Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877–1930), kurios literatūrinis slapyvardis suteiktas Užvenčio gimnazijai, – rašytoja, mokytoja, lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvė, vertėja, filantropė. Krikščioniško auklėjimo ir krikščioniškos minties puoselėtoja. Ji gimė žemaičių bajorų šeimoje Medingėnų dvare (dab. Plungės r.), vėliau gyveno Labūnavoje (dab. Kelmės r.), tėvų nuomotame Užvenčio dvare. Čia praleisti jaunystės metai, namų aplinka, apylinkių grožis, bendravimas su šio krašto paprastais žmonėmis ir šviesuoliais (Povilu Višinskiu, Žemaite) turėjo įtakos visam likusiam rašytojos gyvenimui.
Šatrijos Raganos kūriniuose netikėtai suspindi paprastų kaimo varguolių išmintis, pasigirsta žemaičių kalbos melodija, išnyra Varnių, Pavandenės, Užvenčio apylinkių peizažai. Ypač tai pasakytina apie reikšmingiausią rašytojos apysaką „Sename dvare“. Šis daugiasluoksnis kūrinys, parašytas jau Marijos gyvenimo vėlyvuoju laikotarpiu, jai gyvenant Židikuose (Mažeikių r.). „Sename dvare“ – tarsi rašytojos atsisveikinimas su jaunystės namais ir kartu pastanga prisiminti, išsaugoti tai, kas patirta, kas brangiausia. Nuostabu, kad ir šiandien, po šimto metų, galime vaikščioti šio senojo dvaro alėjomis, gėrėtis paslaptingomis tvenkinio gelmėmis, girdėti žmones, bendraujančius ta pačia tarme, kuria kalbėjo ir rašytoja.
Apie Užvenčio svarbą rašytojos gyvenime Viktorija Daujotytė knygoje „Šatrijos Raganos pasaulyje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 1997) rašo: „Užventis – Užvenčio šalelė, svarbiausi Marijos namai. Namų vaizdinys iš ten, iš seno dvaro, iš ūksmingų liepų alėjų, Ventos, malūno. Ten Želvių girelė, paslaptingas Martyno kryžius, medinė bažnyčia, seni kapinynai. Ten jausmų pakilimas, pirmas kūrybos džiaugsmas (…). Po Užvenčio šalelės Marija – Šatrijos Ragana daugiau niekur nebebuvo namuose. Tik dirbo (Vilniuje, Marijampolėje), tik glaudėsi – Židikuose.“
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana gerbiama, minima ne tik dėl rašytojos talento, naujovių, kurias įliejo į lietuvių literatūrą, bet ir kaip asmenybė. Visą gyvenimą ji liko ištikima savo nusibrėžtiems tikslams – šviesti, auklėti, diegti krikščioniškas vertybes, padėti nuskriaustam, vargstančiam žmogui. Atvykusi į Židikus, ji ne tik kūrė, bet ir užsiėmė filantropine veikla: įsteigė pirmąją lietuvišką mokyklą, gabesnius vaikus mokė privačiai, atidarė bibliotekėlę, savo lėšomis įsteigė vaistinę, pasirūpino, kad Židikuose būtų įsteigta senelių prieglauda, atidaryta ambulatorija.
Sunku ir patikėti, kad vienas žmogus gali tiek daug nuveikti! Tad Užvenčio žmonės, Užvenčio gimnazija turi ką švęsti ir turi kuo didžiuotis. Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos dėka šis kraštas tapo aukštosios dvaro ir aukštosios dvasinės kultūros simboliu. Vieta, kuri traukia savo paslaptingu ilgesiu ir energija.
2022 m. gegužės 20 d. Užventyje (Kelmės r.) vyko renginiai, skirti Šatrijos Raganos vardo suteikimo gimnazijai 20 metų sukakčiai ir Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo 145-osioms metinėms. Šventėje dalyvavo gimnazijos bendruomenė, kiti Užvenčio miestelio gyventojai, buvę gimnazijos mokytojai, mokiniai, tarp jų – ir Seimo narys Aurelijus Veryga. Į šventę taip pat buvo atvykę Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos atstovai (kartu su direktore Rima Širvinskiene), daug kitų svečių, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos organizuoto rašinių konkurso nugalėtojai.
Renginys prasidėjo iškilminga eisena nuo gimnazijos į Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčią, kurioje jubiliejų proga buvo aukojamos šv. Mišios. Vėliau gimnazijos ąžuolyne buvo pašventintas Užvenčio gimnazijos technologijų mokytojo Mintauto Kazlausko ir IV klasės mokinio Airido Uosio sukurtas stogastulpis, skirtas Šatrijos Raganos 145-osioms gimimo metinėms (stogastulpį pašventino klebonas Aivaras Jurgilas). Ant jo pritvirtintoje lentelėje yra užrašyti M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos žodžiai: „Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų plojimus, ieškotų garbės. Mūsų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų sielos tobulinimas.“ Tada gimnazijos direktorius Albertas Pumputis susirinkusiuosius pakvietė į aktų salę, kur vyko jubiliejui skirtas minėjimas. Jo metu koncertavo mokiniai, buvo skaitomos Šatrijos Raganos kūrinių ištraukos, kalbas ir linkėjimus sakė susirinkę svečiai.
Šiam renginiui mokykla ruošėsi atsakingai ir nuoširdžiai. Gimnazijos koridoriuose veikė mokinių ekslibrisų, skirtų rašytojos atminimui, paroda, gimnazistės Ugnės Stanelytės fotografijų paroda ,,Šatrijos Raganos takais“ (dailės mokytoja Simona Tekorienė). Renginio metu susirinkusiuosius stebino įvairaus amžiaus moksleivių koncertiniai pasirodymai, skambėjo ir Šatrijos Raganos pamėgta muzika – Frederiko Šopeno noktiurnai.
Danutės Mukienės nuotraukoje – baltos rožės Marijai
Laimos Bačkienės nuotraukose: stogastulpio pašventinimo gimnazijos ąžuolyne akimirka; gimnaziją su jubiliejumi sveikina Lietuvos Respublikos Seimo narys Aurelijus Veryga; koncertuoja moksleiviai
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įgyvendinamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“