Svarbiausios gyvenvietės Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje

Plateliai

  • Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Turistus ir poilsiautojus čia labiausiai traukia Platelių ežeryno garsas.
  • Plateliai išsidėstę Žemaitijos aukštumos šiaurinėje dalyje, kurios reljefas itin kalvotas. Aukščiausioje vietoje – didelis įdubimas. Būtent čia ir tyvuliuoja didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras (seniau kai kurie autoriai jį dar ir Virkšta vadino). Platelių ežero ilgis – apie 7 km, plotis ­ 3 km., vidutinis jo gylis ­ 10,44 m.
  • Plateliai įsikūrę vakarinėje ežero pakrantėje. Čia išlaikytas senasis gyvenvietės išplanavimas. Didžioji dalis namų yra išsidėstę palei Ežero, Didžiąją, Žemaitės ir Žemaičių Kalvarijos gatves.

Svarbiausios žinios apie Platelius:

  • Nuo Platelių iki Kretingos – apie 40 km, iki Plungės – 16 km.
  • Šiuo metu miestelyje – apie 1100 nuolatinių gyventojų. Veikia seniūnija, Žemaitijos nacionalinio parko administracija, ambulatorija, vaistinė, paštas, policijos nuovada, keletas parduotuvių, kavinių, poilsio namų, viešbutis, jachtklubas, vidurinė mokykla.
  • Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti jau XIV a. Miestelis tada buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala, kur buvo Platelių rūmai, pilis, jungė medinis tiltas. Tai paliudija ir išlikę 1585 m. Platelių miestelio inventoriaus dokumentai.
  • XVI a. Platelių valsčiui priklausė Gintališkė, Skuodas, Mosėdis. Nuo 1536 m. Platelius valdė St. Steckovičius, Jurgis Bilevičius, Jeronimas Katkevičius, Jonas Katkevičius. Tuo laiku Plateliai – vidutinio dydžio Žemaitijos miestas.
  • XVI amžiuje pro Platelius jau ėjo kelias, kuriuo buvo galima pasiekti Kretingą ir Klaipėdą.
  • 1655–1659 metais miestelis ir dvaras labai smarkiai nukentėjo per gaisrus. Po to jis ėmė kurtis naujoje vietoje, ten kur yra dabar.
  • 1692 m. Plateliuose įsteigta altarija. 1777 m. konsekruota naujoji Platelių bažnyčią, kurią perstatė klebonas J. Vaitkevičius.
  • 1773–1775 m. seimas Platelius atidavė Andriui Oginskiui.
  • 1744 metais Plateliuose pastatyta ketvirtoji bažnyčia. Ji, kaip ir pirmoji, vadinosi šv. Petro ir Povilo vardu. Ta bažnyčia yra išlikusi iki šiol.
  • 1787 m. Plateliams suteikta teisė du kartus per metus po tris dienas rengti turgus. Vėliau ši privilegija buvo padidinta: turgūs tada vykdavo iki penkių kartų per metus
  • 1792 m. vasario 24 d. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Plateliams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbe pavaizduotas raudonais rūbais apsivilkęs šv. Petras, rankoje laikantis raktą. Herbo dugnas melsvas.
  • 1792 m. Plateliai išgarsėjo dėl seniūnijos valstiečių pasipriešinimo dvarininkams.
  • 1797 m. Rusijos caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes perdavė prancūzų grafui Augustui Šuazeliui.
  • Plateliškiai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime.
  • 1879 m. Plateliuose pradėjo veikti pašto ir telegrafo įstaiga.
  • 1897 m. įkurta pirmoji lietuviška krautuvė.
  • 1804 m. įsteigta parapinė mokykla. Valdinę parapinę mokyklą rusų valdžia uždarė 1864 m. ir 1865 m. vietoje jos atidarė rusišką liaudies mokyklą, kuri veikė iki 1915 m.
  • 1908 m. Plateliuose įsteigta lietuviška „Saulės” pradžios mokykla.
  • 1909 m. įsteigtas pašto punktas.
  • 1915 m. pradėjo veikti pirmoji Platelių vaistinė.
  • 1917 m. įsteigta valstybinė vienklasė Platelių mokykla.
  • 1918 m. įsteigta lietuvių vartotojų bendrovė.
  • 1923 m. miestelį labai nusiaubė gaisras. Po jo Platelių centre pastatytas koplytstulpis šv. Florijonui. Atstatė Lietuvos Atgimimo metais (skulptorius A. Vaškys).
  • 1928 m. Plateliuose pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečiui. Po karo tuometinės valdžios nurodymu paminklas buvo nugriautas, o 1990 m. vasarą plateliškiai vėl jį atstatė.
  • 1945 m. rugsėjo 1 dieną atidaryta progimnazija su trimis klasėmis ir pradžios mokykla. 1949 m. progimnazija reorganizuota į septynmetę mokyklą, o 1953 m. – į nepilną vidurinę. Šiuo metu Plateliuose veikia vidurinė mokykla.
  • 1982 m. mokykloje Aldonos Žalimienės iniciatyva įsteigtas kraštotyros muziejus.
  • 1991 m. balandžio 23 d. įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas (jo administracinis centras – Plateliai).
  • Pagrindinė Platelių apžvalgos vieta – į vakarus nuo jachtklubo. Netoli nuo čia – dendroparkas, prasideda 4,1 km ilgio pažintinis gamtos takas po Šeirės mišką.

Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai)

  • Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Gardai paminėti 1253 metais (Kuršo žemių padalijimo tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo rašte).
  • Seniau Gardai priklausė Alsėdžių valsčiui.
  • 1619 m. Garduose Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška pastatė koplyčią. Garduose Žemaičių vyskupai turėjo dvarą.
  • Labiausiai Žemaičių Kalvarija garsi Kristaus Kryžiaus keliu ir liepos mėn. pradžioje čia vykstančiais atlaidais (plačiau apie tai sužinosite skaitydami kun. J. Totoraičio leidinio „Žemaičių Kalvarija” fragmentus). Miestelyje Kryžiaus kelias tęsiasi 4,5 km.
  • Pirmoji mokykla įkurta 1644 m..
  • Pirmoji bažnyčia pastatyta 1593 m.
  • 1639 m. pradėjo veikti Kryžiaus kelio koplyčios.
  • Dabartinė miestelio bažnyčia pastatyta XIX a. pradžioje pagal architekto A. Kasakausko projektą. Iš viso bažnyčioje – dešimt altorių. Greta esantį vienuolyno pastatą kiek vėliau suprojektavo tas pats architektas. Minint Žemaičių Kalvarijos 350-ąsias metines, Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos vardas.
  • Mietelio žmonės stipriai nukentėjo po 1831 ir 1863 m. vykusių sukilimų, kuriuos jie rėmė. Po sukilimo represinių priemonių imtasi ir prieš bažnyčią, vienuolyną. 1836 m. Žemaičių Kalvarijoje uždraustos viešos procesijos.
  • XX a. pradžioje pradinė mokykla atidaryta Šarnelėje. Klebono J. Petrausko rūpesčiu Žemaičių Kalvarijoje įkurta „Saulės” mokykla ir knygynėlis.
  • Nuo 1928 m. Žemaičių Kalvarijoje veikė vienuolių marijonų ordinas. Jis čia įsteigė mokyklą ir ją pavedė seserims kazimierietėms.
  • 1991 m. Žemaičių Kalvarija įjungta į Žemaitijos nacionalinio parko sudėtį.

Žemaičių Kalvarijos įžymybės

  • Garsiausia Žemaičių Kalvarijoje – bažnyčia, Kryžiaus kelio koplyčios. Bažnyčios Didžiajame altoriuje laikomas stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas. Jis iš Romos atvežtas apie 1640-uosius metus ir iš pat pradžių ėmė garsėti savo gydomosiomis galiomis. Tai Glykophylusa tipo paveikslas, kuriame ryški bizantinio stiliaus įtaka. Paveikslas atidengiamas tik iškilmingomis progomis.
  • Taip pat garsi ir Šventojo Kryžiaus relikvija, saugoma bažnyčios Didžiojo altoriaus antrajame aukšte, paauksuotame relikvijoriuje. Ši relikvija 1649 m. gauta iš Liublino Domininkonų bažnyčios. Vertingi ir bažnyčioje kabantys Žemaičių vyskupų portretai, čia saugomi kiti paveikslai, meniškos skulptūros.
  • Daug lankytojų sulaukia miestelyje veikiantis poeto Vytauto Mačernio muziejus, kryžiumi paženklinta šio poeto žūties vieta, „Žaliajame namelyje” kraštotyrininko Konstantino Bružo įkurta muziejinė ekspozicija.
  • Įspūdingas miestelio reljefas. Įdomiausias Švento Jono kalnas. Jis yra Varduvos (seniau – Sedulos) ir Cedrono (seniau – Gardės) upės santakoje. Tai senasis Gardų piliakalnis. Ne kur nors kitur, o čia stovėjo senoji Gardų pilis, čia ir Gardų parapijos pirmosios šv. Jono koplyčios vieta. Šiuo metu ant kalno stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. 
  • Žvirzdo kalno teritorijoje – XI-XIII a. senkapis. Tai senovės kuršių kapinynas. Ant šio kalno pastatyta pirmoji Kryžiaus kelio koplyčia – Večernikė.
  • Kryžauninkės kalne – XI-XIII a. senkapis. Ant šio kalno dabar – trys Kryžiaus kelio koplyčios. Garsiąją Kryžauninkės koplyčią yra dekoravęs dievadirbys Kazys Varnelis.
  • Anot padavimų, ant Beržų kalno taip pat yra buvusi alkvietė. Čia kūrendavo ir šventąją ugnį. Sakalo kalne surasta dar viena buvusi alkvietė. Visa tai rodo, kad Gardai senovėje buvo viena svarbiausių to krašto pagoniškojo tikėjimo vietų.

Bukantė

  • Kaimas, kuris visoje Lietuvoje žinomas kaip rašytojos Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) gimimo vieta. Gimtojoje rašytojos sodyboje šiuo metu veikia Žemaitės literatūros muziejus.

Gegrėnai

  • Kaimas 5 km į vakarus nuo Žemaičių Kalvarijos, Varduvos intakų slėnyje.
  • Ši gyvenvietė garsi savo didžiuliu archeologiniu kompleksu – Gegrėnuose dunkso du piliakalniai, du senkapiai ir du pilkapiai, čia yra ir senovinės gyvenvietės vieta. Yra išlikę ir buvusio dvaro želdiniai.
  • Gegrėnai istoriniuose šaltiniuose, kaip ir Žemaičių Kalvarija, pradėti minėti jau 1253 m.
  • Nuo XVII a. Gegrėnų dvaras priklausė Venclauskiams.
  • 1745 m. Mykolo Venclauskio rūpesčiu Gegrėnuose pastatyta medinė Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia.
  • Po 1863 m. sukilimo, kuriame labai aktyviai dalyvavo Antanas Venclauskas (jis vadovavo Telšių apskrities sukilėliams) rusai Gegrėnų dvarą iš Venclauskių atėmė ir 1867 m. priverstiniu būdu pardavė. Pats A. Venclauskis buvo nuteistas iki gyvos galvos ir išvežtas į Sibirą.
  • Nepriklausomos Lietuvos metais Gegrėnuose veikė pradžios mokykla, paštas, kooperatyvas, keletas kitų įstaigų. Įamžinant Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus protėvių atminimą, gyvenvietėje pastatytas paminklas.

Godeliai

  • Vienas iš labiausiai lankomų kaimų ŽNP teritorijoje.
  • Čia gyveno tautodailininkas Stanislovas Riauba, čia dabar kuria, privatų etnografinį muziejų yra įsirengę tautodailininkai Regina ir Justinas Jonušai. Jame eksponuojami muziejaus įkūrėjų ir kitų šiose apylinkėse gyvenančių tautodailininkų darbai.
  • ŽNP žinomo tautodailininko A. Vaškio sukurtas paminklas žymi S. Riaubos buvusio namo, o koplytstulpis – kaimo buvusių senųjų kapinaičių vietą.

Šarnelė

  • Kaimas dalijamas į bajoriškąją ir valstietiškąją Šarnelę.
  • Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė pradėta minėti 1575 m.
  • 1651-1842 m. Šarnelė priklausė Žemaičių Kalvarijoje įsikūrusiems domininkonams. Čia jie turėjo dvarelį.
  • Kaip parodė 1965 m. archeologiniai kasinėjimai, šiose vietose, apie 0,2 km į rytus nuo Šarnelės ežero, Varduvos upės kairiajame krante buvo senovės gyvenvietė. Čia aptikta IV-II tūkstantmečio prieš mūsų erą radinių.
  • Garsus kaimo viduryje esantis Šarnelės piliakalnis, dar vadinamas ir Švedkalniu. Jo prieigose buvo senovės gyvenvietė, o visai šalia, Pilkalnyje, – alkvietė. Buvusioje jos teritorijoje rasta pirmajam tūkstantmečiui priskiriamų radinių.
  • Šarnelės ežerėlis šiuo metu užima apie 2,7 ha. Jo gylis iki 5 km.
  • 1902 m. kaime buvo įkurta pradžios mokykla. Šarnelės pradinės mokyklos vietą dabar žymi viena iš šešių akmens vizijų, kurios šiose apylinkėse ženklina vietas, susijusias su Vytauto Mačernio svarbiausiais gyvenimo etapais. Svarbiausia iš jų – poeto tėviškės sodyba. Jos pietuose – Žvyrinėlio kalnelis. Kaip tik ant jo poetas ir palaidotas. V. Mačernio amžino poilsio vietoje – kuklus antkapinis paminklas.
  • Garsi Šarnelėje Kerpauskų sodyba – karo metais joje buvo slepiami žydai.

 

error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization