2025 m. spalio 22 dieną, eidama 95-uosius metus, mirė – poetė, pedagogė, politinė kalinė, visuomenės veikėja, Žemaičių apygardos pogrindinės spaudos bendradarbė, politinė kalinė, ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkė, Šilalės garbės pilietė, tęstinio leidinio „Erškėčių keliu“ sudarytoja, apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, TERESĖ RUBŠYTĖ-ŪKSIENĖ.
Teresė Rubšytė-Ūksienė gimė 1931 m. birželio 14 d. Bučių kaime, Laukuvos valsčiuje, Tauragės apskrityje. Tėvai – mama Barbora Meškauskaitė-Šlepavičienė-Rubšienė ir tėvas Matas Rubšys – buvo ūkininkai, šeimoje auginę aštuonis vaikus: penkis brolius ir tris seseris.
Teresė mokėsi Šiauduvos ir Nevočių pradinėse mokyklose, Laukuvos, Skaudvilės ir Šilalės gimnazijose, 1950 m. baigė Laukuvos vidurinę mokyklą. Mokytojavo Jaunodavos (Varnių rajonas) septynmetėje mokykloje. Studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje bendradarbiavo su Lietuvos partizanais: perduodavo žinias, organizuodavo susitikimus, rūpinosi sužeistųjų saugiu pergabenimu, reiškėsi pogrindžio spaudoje. Aktyvi jaunos mokytojos pozicija neliko nepastebėta okupantų, tad 1953 m. balandžio 25 d. Teresė buvo suimta.
Tų pačių metų pabaigoje Pabaltijo karinis tribunolas nuteisė 10 metų laisvės atėmimo ir 5 metus be teisės grįžti į tėvynę. Kalėjo Archangelsko ir Permės sričių lageriuose. Į laisvę grįžo 1956 m. vasarą. 1959 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1957–1991 m. mokytojavo Nevočiuose, buvo Šilalės vakarinės mokyklos konsultacinio punkto vedėja.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, iš buvusių mokinių, politinių kalinių ir tremtinių bei visų Lietuvos patriotų subūrė aktyvią politinių kalinių ir tremtinių organizaciją. Kartu su bendražygiais rinko duomenis apie trėmimų mąstą, žuvusiuosius, iš kalėjimų negrįžusius Lietuvos gyventojus, rūpinosi jų atminimo įamžinimu. Renkant medžiagą į jos rankas pateko išlikę Lietuvos partizanų rankraščiai, laiškai, nuotraukos, kurie leido susipažinti su laisvės kovotojų kūryba. Teresė Rubšytė-Ūksienė perrašinėjo išlikusius rankraščius, ruošė juos redagavimui. Jos rūpesčiu dienos šviesą išvydo ir visuomenei tapo prieinama partizanų Irenos Petkutės – Neringos, Mečislovo Dargužo – Aro, Vytauto Liatuko-Keleivio, Stefos Grikšaitės –Kranauskienės kūryba.
Teresės Rubšytės-Ūksienės pasišventimo, jos suburtos talkininkų komandos dėka 2009 m. buvo išleista atsiminimų knyga „Erškėčių keliu“ II dalis. Knygos populiarumas paskatino nesustoti, toliau rinkti atsiminimus ir juos leisti. Tokiu būdu iki 2021 m. buvo išleisti dar 6 šio leidinio tomai. Dirbdama kitų labui Teresė Ūksienė niekada neapleido ir savo kūrybos: visą gyvenimą rašė ir suaugusiems, ir vaikams. 1950–1952 m. jos eilėraščiai skelbti mašinraštiniuose partizanų leidiniuose „Laisvės kovų aidai“, „Malda girioje“, „Kovos keliu žengiant“, 1990 m. antologijoje „Tremtinio Lietuva“. Straipsnių etnografinėse monografijose „Laukuva“, „Šilalė“ autorė. Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos, Tėviškės pažinimo draugijos, Žemaitijos rašytojų bendrijos, Žemaičių kultūros draugijos, Šilalės rajono literatų klubo „Versmė“ narė.
Už prasmingą ilgametę veiklą 2012 m. Lietuvos Prezidento dekretu Teresė Rubšytė-Ūksienė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Už savanorystės sklaidą Lietuvoje 2018 m. apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, 2018 m. jai suteiktas Šilalės Garbės piliečio vardas.
Atsisveikinti su Velione galima Šilalės laidojimo namuose spalio 24 d. nuo 15 val. iki 22 val.; 25 d. nuo 10 val. iki 22 val.
Šv. Mišios spalio 24 d. 18 val. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.
Karstas išnešamas spalio 26 d. 9 val. 45 min. Šv. Mišios Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.
Amžinojo poilsio Teresė Rubšaitį-Ūksienė atguls šeimos kapavietėje Šilalės miesto kapinėse.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-10-24 8:06