Šventosios Švč. Mergelės Marijos („Stella Maris“ – Marijos, Jūrų žvaigždės) koplyčia

​Netoli Šventosios, buvusiame Pašvenčių kaime (adresas: Paupio g. 30, Palanga),  ant Šventosios upės kranto, apie 1,5 atstumu nuo žvejų uosto, stovi medinė, geltonai dažyta  Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčia. Ją savo iniciatyva sesers Monikos Kaunienės sodybos teritorijoje 1929 m. savo iniciatyva ir lėšomis pastatė prelatas kunigas dr. Jurgis Galdikas. Jis šiai koplyčiai davė ir vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė.

Tuo metu jokių kitų maldos namų Šventosios ir aplinkinių kaimų katalikai neturėjo, tad, pastačius koplyčią, jiems nebereikėdavo važiuoti melstis į Kretingą, Palangą ar kitas arčiausiai buvusias bažnyčias. J. Galdikas šią jam nuosavybės teise priklausiusią bažnyčią perdavė Telšių vyskupo dispozicijai, kad ji toliau rūpintųsi koplyčia ir jos aptarnavimu, pamaldomis.

Bažnyčioje yra keletas vertingų saugotinų paveldo objektų, iš kurių vertingiausias XIX a. pab. aliejumi ant drobės nutapytas paveikslas „Šv. Kazimieras“ (autorius nežinomas) ir šiame regione seniausias žalvarinis varpas, ant kurio yra užrašas „Mark Ulman, Karaliaučius 1608 m.“

Koplyčioje kabo Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės paveikslas. Pasakojama, kad ją nutapyti užsakė vietiniai žvejai, išsigelbėję po Baltijos jūroje siautusios ir nemažai žvejų pražudžiusios audros. Jie šiai bažnyčiai parūpino ir statybinių medžiagų. Taip žvejai atsidėkojo Dievo motinai už globą ir prašydami toliau juos saugoti nuo nelaimių.

Pasakojama, kad tais metais jūroje buvo didelė audra, ji užklupo žvejus jūroje, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Likusieji gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnyčiai, paruoštą Klaipėdos baldžių dirbtuvėse. Medžiaga iš Šventosios buvo pervežta į statybos vietą ir čia sustatyta. Kadangi tarp Palangos ir Šventosios yra 12 km atstumas, statytojas savo privačią bažnyčią pavedė ir leido laikyti pamaldas besikuriančio miestelio ir apylinkės gyventojams. Tai sudarė vėliau įsikūrusios Šventosios parapijos židinį.

 

IŠSAMIAI:

 

Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos („Stel­la Ma­ris“  – Ma­ri­jos, Jū­rų Žvaigž­dės) kop­ly­čia stovi apie 2 kilometrai nuo Šventosios gyvenvietės centro, ant Šven­to­sios upės kran­to, buvusiame Pašvenčių kaime (adresas: Paupio g. 30, Palanga). Apie 1929–1931 m. ją čia, savo sesers Mo­ni­kos Kau­nie­nės sodyboje, pastatė pre­la­tas kunigas Jur­gis Gal­di­kas, dirbęs Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju.

Pre­la­tas ku­ni­gas J. Gal­di­kas gi­mė 1883 m. ba­lan­džio 23 dieną. Jis buvo baigęs fi­lo­so­fi­jos ir te­olo­gi­jos studijas, turėjo fi­lo­so­fi­jos dak­ta­ro laips­nis. Mi­rė 1963 m. bir­že­lio 17 dieną.

Žemės sklypą, kuriame pastatyta koplyčia, M. Kaunienei buvo užrašęs kitas jos brolis – Va­len­ti­nas Gal­di­kas, kuris kaip ko­vų už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę sa­va­no­ris Pa­šven­čių kai­me buvo gavęs 8 hek­ta­rus že­mės. Pasak M. Kaunienės dukters Al­do­nos Kau­nai­tės-Leng­vi­nie­nės, koplyčios atskiros dalys buvo atvežtos iš Vo­kie­ti­jos, o pati koplyčia pa­sta­ty­ta pagal J. Galdiko parengtą projektą. Jis pasirūpino ir koplyčios įrengimu, Vokietijoje užsakė sta­ci­jas, kurios čia ant sienų kabo iki šiol. 1931 m. liepos 12 d.vykusios koplyčios pašventinimo iškilmės buvo iškilmingos – procesija ėjo net iš Darbėnų miestelio.

1. Gal­di­kas jam nu­osa­vy­bės tei­se pri­klau­siančią kop­ly­čią per­davė Tel­šių vys­ku­pijos žiniai, kad ši rūpintųsi jos aptarnavimu (jis pageidavo, kad čia Šven­to­sios, Kalg­rau­žių ir ki­tų aplinkinių vietovių gyventojams būtų laikomos pamaldos. Iš pradžių koplyčia aptarnaudavo vyskupijos skiriami ku­ni­gai-baž­ny­čios sek­re­to­riai, va­di­na­mi ka­pe­lio­nais. Šiais pareigas yra ėję ku­ni­gai J. Ga­siū­nas, An­ta­nas Rač­kaus­kas, Vac­lo­vas Stan­kū­nas , Te­odo­ras Jo­ku­baus­kas, An­ta­nas Va­liuš­ka.

Iš pradžių manyta, kad čia koplyčia stovės neilgai – kol Šventojoje buvo pastatyta bažnyčia, bet laikas ėjo, o Šventojoje bažnyčios vis nebuvo. Prieš prasidedant Ant­rajam pasauliniam karui net buvo sumanyta šią koplyčią perkelti į Šventąja, tačiau prasidėjo karas ir šie planai buvo atidėti vėlesniam laikui. Na o tada Šventojoje buvo pastatyta nauja bažnyčia, tad koplyčia liko stovėti Pašvenčiuose.

Koplyčia medinė, liaudies stiliaus, labiau panaši į nedidelę bažnyčią, o ne į koplyčią.  Daugelį metų joje buvo laikomos pamaldos – pastatas naudotas kaip bažnyčia. Ši koplyčia, kaip ir Šventosios gyvenvietėje dabar stovinti mūrinė bažnyčia, priklauso  Šven­to­sios Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Jū­rų Žvaigž­dės (Stel­la Ma­ris) pa­ra­pi­jai.

Koplyčioje yra du į Kultūros vertybių registrą įrašyti valstybės saugomi dailės kūriniai – pa­veiks­las „Šv. Ka­zi­mie­ras“ ir XVII a. pr. nuliedintas žalvarinis var­pas. Plačiai garsėja kitas bažnyčioje kabantis paveikslas – „Švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja, Jū­rų Žvaigž­dė“. Jis kabo toje vietoje, kurioje anksčiau buvo dabar virš durų į zakristiją esantis Šv. Kazimiero paveikslas. Legenda pasakoja, kad 1930 m. jū­ro­je netikėtai kilo dide­lė aud­ra, kuriai žvejai nebuvo iš anksto pasiruošę. Dalį žvejų bangos nubloškė į jūrą. Likę gyvi, dėkodami  Švč. Mer­ge­lei Ma­ri­jai už iš­si­gel­bė­ji­mą, prašydami ir toliau juos globoti, statomai kop­ly­čiai š Klaipė­dos baržomis jūra atplukdė uostamiestyje veikusioje bal­džių dirb­tu­vėje statybai paruoštos medienos ir užsakė dailininkui G. Šaliamorui nutapyti pa­veiks­lą „Švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja, Jū­rų Žvaigž­dė“, kuris 1931 m. buvo sukurtas ir atgabentas į koplyčią. 

Pa­veiks­las „Šv. Ka­zi­mie­ras“ yra sukurtas XIX a. pabaigoje. Jis  nu­ta­py­tas aliejumi ant drobės. Au­to­rius ne­ži­no­mas.

Kop­ly­čio­je yra fis­har­mo­ni­ja. Pasakojama, kad ji buvo atvežta iš Vo­kie­ti­jos. Fis­har­mo­ni­jos re­gist­rų kai­rė­je pu­sė­je – už­ra­šas „Lieb­mann“, de­ši­nė­je – „Or­gel“, ant ko­ji­nių pa­mi­nų – už­ra­šas „E. E. LIEB­MANN“. Kada in­stru­men­tas pagamintas, nežinoma.

Koplyčios grindys be­to­ni­nės, lubos išgaubtos, apkaltos medinėmis len­te­lė­mis. Yra du altoriai – cen­tri­nis, o jo dešinėje – ma­ža­sis. Jie įrengti ant me­di­nio pa­grin­do. Koplyčioje iš viso yra 6 paveikslai, 6 ilgi suolai, 5 vien­vie­čiai, 4 dvi­vie­čiai, 3 tri­vie­čiai klaup­tai, vie­na klau­syk­la, pakyla komoda,  aukš­tas kry­žius, ku­rio stat­me­ny­je – kau­ko­lė ir du kryž­mai su­dė­ti kau­lai, sim­bo­li­zuo­jan­tys Kris­taus per­ga­lę prieš mir­tį, gip­si­nis Kris­taus pa­veiks­las su erš­kė­čiu vai­ni­ku. Ant didelio koplyčios paveikslo yra užrašas „SAC­RE CO­EUR DE JE­SUS. PL 603. De­po­se Pa­ris Tur­qis Fils. Imp. Edit Pon­ti­fi­caux rue St. Pla­ci­de 55“.

Pastačius koplyčią iš pradžių joje kiek­vie­ną sek­ma­die­nį vykdavo pamaldos. 1948–1960 m. ją ap­tar­nau­da­vo Lauk­že­mės kle­bo­nai, nuo 1961 m. – Pa­lan­gos. Laikui einant į Šv. Mišias žmonių susirinkdavo vis mažiau, todėl pamaldos čia kurį laiką vykdavo tik kartą per mėnesį, kiek vėliau vasaromis dažniau – kiek­vie­ną sek­ma­die­nį. Pamažu parapijiečiai koplytėlę ėmė vis labiau primiršti. Gyvenimas joje pagyvėjo  1989-ųjų vasarą, kai jos tolesniu likimu ėmė rūpintis Kre­tin­gos pran­ciš­ko­nas kun. Be­ne­dik­tas Si­gi­tas Jur­čys. Pran­ciš­ko­nai pasirūpino koplyčios remontu ir čia kiekvieną sekmadienį pradėjo laikyti Šv. Mišias, vasaromis organizuoti jau­ni­mo sto­vyk­las. Kretingos vienuoliams pranciškonams vienuoliams atsiradus kitų neatidėliotinų svarbių darbų, nuo 1991 m. jų galimybės rūpintis koplyčia sumažėjo. Nuo 2006 m. va­sa­romis, esant poreikiui, koplytėlę aptarnauti pradėjo Lauk­že­mės baž­ny­čios kunigai. 

2012 m. gegužės 22 d. dėl vertingųjų architektūrinių, kraštovaizdžio ir sakralinių savybių ši koplyčia įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 36442).

Minėtame registre pažymėta, kad ši vienabokštė, liaudiškos architektūros koplyčia yra stačiakampė, medinė, pagrindiniu fasadu atsukta į šiaurės rytus, su zakristijos priestatu pietryčių pusėje. Stogas dvišlaitis, varpinės bokšto – keturšlaitis stogas, tiek vienas, tiek ir kitas stogas dengtas skarda.

Aukštų išplanavimas kompaktiškas, stačiakampis. Koplyčia vienanavė. Šiaurės rytinėje pusėje įrengtas choras, iš kurio statūs laiptai veda į varpinės bokštą ir ant pietvakarinėje pusėje esančios presbiterijos, kuri įrengta ant nedidelės medinės pakylos, atribotos medine Dievo Stalo tvorele. Pietvakarių pusėje pristatyta zakristija. Kapitalinės sienos medinės, iš lauko ir vidaus apkaltos lentomis (apatinėje dalyje – vertikalia kryptimi, viršutinėje – horizontalia).  Karnizas – medinis, laiptuotas. Išorėje statramsčiai sustiprinti mediniais trijų pakopų laiptuotais kontraforsais (šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje fasadų dalyse jų yra po keturis). Fasadų apvadai – lygūs, mediniai. Fasado šiaurės vakarų ir pietryčių pusėje bei varpinės bokšte langų angos arkinės ir arkinės suporintos.

Šiaurės rytų pusėje fasadas simetrinis, su centre įkomponuotu bokštu ir pagrindiniu įėjimu į koplyčią. Šoniniai šiaurės vakarų ir pietryčių pusėje esantys fasadai – vienodi, skaidomi vertikaliai mediniais kontraforsais, tarp jų komponuojant langus ir langų poras. Pietvakarinis fasadas – su zakristijos priestatu, iš kurio patenkama į koplyčią.

Pastato pamatai – betoniniai. Bažnyčios ir bokšto stogo konstrukcijos, chorą ir varpinės bokštą laikančios kolonos, choro konstrukcija, laiptai į chorą  padaryt iš medžio. Choro tvorelė – medinė, drožinėtų baliasinų.  Mediniai langai, jų skaidymo piešinys  – stalių darbo. Lubos ir sienos apkaltos medinėmis lentomis.

Altorius įrengtas koplyčios gale, presbiterijoje. Dalis dekoro elementų, buvusių koplyčioje anksčiau (angelų statulos, barokiniai Šv. Kazimiero paveikslo rėmai), yra sunaikinta.

 

Naudota li­te­ra­tū­ra:

1. So­bec­kis Dai­nius, „Me­di­nė Šven­to­sios Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos (Jū­rų Žvaigž­dės) kop­ly­čia“, Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, [sudarė Danutė Mukienė], Vilnius, 2007, p. 176–179.
2. Ba­raus­kas Bro­nius, Pa­lan­ga. Šimt­me­čių epi­zo­dai. 1983–1984 m.
3. Bro­nius Kvik­lys, Lie­tu­vos baž­ny­čios. Tel­šių vys­ku­pi­ja, t. 1, Či­ka­ga : Ame­ri­kos lie­tu­vių bib­lio­te­kos lei­dyk­la, 1980.
4. Lie­tu­viš­ko­ji en­cik­lo­pe­di­ja, t. 8. Vy­riau­sias re­dak­to­rius prof. Vac­lo­vas Bir­žiš­ka. – Kau­nas : „Spau­dos fon­das“, 1940.
5. Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt

 

 

Danutė Mukienė

 

Margaritos Ramanauskienės nuotraukoje – Šventosios Švč. Mergelės Marijos („Stella Maris“ – Marijos, Jūrų žvaigždės) koplyčia

 

Tekstas paskelbtas 2022-01-18

 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“