Anaičių kaimąs – viena piečiausių Palangos kurorto gyvenviečių. Jis yra netoli kelio Klaipėda–Palanga, 5 km į pietus nuo Palangos. Šis Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui priklausantis Anaičių kaimas žinomuose rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVI a. (1593 m., čia ji vadinamas Aneiten, Uszeneiten vardu). Sovietmečiu vakarinė kaimo dalis buvo priskirta Palangai. Rytinė dalis iki 2018 m., kaip ir iki to laiko, priklausė Kretingos rajonui. Anaičiai Ilgą laiką yra priklausę ir Klaipėdos rajonui. Prie Palangos kaimas prijungtas 1999 m. sausio 1 d.
1871 m. šiame kaime buvo 63 nuolatiniai gyventojai, 1905 m. – 76, , o vėliau jų skaičius ėmė mažėti: 1910 m. gyventojų čia buvo 70, 1954 m. – 64, 1970 m. – 50, 1979 m. –57, o tada kaimas ėmė nykti akyse. 1989 m. jų čia buvo likę vos 29, 2000-aisiais nebebuvo nė vieno, 2011 m. užregistruotas vienas.
Kaimo teritorijoje yra istorine, pažintine prasme vertingos senosios etnografinės kapinės. Šalia jų – kalvelė, Pakapiu vadinama. Vykdant joje ūkinius darbus (kasant rūsius) yra aptikta ietigalių ir kitų šios vietovės istoriją liudijančių radinių. Čia – Anaičių kapinyno vieta.
Kaime esančios XIX–XX a. senosios etnografinės Anaičių kaimo kapinės dabar taip pat jau yra Palangos miesto teritorijoje (Anaičių gatvėje). 1993 m. liepos 8 d. jos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 16685).
Senosios etnografinės Anaičių kapinės
Kapinės aptvertos metalinio tinklo tvora. Valstybės saugomo objekto statusas kapinėms suteiktos dėl jų vertingųjų dailės ir memorialinių savybių. Čia yra nemažai memorialinių mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir vaizduojamojo meno formų. Išskiriama keturiolika kalto metalo antkapinių kryžių.
Kultūros vertybių registre iš jų pirmuoju numeriu pažymėtas ažūrinis antkapinis kryžius su kryžmoje pritvirtinta porcelianine plokšte bei memorialiniu įrašu lietuvių kalba: ,,Czon ilsis Dieweje / mano mielima Motriszke / ir musu mielima Motina / Marinke Matzpreiksch / gim. 12 Juni 1873 / mir. 2 Oktober 1912“.
Antrasis kalto metalo antkapinis kryžius (numeris nurodomas pagal tai, koks jis pažymėtas Kultūros vertybių registre) yra ažūrinis, trečiasis – ažūrinis su kryžmoje pritvirtinta porcelianine plokštele, o ketvirtasis, penktasis, šeštasis, septintasis, devintasis, dešimtasis, septynioliktasis yra ant rausvo granito postamento.
Aštuntasis kalto metalo antkapinis kryžius – su aliuminėje plokštėje esančiu memorialiniu įrašu lietuvių kalba : ,,Ilsėkis ramybėje“, vienuoliktasis stovi ant pilko granito postamento su kryžmoje pritvirtinta porcelianine plokšte bei memorialiniu įrašu vokiečių kalba: ,,Ruhe Sanft / geliebtes Herz / Dir die Ruhe / uns der Schmerz“.
Dar kitas (keturioliktasis) yra kalto metalo, ažūrinis antkapinis kryžius ant rausvo granito postamento su kryžmoje pritvirtinta marmurine plokšte bei memorialiniu įrašu vokiečių kalba: ,,geb. d. 28 Juni 1859 / gest. d. 31 Dez. 1892“ bei kitoje kryžmos pusėje memorialiniu įrašu vokiečių kalba: , Hier / ruhet in Gott / meine liebe Frau / unsere gute Muther / Anna Eglius“.
Vienas (šešioliktasis) kalto metalo, ažūrinis antkapinis kryžius pastatytas ant rausvo granito postamento. Kryžiaus kryžmoje pritvirtinta aliuminė plokštelė, yra memorialinis įrašas vokiečių kalba: ,, Meri Gennis 9-12 1844 / 11-12-1957“. Dvyliktu numeriu pažymėtas lieto metalo antkapinis kryžius yra ant rausvo granito postamento su memorialiniu įrašu vokiečių kalba: ,,BENJAMIN MELLIEN / geb. D. 17 Juni 1796. gest. d. 6 Januar 1856“. Jis kitoje kryžmos pusėje turi memorialinį įrašą vokiečių kalba: Dem Auge fern, dem Herzen Nacht“.
Tryliktuoju numeriu yra nurodytas lieto metalo antkapinis kryžius ant rausvo granito postamento su memorialiniu įrašu vokiečių kalba: ,,CHARLOTTE MELLIEN / geb. HEUGEL / geb. d. 19 Octbr. 1803. gest. d. 17 Janr. 1890“ bei kitoje kryžmos pusėje turintis memorialinį įrašą vokiečių kalba: ,,Hier trifft mich kein Kummer / Schlaf den Todeeshummer / Bis Jehovah ruft“.
Penkioliktuoju numeriu mnimas antkapinis kryžius taip pat yra lieto metalo. Jame yra memorialinis įrašas vokiečių kalba: ,,Hier / ruhet in Gott mein lieber Mann / August Pfohl / geb. D. 2 Juni 1835 ges. d. 6 Juni 1897“. Kitoje šio kryžiaus kryžmos pusėje – memorialinis įrašas vokiečių kalba: ,,Ruhe sanft“.
Veną antkapį sudaro kaltinė, metalinė, ažūrinė antkapinė tvorelė su dvivėriais varteliais bei kalto metalo ažūrinis antkapinis kryžius ant rausvo granito postamento su kryžmoje pritvirtinta marmurine plokšte bei memorialiniu įrašu vokiečių kalba: ,, Hier ruhen in Gott / unsere lieben Eltern / Martin Schnischel / 14. 1. 1841 – 15. 7. 1902 / Anike Schnischel 17. 6. 1849 – 6. 2. 1918” .
Kitam antkapiui priklauso kaltinė, metalinė, ažūrinė antkapinė tvorelė su dvivėriais varteliais bei naujai pastatytais dviem pilko granito antkapiniais paminklais.
Trečiąjį antkapį sudaro kaltinė, metalinė, ažūrinė antkapinė tvorelė su vienvėriais varteliais bei naujai pastatytas pilko granito antkapinis paminklas.
Ketvirtajam antkapiui priskiriama kaltinė, metalinė, ažūrinė antkapinė tvorelė bei vartelių. Jo šiaurės vakarinėje dalyje yra pritvirtinta metalinė lentele su memorialiniu įrašu vokiečių kalba: ,,Hier ruhen / Der Lehrer Julius Doering geb. d. 5 August 1819, gest. d. 28 Juni 1877 / und seine Ehefrau Johanne Schirrenann / geb. d. 23 Novbr. 1809 gest. d. 26 Juni 1877“. Virš lentelės – metalinės angelų skulptūrėlės. Kapinėse taip pat yra du krikštai. Vienas iš jų – su metaline lentele (įrašas joje neįskaitomas).
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybės byla, IV 928. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. 2. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 166.
- Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search (žr. 2021-10-24).
Parengė Danutė Mukienė
Nuotraukoje – Anaičių senųjų etnografinių kapinių fragmentas. Fotografas nežinomas.
Tekstas paskelbtas 2022-01-16
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“