Žemaičių kultūros draugija


Adresas:
Muziejaus g. 31, Telšiai. Tel.: (8-444) 70282
Draugijos pirmininkas – Stasys Kasparavičius.
Draugijos interneto svetainė http://www.zkd.lt/

XX a. amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje prasidėjęs tautinis atgimimas nuo pat pradžios itin ryškus ir savitas buvo Žemaitijoje. Jį inicijavo  ir jam vadovavo šiame krašte gyvenantys, iš Žemaitijos kilę ir ryšių su ja nenutraukę meno, mokslo ir kultūros darbuotojai.

1987 m. įvyko pirmoji Varnių konferencija, skirta Biržulio ežero baseino tyrinėjimo dešimtmečiui. Minėtoje konferencijoje pirmą kartą viešai buvo išsakyta mintis, kad reikėtų burtis į Žemaičių kultūros draugiją (toliau ­ ŽKD). Šią idėją konferencijoje kėlė Vaclovas Vaivada ir istorikas Antanas Kulakauskas.

1988 m. lapkričio 27 d. Telšiuose, „Alkos“ muziejuje, susirinko 46 Žemaitijos krašto kultūriniu palikimu, jos dabartimi ir ateitimi susirūpinę žemaičiai. Buvo įkurta ŽKD. Jos pirmininku išrinktas Stasys Kasparavičius.

ŽKD – savarankiška visuomeninė organizacija.
Svarbiausias jos tikslas – kelti Žemaitijos gyventojų kultūrą, istorinę savimonę, stiprinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Vienas iš svarbiausių to laikotarpio masinių renginių, turėjusių didelį atgarsį visuomenėje ir suvienijusių žemaičius bendriems Atgimimo darbams – Rainių tragedijos 48-ųjų metinių minėjimas, įvykęs 1989 m. birželio 24-ąją. 1991 m. vasarą greta Rainių žudynių vietos už visuomenės paaukotas lėšas ŽKD rūpesčiu pastatyta koplyčia-paminklas.
Nuo pat įsikūrimo pradžios ŽKD rūpinosi, kad būtų tęsiamos tarpukario metais Prano Genio iniciatyva Žemaičių „Alkos“ muziejuje įkurtos Žemaičių senovės mėgėjų draugijos veiklos tradicijos. Šiame muziejuje 1989 m. įkurtas ir ŽKD centras.
Draugija rūpinasi Žemaitijos simbolikos atkūrimu, krašto istorijos tyrinėjimais, etnografija, literatūra, spauda, Žemaitijos šviesuolių atminimo įamžinimu.
Per trumpą laiką ŽKD skyriai, bendrijos įsikūrė beveik visuose Žemaitijos rajonuose ir didesniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje.
1994–1997 m. draugijos veikla vis labiau ėmė dominti toliau nuo Žemaitijos gyvenančius žemaičius ­ įsisteigė nauji ŽKD skyriai Vilkaviškyje, Rietave, Druskininkuose, Biržuose, Panevėžyje, Joniškyje.
Draugijos I-asis suvažiavimas įvyko 1991-ųjų metų gegužės 25 d.
Aktyviai draugijos veikloje nuo pat pirmųjų metų dalyvavo 1989 m. įsteigta profesoriaus Juozo Girdzijausko vadovaujama S. Stanevičiaus bendrija. Ji savo veiklą plėtoja pietryčių Žemaitijoje: organizuoja mokslines konferencijas, leidžia metraštį „Aitvarai“.
Draugijoje didelis dėmesys skiriamas žemaitiškos kalbos reikalams, jos sugrąžinimui į viešąjį gyvenimą.
Nuo 1991 m. gegužės Palangoje buvo leidžiamas pirmasis žemaitiškas laikraštis – „A mon sakaa?“ (redaktorė Danutė Mukienė). Žemaitiški skyreliai, atskiri puslapiai žemaičių kalba buvo spausdinami daugelio Žemaitijos rajonų ir miestų laikraščiuose. Klaipėdoje „Žemaičių alkieriaus“ vadovė Janina Zvonkuvienė ėmėsi organizuoti žemaitiškas televizijos laidas.
1993 m. rudenį išleistas pirmasis žemaitiškas žurnalas ­ „Žemaitija“, kuris nuo antrojo numerio v

adinasi
  •  „Žemaičių žemė“. Šis leidinys pakeitė iki tol ėjusį Žemaičių laikraštį „A mon sakaa?“. 1995 m. redakcija iš Palangos persikėlė į Vilnių. Čia, redakcijos patalpose, įsikūrė ŽKD Informacinis kultūros centras. 1995–1997 metais draugija didelį dėmesį skyrė leidybai: ketvirtyje kartą leido „Žemaičių žemės“žurnalą, spaudai parengė ir išleido nemažai knygų. 2004 m. „Žemaičių žemės“ žurnalo leidyba pradėjo rūpintis perėmė Regionų kultūrinių iniciatyvų centras (prezidiumo pirmininkė – „Žemaičių žemės“ žurnalo redaktorė Danutė Mukienė). Šis centras nuo 2004 m. veikia kaip savarankiška visuomeninė kultūros organizacija. 
    Didelio populiarumo klausytojų tarpe sulaukė žemaitės žurnalistės Jūratės Grabytės iniciatyva organizuojamos žemaitiškos radijo laidos „Būds žemaitiu“.
    1994 m. liepos 21 d. Lietuvos Heraldikos komisija patvirtino Žemaitijos herbą ir vėliavą.
    1994 m. vasarą Plungėje, Oginskių rūmuose, atidarytas Žemaičių dailės muziejus.
    1993–1997 m. draugija daugiausia rūpinosi Varnių architektūros ir kultūros paminklų atstatymo darbais. Užbaigtas atstatyti Varnių kunigų seminarijos pastatas, sukurtas paminklo Žemaičių vyskupui M. Giedraičiui ir kan. M. Daukšai projektas (skulpt. Arūnas Sakalauskas), 1995-ųjų metų rudenį padėtas paminklo kertinis akmuo, pradėtos rinkti aukos paminklo statybai.
    Trečiasis ŽKD suvažiavimas įvyko 1996 m. sausio 6 dieną Telšiuose. Į jį atvyko delegatai iš 27 ŽKD skyrių ir bendrijų. Suvažiavime papildyti draugijos Įstatai, įkurta 11 ŽKD sekcijų. Suvažiavimo dieną ­ sausio 6-ąją – virš Žemaičių „Alkos“ muziejaus pirmą kartą iškelta atkurta Žemaitijos vėliava. 
    ŽKD savo veiklą plėtoja iki šiol. 
    Žemaičių pasas – Žemaičių kultūros draugijos pažymėjimas

    Nuotraukose (iš viršaus į apačią):
    Joniškio žemaičiai;
    Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai;
    Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai;
    Žemaičių pasas – Žemaičių kultūros draugijos pažymėjimas.

RKIC informacija

error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization