose rinkdavosi Žemaičių seimeliai (spėjama, kad tuo metu Telšiams galėjo būti suteiktos miesto privilegijos).
- XVII a. vid. Telšiuose gyveno 42 šeimos, buvo pardėtos formuoti iki mūsų dienų išlikusios Turgaus, Luokės, Daukanto, Kęstučio, Respublikos gatvės.
- Mirus Povilui Sapiegai, 1635 m. liepos 20 d. Telšių seniūnija atiduota valdyti Piarnu kaštelionui, vėliau vaivadai Ernestui Doenhofui (jis šias pareigas ėjo iki 1642 m.)
- 1650 m. vyskupas Petras Parčevskis vienuoliams bernardinams pastatė bažnyčią – antrąją medinę katalikų bažnyčią Telšiuose.
- 1658 m. Vaitiekus Važinskis bernardinų vienuolynui užrašė 5 tūkst. auksinių. Po to buvo pastatyti mūriniai vienuolyno rūmai.
- XVII a. Telšiai tapo vientisos urbanistinės struktūros miestu.
- 1642–1655 m. Telšių laikytoja ir seniūne buvo Kotryna Doenhofienė – Ernesto Doenhofo žmona.
- 1665 m. Telšiuose gyveno apie 280–320 žmonių.
- 1677 m. Telšių seniūniją pradėjo valdyti pulkininkas Jurgis Firksas ir jo žmona Luiza Marija Ketleraitė (jie valdė iki 1690 m.). 1677 m. Telšiuose gyveno 55 šeimos.
- 1700 m. Telšiuose pastatyta nauja medinė katalikų bažny čia (stovėjo iki 1828 m.).
- XVIII a. Telšius valdė (miesto ir seniūnijos laikytojai buvo) Ščukai, Oginskiai, Kalinauskai, Gorskiai, Semaškos, Odachovskiai, Zabielos.
Žydai Telšiuose pradėjo kurtis XVII a. pab., jų skaičius greitai augo ir greitai jų bendruomenė čia jau tapo didelė ir stipri. - XVIII a. pr. Telšių seniūnu ir laikytoju buvo LDK didysis pakancleris Antanas Stanislovas Ščuka. Vėliau Telšius valdė Žemaitijos kunigaikštystės generalinis seniūnas, LDK etmonas Grigalius (Antanas) Oginskis.
- Telšius, kaip ir daugelį kitų Žemaitijos gyvenviečių, labai nusiaubė XVII a. vid. – XVIII a. pr. karai, 1702–1710 m. Telšiams daug žalos padarė mieste šeimininkavusi švedų kariuomenė, karo metu kilęs gaisras. Buvo sunaikintas Telšių dvaras, medinis vienuolių bernardinų namas, bažnyčia, daug kitų miestelio pastatų. 1710 m. maro epidemija. 1710 m. per maro epidemiją mirė apie du trečdaliai gyventojų. Tai akivaizdžiai matyti ir iš iki mūsų dienų išlikusių Telšių inventorių: 1665 m. Telšiuose buvo 42 miestiečių šeimos, 1677 m. – 54, o 1738 m. – 36.
- 1702 m. gegužės 8 d. gaisras sunaikino vienuolių bernardinų bažnyčią, dalį vienuolyno pastatų, nemažai miestiečių namų.
- 1709 m. spalio 4 d. gautas leidimas Telšių seniūniją perleisti kilmingajam Stanislovui Korvinui Kalinauskui (Kalinowski) ir jo žmonai Teresei.
- 1720 m. vienuoliams bernardinams pastatyta nauja medinė bažnyčia.
- 1721 m. karalius Augustas II Telšiams suteikė turgaus ir prekymečių privilegiją, leido Telšiuose rengti turgus (kiekvieną sekmadienį) ir keturis prekymečius kasmet. Gavus šią privilegimą miestelyje sparčiau pradėjo vystytis amatai.
- Tų pačių metų gegužės 24 d. valdovas teisę valdyti Telšius suteikė Antanui Andriui Gorskiui (jis valdė iki 1736 m.).
- 1736 m., mirus Telšių seniūnui Antanui Andriui Gorskiui, Telšių seniūniją pradėjo valdyti jo antroji žmona Konstancija Gadonaitė–Gorskienė. 1740 m. ištekėjusi už Jurgio Semaškos, iki 1764 m. seniūniją valdė kartu su juo.
- XVIII a. pirmaisiais dešimtmečiais Telšiuose pradėjo vis daugiau įsikurti žydų tautybės žmoniųū.
- 1738 m. Telšiuose gyveno 36 šeimos (apie 240–280 žmonių). Tais metais buvo atstatyta sudegusi bažnyčia.
- 1743 m. Telšiuose vyko Telšių pavieto bajorų suvažiavimas (sesija).
- 1748 m. konsekruota gvardijono A. Gesevičiaus atstatyta 1702 m. sudegusi bažnyčia.
- XVIII a. viduryje Telšiuose veikė bajorų kalėjimas.
- 1756 m. žiemą Telšiuose praleido Septynerių metų kare dalyvavusi generolo Brauno vadovaujama Rusijos kariuomenė.
- 1760 m. gaisras vėl nuniokojo Telšių bažnyčią ir vienuolyną.
- 1764 m. Telšiai tampa Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies repatricijos centru – čia įsteigti dvejopi – žemės ir pilies – teismai. 1775 m. šie teismai buvo perkelti į Šiaulius, o 1790 metais, steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, jie vėl įsteigti Telšiuose.
- 1765 m. sausio 31 d. Stanislovas Augustas vietoje 1764 m. mirusio Jurgio Semaškos seniūnijos valdytoju paskyrė Stanislovą Odachouskį (šias pareigas ėjo iki 1773 m.).
- 1761–1765 m. ant aukščiausios Telšių kalvos – Insulos – pastatyta puošni Telšių mūrinė Šv. Marijos Loretietės ir Šv. Antano bažnyčia, turinti dviejų aukštų altorių ir puošianti miestą iki šiol (mecenatai: Ignas Samuelis Kašutis, Liudvikas Jazdauskas, Benediktas Važinskis). Bažnyčia konsekruota 1794 m. Jos altorius sukūrė Jurgis Mažeika. Nuo 1836 m. ši bažnyčia – parapinė. 1926 m. įsteigus Telšių vyskupiją, ji tapo Telšių katedra.
- 1772 m. gegužės 2 d. po Stanislovo Odachovskio mirties Stanislovas Augustas seniūnijos valdytoju paskyrė Juozapą Zabielą (šias pareigas ėjo iki 1794 m.).
- 1780 m. birželio 14, 18 dienomis Telšių miestą stipriai nuniokojo du gaisrai, sunaikinę apie pusę miestelio – iš viso sudegė 43 namai. Tais pačiais metais bernardinų vienuolyne pradėjo veikti teologijos kursai. Juos lankė vienuoliai ir kandidatai į juos.
- 1787 m. pradėta mūrinio vienuolyno statyba, toliau buvo statoma bažnyčia.
- 1789 m. Telšiuose buvo 85 dūmai, 1797 m. – 105, 1790 m. – apie 620 nuolatinių gyventojų.
- 1791 m. gruodžio 6 d. karalius Stanislovas Augustas patenkino vietos didikų prašymą ir Telšiams suteikė Magdeburgo (savivaldos) teises, herbą, kuriame pavaizduotas Krokuvos vyskupas šv. Stanislovas, stebuklingai prikeliantis Petroviną. Šiuo dokumentu buvo patvirtinta, kad Telšių gyventojai turi miestiečių luomo teises, gali dalyvauti miesto valdyme.
- 1793 m. Telšiuose vienuoliai bernardinai įsteigė triklasę mokyklą, kuri po 10 metų reorganizuota į šešių klasių (turėjo gimnazijos statusą). (1793 m. triklasė poapygardinė mokykla, kurią 1795 m. lankė 172 mokiniai, buvo perkelta iš Kretingos).
- Dalis Telšių krašto gyventojų aktyviai dalyvavo 1794 m. Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime.
- Bernardinų valdomo pastatų komplekso naujoji bažnyčia buvo konsekruota 1794 m. Šalia jo 1798 m. duris atvėrė naujas mokyklos pastatas. Šis kompleksas anuo metu buvo pagrindinis Telšių dvasinis ir kultūrinis bei švietimo centras.
- 1795 m. po Lietuvos–Lenkijos valstybės žlugimo – trečiojo valstybės padalijimo Telšiai atiteko Rusijai ir tapo apskrities centru.
- 1796–1850 m. Telšių seniūniją valdė Marija Sabaliauskaitė–Zabiela ir Henrikas Zabiela (paskutinieji Telšių seniūnijos savininkai).
- 1797 m. Edukacinės komisijos nutarimu Telšiuose atidaryta iš Kretingos atkelta 5 klasių mokykla. Tais pačiais metais Telšiai priskirti Lietuvos gubernijai; Telšių mieste buvo 105 kiemai, 7 gatvės.
- 1798 m. Telšiuose atidaryta pirmoji vaistinė (priklausė Wilhelmui fon Cygleriui).
- 1799 m. Telšiuose buvo 85 kiemai.
- XVIII a. pabaiga – galutinai susiformuoja Telšių senamiestis.
- 1802 m. Telšių miestas priskirtas Vilniaus gubernijai.
- 1803 m. paskirtos lėšos Žemaičių kunigų seminarijai išlaikyti.
- 1812 m. Telšių apylinkės nukentėjo nuo besitraukiančios Napoleono armijos ir ją persekiojančios rusų kariuomenės.
- 1815 m. per žemaičių kašteliono, Rietavo tijūno Liudviko Gorskio laidotuves po pamaldų ir laidotuvių naujai pastatytame teatre parodytas spektaklis.
- 1818 m. iškilo medinė evangelikų liuteronų bažnyčia (1875 m. perstatyta į mūrinę).
- 1824 m. įkurta civilinė Telšių m. ligoninė.
- 1831 m. telšiškiai, vadovaujami Barisevičiaus, Juozapo Giedraičio, Domininko Daubaro, Tomkevičiaus, Gietrimo, dalyvavo 1831 m. sukilime.
- 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Telšius. Kovo 28 d. sudaryta revoliucinė Telšių apskrities valdžia, kuriai vadovavo V. Gudonis.
- 1832 m. naujai pastatytame mediniame name pradėjo veikti paštas.
- 1835 m. Telšiuose gyvenęs vienuolis S. Grosas parašė Žemaitišką gramatiką (neišliko). Tais pačiais metais rusų valdžios nurodymu sugriauta parapinė bažnyčia.
- 1843 m. Telšiai priskirti Kauno gubernijai. Tais metais Telšiuose buvo 4371 gyventojas (iš jų 2708 – žydų tautybės). Mieste buvo 227 pastatai (iš jų 6 – mūriniai).
- 1845 m. atidaryta 20 lovų ligoninė.
- 1853 m. uždarytas bernardinų vienuolynas.
- XIX a. viduryje parengti keli Telšių miesto išvystymo planai.
- 1860 m. pirmasis Telšių fotografas A. Romaškevičius atidarė fotografijos paviljoną.
- 1861 m. (?) Telšiuose atidaryta 25 lovų karo ligoninė. Čia buvo gydomi ir Telšių miesto gyventojai.
- 1861 m. Telšių mieste jau veikė žydų sinagoga ir nedidelė žydų mokykla.
- 1863 m. telšiškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai dalyvavo sukilime. Telšių bernardinų vienuolyno pastatuose rusų valdžia įkūrė kalėjimą.
- 1864–1904 m. nemažai susipratusių telšiškių dalyvavo tautiniame judėjime, platino ir skaitė tuo metu uždraustą lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis.
- 1865 m. Telšiuose atidaryta penkių klasių bajorų mokykla.
- 1867 m. ant buvusios Romos katalikų bažnyčios pamatų pastatyta neobizantinio stiliaus ortodoksų bažnyčia (ji katalikams priteista 1934 m.). Miesto centre (Turgaus aikštėje) pastatytas gėdos stulpas ir ešafotas.
- 1869 m. pradėtos apšviesti Telšių miesto gatvės.
- 1872 m. pastatytas Telšių degtukų fabrikas.
- 1873 m. Telšiuose įkurta aukštoji (universitetinė) žydų rabinų mokykla „Ješiva“, kurioje yra dėstytojavęs ir iškilus žydų poetas Gaonas Leizeris Gordonas.
- 1871–1874 m. pro Telšių miestą nutiesta geležinkelio Šiauliai–Liepoja atšaka.
- 1878 m. pastatyta stambi Telšių spirito varykla. Telšiuose įkurta priešgaisrinė tarnyba.
- 1875 m. vietoje senosios Telšių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatyta nauja bažnytėlė.
- 1875–1940 m. Telšiuose veikė Telšių ješiva (angl. Telshe yeshiva, Rabbinical College of Telshe, Telz Yeshiva) – viena žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų.
- 1876 m. mieste pradėjo veikti skolinamoji–taupomojo kasa, 1878 m. – ugniagesių komanda, 1881 m. – Goldnerio vaistinė.
- 1881 m. Telšiuose įkurta vaistinė.
- 1890 m. Telšiuose, Plungės gatvėje, įkurtas savišvietos teatras. Telšiuose įvyko pirmasis lietuviškas vakaras.
- 1893 m. balandžio mėnesį kilęs gaisras nuniokojo nemažai gyvenamųjų namų, ligoninę.
- XIX a. pabaigoje Telšių miestas labai išsiplėtė, stipriai išaugo gyventojų skaičius, pradėjo veikti daug naujų įstaigų.. 1897 m. Telšiuose buvo 6205 gyventojai.
- XX a. pr. F. Milevičius Telšiuose suorganizavo chorą, Narutavičienė įsteigė mergaičių mokyklą, kuriai 1912 m. suteiktas progimnazijos vardas.
- 1907 m. rugpjūčio 2 d. Telšiuose, prie Masčio ežero stovėjusiose kareivinėse, įvyko lietuviškas vakaras, suvaidintos pjesės „Velnias spąstuose“ ir „Žilė galvon – velnias uodegon“. Tais pačiais metais įsteigta pirmoji stambesnė audimo dirbtuvė mieste.
- 1908 m. liepos 8–10 dienomis Telšius nusiaubė didysis gaisras (sudegė apie 400 statinių, tarp jų senoji žydų rabinų mokykla).
- 1909 m. S. Narutavičius, B. Budrikis, P. Šimkevičius su bendraminčiais įsteigė draugiją berniukų gimnazijai pastatyti (draugija įgyvendino pagrindinį savo tikslą – berniukų gimnazija Telšiuose buvo pastatyta).
- 1910 m. Telšiuose (Kalno g. 382 – dabartinės ligoninės vietoje) atidaryta nauja apskrities ligoninė.
- 1912 m. pradėjo veikti mergaičių progimnazija.
- 1914 m. mieste atidaryti žemės ūkio kursai.
- 1915 m. Telšiuose įsteigta lietuvių progimnazija.
- 1915–1918 m. mieste šeimininkavo vokiečių karinė valdžia. Šiuo laikotarpiu miesto gyventojų skaičius sumažėjo apie 30 proc.
- 1919 m. gegužės 28 d. Telšiuose atidaryta žydų ligoninė (inicijavo žydų draugija „Ozė“).
- 1916–1940 m. Telšiuose veikė „Kanklių“ draugija.
- 1916 m. Telšiuose savo veiklą pradėjo Kanklių draugijos choras.
- 1918 m. lapkričio 26 d. Telšiuose susirinkę 17 parapijų atstovai išrinko savo valdžią (Telšių apskrities komitetą, į kurį įėjo 25 žmonės). Tais pačiais metais buvo įkurta berniukų „Saulės“ draugijos gimnazija (1925 m. pavadinta Vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu).
- 1919 m. sausio–vasario mėn. Telšiuose dirbo Žemaitijos karinis revoliucinis komitetas.
- 1920 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių švietimo draugija „Minija“, lapkričio 8 d. Kauno žydų organizacijos „Ceirei Israel“ iniciatyva – žydų mergaičių gimnazija „Jaune“.
- 1920 m. Telšiuose veiklą pradėjo moksleiviams remti draugija „Ateitis“.
- 1921 m. Telšiuose įsteigtas Centrinės valstybinės bibliotekos skyrius.
- 1922 m. spalio 2 d. Telšiuose pradėjo veikti mokytojų seminarija (1923 m. joje dirbo Vydūnas). 1953 m. ji pavadinta pedagogine mokykla. Uždaryta 1957 m.
- 1922 m. pr. Telšiuose pradėjo veikti Kauno centrinio knygyno filialas–biblioteka (viena iš 6 valstybinių bibliotekų Lietuvoje).
- Mieste kurį laiką veikė lenkų progimnazija.
- 1923 m. Telšių mieste buvo apie 4690 nuolatinių gyventojų.
- 1925 m. įsteigtas Motiejaus Valančiaus liaudies universitetas.
- 1926 m. balandžio 1 d. popiežius Pijus XI įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. 1926 m., kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją, iš Žemaičių vyskupijos buvo sudaryta Kauno arkivyskupija, Telšių bei Panevėžio vyskupijos. Tais metais Telšiai tapo Telšių vyskupijos centru. Nuo tada Telšiai vadinami ir Žemaitijos krašto sostine.
- Po to buvo suformuota beveik visą etninę Žemaitiją apimanti Telšių vyskupija, kurios centru tapo Telšiai.
- 1926 m. Tais metais pro Telšius nutiesta Telšių–Amalių geležinkelio linija, kuri Telšius sujungė su Kaunu ir kitais artimiausiais pramonės, kultūros ir švietimo centrais. Prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.
- 1927 m. spalio 4 d. iškilmingai atidaryta Telšių vyskupijos kunigų seminarija (antroji aukštoji mokykla Telšiuose). Ji veikė iki 1940 metų. Lietuvos atgimimo metais seminarija vėl atnaujino savo veiklą.
- 1928 m. Telšių vyskupijos kunigų seminarijai pastatyti erdvūs rūmai. Telšiuose pradėjo veikti spaustuvė. Mieste atidaryta savivaldybės vaistinė (iš viso tuo laiku mieste veikė trys vaistinės), pradinė mokykla neturtingiausių šeimų vaikams, veikė du vaikų darželiai.
- 1929 m. Telšiuose, šalia katedros, pastatyti Vyskupų rūmai.
- 1922–1930 m. Telšiuose veikė mokytojų seminarija. 1944 m. jos veikla buvo atkurta.
- 1925–1933 m. Nepriklausomos Lietuvos metais Telšiai – Žemaitijos spaudos centras. Čia buvo leidžiamas „Žemaičių prietelius“, „Žemaitis“, „Telšių naujienos“, „Spauda ir gyvenimas“, „Ligonių kasų narys“, „Telšių žinios“, „Žibintas“, „Mūsų filatelistas“, „Žemaičių žemė“, „Darbo žemaitis“ ir keletas kitų leidinių.
- 1931 m. mieste įsteigta vidurinė amatų mokykla.
- 1931 m. Telšiams suteiktos pirmaeilio miesto teisės,.
- 1931 m. poetas, muziejininkas Pranas Genys suorganizavo Žemaičių senovės mėgėjų draugiją „Alka“, kurios iniciatyva 1932 m. vasario 16 d. Telšiuose buvo įkurtas Žemaičių kultūros ir istorijos centras Žemaičių „Alkos” muziejus. Jam tarpukario metais pastatytas specialiai muziejui architekto Stepono Stulginskio suprojektuotas pastatas.
- 1931 m. pastatytas „Masčio“ fabrikas. Rugpjūčio 5 d. Lietuvos švietimo ministro įsakymu įkurta Telšių medžio apdirbimo vidurinė mokykla (vėliau – Amatų mokykla).
- 1932 m. Telšiuose veikianti Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ įsteigė kraštotyros muziejų (dabar – Žemaičių muziejus „Alka“). Tais metais Telšiuose buvo 28 gatvės, kurių bendras ilgis – 11,6 km, Telšiuose atidaryta ligonių kasa, linų audimo ir verpimo fabrikas „Mastis“.
- 1933 m. Telšiuose leidžiamas laikraštis „Žibintas“. Įsteigtas Motinos ir vaiko centras. Pastatyta miesto elektrinė.
- 1935 m. Telšiams buvo suteiktas Lietuvos pirmaeilio miesto vardas, jis buvo Telšių apskrities administracinis centras.
- 1935 m. Telšiuose įvyko didysis ateitininkų kongresas, įkurta Telšių sklandymo stotis.
- 1935–1940 m. prie Masčio ežero pastatytas Žemaičių muziejus „Alka“ (muziejaus rinkiniai čia perkelti jau 1939 m.).
- 1936 m. pastatyta Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazija, kubistinio stiliaus Šv. Mikalojaus ortodoksų bažnyčia, Telšių amatų mokykla.
- 1937 m. šalia senosios apskrities ligoninės Telšių apskrities valdyba pradėjo statyti naują 140 vietų ligoninę.
- 1938 m. Telšiuose pastatyta pirmoji tipinė mokykla.
- 1939 m. mieste įvyko didysis katalikų vyrų kongresas, pastatyta naujoji Telšių ligoninė, žydų ligoninė.
- 1940 m. Telšiuose buvo 6000 gyventojų.
- Lietuvos nepriklausomybės metais Telšių rajone buvo sutvarkyta kelių sistema, pro Telšius nutiestas geležinkelis, pradėjo veikti lininių audinių fabrikas „Mastis“, kojinių fabrikas, 140 vietų ligoninė. Telšiuose tuo laikotarpiu buvo 2 malūnai, elektros jėgainė, 3 lentpjūvės, pieninė, kelios dešimtys parduotuvių ir arbatinių, veikė Žemaitijos žemės ūkio draugijų sąjunga Žemaitūkis.
- 1940 m. liepos 12 d. pirmieji politiniai kaliniai atvežti į Telšių kalėjimą.
- 1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. netoli Telšių, Rainių miškelyje, nužudyti 74 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai.
- 1941–1945 m. fašistinės okupacijos metais naciai nužudė apie 4000 Telšių ir jo apylinkių žydų tautybės gyventojų.
- 1941–1949 m. Telšiuose veikė valstybinis Žemaičių teatras.
- 1944 m. spalio 8 d. Sovietų armija išstūmė hitlerininkus iš Telšių. Tų pačių metų rudenį uždaryta Telšių kunigų seminarija.
- 1951 m. Telšiuose pradėjo veikti Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas.
- 1955 m. pradėjo veikti Telšių vaikų muzikos ir dailės mokykla, Telšių duonos kombinatas.
- 1959 m. įkurtas saviveiklinis Telšių teatras (dabar – Žemaitės teatras), buvusios Amatų mokyklos patalpose įkurta Telšių taikomosios dailės mokykla, vėliau reorganizuota į Aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą. Pradėjo veikti Kelių statybos valdyba.
- 1958 m. išplėstas „Masčio“ fabrikas, prie jo įkurtas naujas pirštinių cechas.
- 1959 m. Telšiuose buvo 13460 gyventojų.
- 1960 m. Telšiuose pradėjo veikti Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla.
- 1962 m. Telšiuose buvo 16000 gyventojų. Įkurta Skaičiavimo mašinų gamykla.
- 1967 m. pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi pradėtas kurti Žemaičių kaimo buities muziejus (Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys).
- 1975 m. pradėjo veikti Telšių kultūros mokykla, vėliau reorganizuota į Aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.
- 1982 m. atidarytas Žemaičių kaimo buities muziejus (Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys). Dabar jame 16 pastatų (trys sodybos, medinis vėjo malūnas). Muziejaus pastatuose eksponuojami tradiciniai žemaičių buities apyvokos daiktai, vyksta nemažai kultūrinių renginių.
- 1984 m. Telšiuose suorganizuota pirmoji Lietuvos medalininkų kūrybinė stovykla. Telšiuose pradėjo veikti Sūrių gamykla, vėliau reorganizuota į AB „Žemaitijos pienas“.
- 1989 m. atkurta Telšių kunigų seminarija.
- 1990 m. Telšiuose nuolat gyveno 34,1 tūkst. žmonių.
- 1991 m. gegužės 25 d. Telšiuose įvyko pirmasis Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas.
- 1991 m. pastatyta, pašventinta Rainių Koplyčia – paminklas tautos kančioms .
- 1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas.
- 1997 m. Telšių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas pirmosios lietuvių poetės Karolinos Praniauskaitės vardas.
- 1998 m. rugsėjo 1 d. Telšiuose atidarytas Vilniaus dailės akademijos fakultetas.
- 1999 m. Telšiuose gyveno 34,9 tūkst. žmonių.
- 2011 m. mieste buvo 25 540 gyventojų, iš jų 97,44 proc. lietuvių.
- 2013 m. Telšiuose buvo iškilmingai paminėtas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus.
- 2013 m. Telšių miestas tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju ir buvo paskelbtas 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.
- 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija priėmė sprendimą, kad Telšiai 2016 m. bus simbolinė Lietuvos kultūros sostinė (2016 m. kultūrinės veiklos pagrindas buvo šio miesto įgyvendinamas projektas „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“.
- 2016 m. liepos 23 d. Telšių miesto centre (aikštelėje tarp Respublikos gatvės ir Masčio ežero) atidengtas Algirdo Boso, Virginijaus Mikuckio ir Romualdo Inčirausko sukurtas paminklas, skirtas Durbės mūšiui paminėti.
- 2017 m. rugsėjo 27 d. Katedros aikštėje ant Telšių kultūros centro pastato rytinio fasado sumontuotas 23 varpų kariljonas.
- 2018 m. birželio 9 d. Zakso kalno papėdėje atidengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijo miestu padovanotas paminklas, skirtas iš Telšių krašto kilusiam pirmajam Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui.
Parengė RKIC