Kalvių piliakalnis, vadinamas Pilale

Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime esantis XIII a. datuojamas Kalvių piliakalnis, vietinių vadinamas ir Pilale. Tai pavienis, nacionalinės reikšmės objektas (unikalus objekto kodas – 3245, kodas Registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – A473P, kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – AR965). Piliakalnyje yra lokalizuota čia stovėjusi 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Kalvažemės pilis.

Į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą piliakalnis kaip pavienis objektas įtrauktas 1992 m. spalio 12 dieną. Teritorijos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis: 22 000 000 m², KVR objekto plotas – 1 0461 m², vizualinės apsaugos pozonis: 161 000 m².

Objekto reikšmingumą lemia jo archeologinės ir istorinės savybės. Vertingas jis ir savo kraštovaizdžiu.
   
1988 m. šį piliakalnį tyrinėjo archeologas,  archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela. Jis pietrytinio pylimo vietoje padarė jo išorinio šlaito pjūvį 8 m² ir nustatė, kad pylimas supiltas per vieną kartą iš molio, o jo išorėje yra užslinkęs griovys. 
   
Piliakalnio aikštelė – 58 x 50 m dydžio, apaugusi mišku. Pietrytiniame kampe stovi 1984 m. pastatyta medinė valstiečio karžygio skulptūra (autorius Juozas Vyšniauskas). Iš pietų, vakarų ir šiaurės vakarų aikštelę juosia pirmasis pylimas. Jis 102 m ilgio, 5–8 m pločio ir 1 m aukščio. Antrasis antras pylimas yra už griovio į pietus nuo pirmojo pylimo. Jis 4 m pločio ir 0,2 m aukščio. Pylimai nuskleisti, apaugę mišku. 1988 m. pirmojo pylimo vietoje ištirtas 8 m² plotas. Pirmojo pylimo išorinėje pusėje yra 3 m pločio ir 1,5 m gylio griovys. Antras griovys (jo plotis 4 m, gylis iki 0,5 m) yra priešais antrąjį pylimą. Abu grioviai užslinkę. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 5 m aukščio, apaugę mišku.

Šaltiniai ir literatūra:

1. Baranauskas Tomas, Zabiela Gintautas. „Ceklis 1253 metais: istorinė-archeologinė analizė“, Žemaičių istorijos virsmas: iš 750 metų perspektyvos, Vilnius, 2004, p. 31, 54.
2. Jablonskis Ignas, Įvairūs kultūros paminklai (Kretingos ir aplinkiniuose rajonuose). 1981, Lietuvos istorijos rankraštynas, f. 1, b. 811, p. 8–9.
3. Jovaiša Eugenijus, Dakanas Bronius, Žvalgomosios ekspedicijos Skuodo rajone ataskaita, 1974, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 45, p. 5.
4. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A473P, Kalvių piliakalnis, vad. Pilale, Vilnius, 1998. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
5. Lietuvos piliakalniai: atlasas, Vilnius, 2005, t. 2, p. 368–369.
6. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, 1975, t. 2, p. 79.
7. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, 1973, p. 170.
8. Lietuvos TSR Skuodo rajono kultūros, gamtos ir istorijos paminklų katalogas, Vilnius, 1984. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 4, ap. 1, b. 51, p. 1.
9. Skuodo raj. Kalvių piliakalnis. Paruošiamieji darbai. Tyrimai natūroje ir atraminis planas M1:250, Vilnius, 1988. Kultūros paveldo centro paveldosaugoas biblioteka, f. 5, ap. 6, b. 59.
10. Tautavičius Adolfas, 1966 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių rajonai), Kultūros paveldo centro paveldosaugoas biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 121, p. 75.
11. Zabiela Gintautas, 1988 metų žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų Skuodo rajone ataskaita, Kultūros paveldo centro paveldosaugoas biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 370, p. 1–7, 10, 12–14.
12. Zabiela Gintautas, 1987 metų Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymo ataskaita, Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 125, p. 13.
13. Zabiela Gintautas, „Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse“, Lituanistika, Vilnius, 1991, nr. 4, p. 24.
14. Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/.

  
Parengė Danutė Mukienė