Svarbiausios Švėkšnos miestelio ir jos apylinkių istorijos datos, skaičiai, faktai

  • 1384 ir 1387 m. kryžiuočių dokumentuose paminėta Švėkšnos upė (dabar – Švėkšnalė).\
  • 1509 05 21 Mikalojus Kęsgaila pasirašė Dovanojimo aktą neseniai pastatytai bažnyčiai.
  • 1569 m. Jonas Zaviša vedė Kęsgailos dukterį ir tapo Švėkšnos dvaro savininku.
  • 1620 m. užtvenkta Švėkšnalė, Šalnos upelis, susidarė „Kalės prūdas”.
  • 1624 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Jeronimas Krišenšteinas.
  • 1644 m. dvarą nusipirko Kotryna Denhofienė. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija.
  • 1664 m. dvarą paveldėjo G. Denhofas.
  • 1695 m.dvarą nusipirko V. Grotusas, o vėliau iš jo – kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis.
  • 1732 m. dalis miestelio, bažnyčia sudegė.
  • 1766 05 22 dvarą iš M. K. Oginskio nusipirko Jonas Vilhelmas Pliateris.
  • 1769 m. po tėvo mirties dvarą paveldėjo Jurgis Pliateris.
  • 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė mokykla. Joje mokėsi 8 vaikai.
  • 1819 m. Švėkšnoje pastatyta evangelikų bažnyčia. Ji stovėjo ten, kur dabar Šv. Florijono skulptūra. Ši bažnyčia sudegė 1856 m.
  • 1820 m., mirus Jurgiui Pliateriui, Švėkšnos dvarą, kuris apėmė beveik visą Švėkšnos valsčių, pasidalijo keturi jo sūnūs; Švėkšną – Steponas, Vilkėną – Pranciškus, Gedminaičius – Jurgis, Stemples – Kazimieras.
  • Per 1831 m. sukilimą Švėkšnoje sukilėliai apšaudė Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio, kuris ragino nesipriešinti valdžiai, karietą.
  • Švėkšnos gyventojai dalyvavo 1831 ir 1863 metų sukilimuose.
  • 1867 m. iškilo nauja liuteronų-evangelikų bažnyčia. 1931 m. jai pristatytas bokštas.
  • 1871 m. Švėkšnoje pradėjo veikti vaistinė (kai kurie rašytiniai šaltiniai nurodo 1881 m.).
  • 1880 m. pastatyta Pliaterių vila „Genovaitė”.
  • 1881 m. pradėjo veikti felčerių punktas.
  • Po 1882 m., kai žydams buvo uždrausta gyventi kaimuose, Švėkšnoje apsigyveno daug žydų ir miestelio gyventojų skaičius labai išaugo. 1885 m. jų buvo 1018, 1897 m. – 1819.
  • 1864 m. ėmė veikti rusiška dviklasė mokykla. Iki 1907 m. pr. kitos mokyklos čia nebuvo.
  • 1887 m. pastatyti Vilkėno dvaro rūmai.
  • Per 1891 m. miestelį vėl nusiaubė gaisras.
  • Spaudos draudimo metais Švėkšną garsino šie knygnešiai: Vinco Kudirkos mokslo draugas ir „Varpo” rėmėjas gydytojas Juozas Rugys, Marijona Pupšaitė, Andriejus Balčėnas, Jonas Bliūdžius, Tadas Lomsargis, Juozas Freitikas, kt.
  • Švėkšnos naujoji gotikinė bažnyčia pašventinta 1905 m. liepos mėn. 24 d.
  • 1905 11 18 Švėkšnos gyventojai išsirinko viršaitį, išvaikė caro valdininkus, nuplėšė caro portretus ir raštu pateikė savo reikalavimus, tarp kurių buvo ir reikalavimas steigti lietuviškas mokyklas, atgaivinti Vilniaus universitetą.
  • 1906 m. prie naujosios bažnyčios įkurta parapijos biblioteka.
  • 1907 m. sausio 6 d. Veiviržėnų gatvėje pradėjo veikti lietuviška parapinė mokykla, pastatyta iš nugriautos bažnyčios medžiagos.
  • 1910 m. įkurta vartotojų bendrovė.
  • 1911m. pastatyta nauja klebonija.
  • 1915 03 13 Švėkšną užėmė vokiečiai. Prie Pagraumenės įvyko rusų ir vokiečių karių kautynės.
  • 1918 02 16 Lietuvos Nepriklausomybės Aktą kartu su kitais signatarais pasirašė ir švėkšniškiai Jurgis Šiaulys bei kunigas Kazimieras Šiaulys.
  • 1919 09 22 pradėjo veikti Švėkšnos progimnazija (nuo 1928 m. gimnazija).
  • Miestelis labai nukentėjo per 1925 m. gaisrą – sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių.
  • 1928 m. liepos 25 d., dalyvaujant A. Smetonai, pašventinti gimnazijos rūmai.
  • 1928 m. įkurta Švėkšnos pieninė.
  • 1930 m užbaigtas tiesti Žagatpurvių-Švėkšnos plentas, pradėjo veikti Šliterio malūnas, 1931 m. – Švėkšnos elektrinė.
  • 1933 m. Švėkšnoje įvyko Žemaitijos Eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo 4 vyskupai, apie 150 kunigų, 25-30 tūkst. maldininkų.
  • 1937 03 15 Švėkšnoje atidaryta viešoji valstybinė biblioteka.
  • 1938 m. pro Švėkšną pradėjo kursuoti autobusas Tauragė-Gargždai.
  • 1939 08 15 vienuolės elzbietietės pradėjo statyti vienuolyną, ligoninę (atidaryta 1943 m). Čia 1943-1944 m. gydėsi šiltine sirgę ligoniai.
  • 1940 m. birželio mėn. sovietų pasieniečiai apsigyveno Švėkšnoje ir perėmė valstybinės sienos kontrolę ties Inkakliais.
  • 1941 06 14 iš Švėkšnos į Sibirą ištremtos 6 šeimos, tarp jų ir grafas Jurgis Pliateris.
  • 1941 m. bolševikai Švėkšnos parke sukurtame lauže sudegino Švėkšnos dvaro archyvą.
  • 1941 06 22 vokiečiai iš patrankų apšaudė Švėkšną ir pavakaryje ją užėmė.
  • 1941 09 20 Inkaklių pušyne sušaudyta 300 Švėkšnos žydų.
  • 1944 10 10 sovietų armija išvarė vokiečius iš Švėkšnos.
  • Baigiantis II-ajam pasauliniam, į vakarus pasitraukė Švėkšnos dvaro grafas daktaras Aleksandras Broel Pliateris, vienuolės, beveik visi gimnazijos mokytojai, daug kitų miestelio gyventojų.
  • Karo pabaigoje frontas Švėkšną aplenkė, todėl miestelis nebuvo sugriautas.
  • 1945 m. Vilkėne įkurti vaikų namai, jie 1956 m. reorganizuoti į sanatoriją mokyklą-internatą.
  • 1950 m., gyvendamas JAV, knygutę apie Švėkšną išleido švėkšniškis Jonas Rugys. Jo sesuo Alicija Rugytė 1974 m. Čikagoje išleido 536 puslapių monografiją „Švėkšna“.
  • 1956 m. Švėkšnoje atidaryta respublikinė psichoneurologinė ligoninė. Kitais metais užbaigtas asfaltuoti Švėkšnos-Saugų plentas.
  • 1960 10 01 iki Švėkšnos nutiesta aukštos įtampos elektros linija.
  • 1976 11 10 pamokos prasidėjo naujai pastatytoje vidurinėje mokykloje.
  • 1990 07 29 atidengtas atstatytas Laisvės paminklas.
  • 1993 01 14 miestelį nuniokojo uraganas.
  • ŽYMŪS ŠVĖKŠNOS KRAŠTO ŽMONĖS
  • Švėkšnos apylinkėse yra I-XII a. kapinynų. Įkapių gausumu ypač pasižymi Švėkšnos kapinynas, kurį XIX a. antroje pusėje tyrinėjo Adomas Pliateris.
  • 6 km į vakarus nuo Švėkšnos, prie pat buvusios sienos su Prūsija, abipus Švėkšnos-Saugų plento, yra Inkaklių kaimas. Čia, Ašvos pakrantėje, ilgametis Švėkšnos klebonas prelatas Julius Maciejauskas įsteigė Lurdą: įrengė grotą su Lurdo Dievo Motinos statula ir šaltinėlį. Po Pirmojo pasaulinio karo ant to kalnelio pastatyta koplyčia, kurią pašventino Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.
  • 4 km į vakarus nuo Švėkšnos esančius Pocių kaimo geležies amžiaus kapinynus 1909 m. tyrinėjo archeologas Vladas Nagevičius.
  • 3 km į rytus nuo Švėkšnos – buvusio Gedminaičių dvaro apylinkės. Prie Šalpės upelio – piliakalnis, kuris vadinamas Pilimi, o rytuose – Gedminaičių miškas. Šios apylinkės susijusios su XIX a. pradžios kultūrininku Jurgiu Pliateriu (1810-1836). Simonas Stanevičius buvo jo draugas, didžiausias pagalbininkas. Mirdamas J. Pliateris jam paliko ir savo biblioteką.
  • Iš Švėkšnos apylinkių yra kilęs ir diplomatai Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, dr. Kazys Oželis, kunigas Kazys Šilinskis (vienas iš Šv. Kazimiero draugijos steigėjų), prelatas ir JAV lietuvių veikėjas Jonas Kučingis, dr. Aleksandras Pliateris, lituanistas dr. Kazys Alminas-Alminauskis, inžinierius Jonas Rugys, istorikė Alicija Rugytė, buvęs ministras, inžinierius Jokūbas Stanišauskas, miškininkas Juozas Rauktys, pulkininkas Kazys Rumša (buvęs lenkų divizijos vadas), pedagogas Juozapas Rupšys, muzikas Jonas Žukas, Argentinos lietuvių veikėjas, kunigas Augustinas Steigvilas ir daug kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių.
error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization