Palangos Grafų Tiškevičių alėja

Apie 1843–1848 m., kai Palangos valda priklausė grafams Juozapui Tiškevičiui (1805–1844) ir jo sūnui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891 m.), pietvakariniame Rąžės upelio krante, jau seniai nebenaudojamų buvusių Palangos kapinių teritorijoje, pradėtas formuoti miestelio žaliasis parkas-skveras. Vėlesniais metais, čia pradėjus veikti Kurhauzui, iškilus vasarnamiams, ši kurorto teritorija buvo rekonstruota – joje suformuotas pirmasis Palangos parkas, kuriame daugiausiai augo savaiminiai medžiai. Anuo metu jis daugelio Kurorto, Kurhauzo, Įrenginių parku vadintas. Palei rytinę jo pusę, netoli Mėmelio (dabartinės Vytauto) gatvės  nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės ėjo takas, pradėtas vadinti Tiškevičių alėjos vardu. Prie jo rikiavosi Tiškevičių laikais pastatytos kelios medinės, iki mūsų dienų neišlikusios vilos („Basia“, „Chilon“, „Danusia“, Zbyško“, „Ursus“ ). Vėliau šis takas buvo kiek praplatintas, išgrįstas ir tapo panaši į šaligatvį, kurį nuo gatvės skyrė žalia juosta. Daugelį metų Tiškevičių alėjos vardu jos beveik niekas nebevadindavo.

XXI a. pr. vykusios rekonstrukcijos metu šiai šimtamečių medžių paunksmėje esančiai vietai pavyko sugrąžinti XIX a. pab.–XX a. pr. čia buvusią dvasią. Ši 230 m ilgio alėja buvo išplatinta tiek, kad ja galėtų pravažiuoti vežimai, mašinos, išgrįsta granito plytelėmis. Netoli Kurhauzo alėją papuošė grindiniu einančia nerūdijančio metalo juosta sujungtos iš bronzos lietos dvi skulptūros – „Grafienė Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Minėtoje juostoje pasikartojančiu ritmu lotynų ir lietuvių kalbomis yra išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“. Šios skulptūrinės kompozicijos autoriai – skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektė Snieguolė Stripinienė. Kompozicija apjungia tą alėjos dalį, kuri patenka į valstybės saugomą, į Kultūros vertybių registrą įrašytą Palangos Kurhauzo pastato teritoriją. Šalia Antaninos Sofijos Tiškevičienės skulptūros yra ir nedidelė šuniuko skulptūra.  

Alėją iš abiejų pusių puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai.

Pagal išlikusius nuotraukose įamžintus Tiškevičių laikais Kęstučio gatvės pradžioje stovėjusių medinių vartų  vaizdus ties Kęstučio gatve yra atstatyti ir istoriniai mediniai vartai. Spėjama, kad anksčiau čia stovėję vartai buvo įrengti pagal Richardo Dorschfeldto parengtame ir 1901 m. Štutgarte išleistame iliustracijų rinkinyje „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“) pateiktus pavyzdžius. Vartai gražiai dekoruoti kiaurapjūvėmis medžio detalėmis ir, kaip ir grafų Tiškevičių laikais, kviečia palangiškius ir jų svečius pasivaikščioti, apsilankyti Kurhauze.

 

Danutė Mukienė

 

Nuotraukoje – Palangos Grafų Tiškevičių alėjos vartai XX a. pradžioje. Nuotrauka iš M. Omilanowskos knygos „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (V., 2014, p.  167)

Danutės Mukienės nuotraukoje – atkurti Palangos grafų Tiškevičių alėjos vartai prie Kestučio ir Tiškevičių alėjos sankirtos

 

Tekstas paskelbtas 2022-01-16

 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“


 

Smush Image Compression and Optimization