Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime esantis Pilale vadinamas Kalvių piliakalnis – pavienis, nacionalinės reikšmės objektas (unikalus kodas – 3245, kodas Registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – A473P, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – AR965). Manoma, kad šiame piliakalnyje yra stovėjusi 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Kalvažemės pilis.
Į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą piliakalnis kaip pavienis objektas įtrauktas 1992 m. spalio 12 dieną. Teritorijos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis: 22 000 000 m2, KVR objekto plotas – 1 0461 m2, vizualinės apsaugos pozonis: 161 000 m2.
Objekto reikšmingumą lemia jo archeologinės ir istorinės savybės. Vertingas jis ir savo kraštovaizdžiu.
Piliakalnio aikštelė – 58 x 50 m dydžio, apaugusi mišku. Pietrytiniame kampe stovi 1984 m. pastatyta medinė valstiečio karžygio skulptūra (autorius Juozas Vyšniauskas). Iš pietų, vakarų ir šiaurės vakarų aikštelę juosia pirmasis pylimas. Jis 102 m ilgio, 5–8 m pločio ir 1 m aukščio. Antrasis antras pylimas yra už griovio į pietus nuo pirmojo pylimo. Jis 4 m pločio ir 0,2 m aukščio. Pylimai nuskleisti, apaugę mišku. 1988 m. pirmojo pylimo vietoje ištirtas 8 m2 plotas. Pirmojo pylimo išorinėje pusėje yra 3 m pločio ir 1,5 m gylio griovys. Antras griovys (jo plotis 4 m, gylis iki 0,5 m) yra priešais antrąjį pylimą. Abu grioviai užslinkę. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 5 m aukščio, apaugę mišku.
Šaltiniai ir literatūra:
- Baranauskas Tomas, Zabiela Gintautas. „Ceklis 1253 metais: istorinė-archeologinė analizė“, Žemaičių istorijos virsmas: iš 750 metų perspektyvos, Vilnius, 2004, p. 31, 54.
- Jablonskis Ignas, Įvairūs kultūros paminklai (Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose). 1981, Lietuvos istorijos rankraštynas, f. 1, b. 811, p. 8–9.
- Jovaiša Eugenijus, Dakanas Bronius, Žvalgomosios ekspedicijos Skuodo rajone ataskaita, 1974, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 45, p. 5.
- Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A473P, Kalvių piliakalnis, vad. Pilale, Vilnius, 1998. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas, Vilnius, 2005, t. 2, p. 368–369.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, 1975, t. 2, p. 79.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, 1973, p. 170.
- Lietuvos TSR Skuodo rajono kultūros, gamtos ir istorijos paminklų katalogas, Vilnius, 1984. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 4, ap. 1, b. 51, p. 1.
- Skuodo raj. Kalvių piliakalnis. Paruošiamieji darbai. Tyrimai natūroje ir atraminis planas M1:250, Vilnius, 1988. Kultūros paveldo centro paveldosaugoas biblioteka, f. 5, ap. 6, b. 59.
- Tautavičius Adolfas, 1966 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių rajonai), Kultūros paveldo centro paveldosaugoas biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 121, p. 75.
- Zabiela Gintautas, 1988 metų žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų Skuodo rajone ataskaita, Kultūros paveldo centro paveldosaugoas biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 370, p. 1–7, 10, 12–14.
- Zabiela Gintautas, 1987 metų Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymo ataskaita, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 125, p. 13.
- Zabiela Gintautas, „Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse“, Lituanistika, Vilnius, 1991, nr. 4, p. 24.
- Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.
Parengė Danutė Mukienė