Trumpai apie neišlikusias ir į Kultūros vertybių registrą neįtrauktas senąsias Palangos vilas, vasarnamius

(Tekstas pildomas)

Dalis XIX a. pab.–XX a. I p. Palangoje buvusių senųjų vilų, pensionų, skirtų į kurortą atvykstančių svečių apgyvendinimui, iki mūsų dienų nėra išlikę. Susidaryti vaizdą, kokios vilos tuo laikotarpiu čia buvo, padeda spaudos leidiniai, kuriuose reklamos tikslais buvo spausdinama informacija, kur į kurortą atvykstantys poilsiautojai turi galimybę išsinuomoti patalpas, naudotis kurorto teikiamomis paslaugomis.

Didžioji dalis pirmajame kurorto vystymo etape Tiškevičių giminei priklausiusių vilų ir kitų poilsiui pritaikytų pastatų iškilo apie 1892–1895 metus. Viena jų – „Vokė“. Taip ji pavadinta, nes buvo skirta Trakų Vokėje gyvenančių Palangos grafų Tiškevičių giminaičiams.

1900 m. iškilo didelė, viešbučio tipo vila „Danusia“. Iki 1901 m. buvo pastatyti ir kurorto svečių vasarojimui skirti keli kiti pastatai – „Lionginas“, „Ursas“, „Zagloba“. 1908 m. pirmojo Palangos kurhauzo (Tiškevičių šeimos pastato, pritaikyto svečių namams, teritorijoje, kurioje dabar yra Palangos skulptūrų parkas) vietoje pastatyta viena didžiausių ano meto vilų „Zbiško“, o šalia “ jos – vila „Chilonas“, kuri atsirado perstačius minėto kurhauzo virtuvę.

Daug aktualios informacijos yra paskelbta ir kituose leidiniuose. Stanislovas Karvovskis (Stanisław Karwowski, 1848–1917) Poznanėje 1913 m. išleistoje knygoje „ Połąga i Kretynga“ (Palanga ir Kretinga) rašo:

„Perstačius ir išplėtus grafo Juozapo Tiškevičiaus butą, iškilo kurhauzas su viešbučiu, prašmatnia val­gomojo ir pokylių sale, labai didele, šviesia ir gražia skaitykla, ypač skoninga raudonąja sale, kurioje sve­čiai, esant blogam orui, galėjo šnekučiuotis, žaisti šachmatais ir kortomis, taipogi biliardo salytė ir ke­liais kitais kambariais. Skoningai įrengtuose vieš­bučio kambariuose, kaip ir visame kurhauze, buvo elektra. Visą pastatą juosia verandos, jose galima kvė­puoti grynu oru. Labai švaru, virtuvė gera ir gausi.

Kurhauzo parkas  – gražus, malonu jame pasi­vaikščioti, ypatingai elektra apšviesta pagrindine alėja, joje svečiai sėdi ant suoliukų arba vaikštinėja, grojant Varšuvos orkestrui.

Parke grafas Feliksas Tiškevičius pastatė nedidelį teatrą, vilas „Danusia“, „Zbyšek“, „Ursus“, „Chilon“, „Basia“, skirtas svečiams.

Netoliese – 1910 m. baigtas gręžti 230 m gylio artezinis šulinys, o kitoje parko pusėje  – kioskas su laikrodžiu, barometru ir termometru.

Šios vilos, kurhauzas, taip pat šiltosios maudy­klės (6 numeriai  – pirmos klasės, 14  – antros ir tre­čios), pirmos ir antros klasės šaltosios maudyklės, pajūrio cukrainė priklauso grafui Tiškevičiui, vis­kam vadovauja labai simpatiškas ir mandagus ponas Leopoldas Andžejevskis, Kentralių dvaro, esančio Telšių apygardoje, savininkas. Įvairiems padaliniams vadovauja taipogi manda­gios ponios.

Kurorte esančios vilos tik dalinai priklauso Pa­langos savininkui. Ponia grafienė Sofija Tiškevičie­nė, grafo Felikso motina, vasarą gyvena didelėje savo viloje. Jai priklauso ir Tiškevičiaus alėjoje esan­tis vilų kompleksas, kurį sudaro „Aldona“, „Pajauta“, „Gražina“ ir „Šveicarija“, turinti įstiklintą atskirą val­gomojo salę. Tas vilas ji nupirko iš sūnaus, Kretin­gos grafo Aleksandro Tiškevičiaus, ir išnuomojo poniai Gorskai, atidariusiai jose pensionatus.

Poniai grafienei Sofijai priklauso ir vilos „Jūros akis“, „Mahorta“, „Baltija“, „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Vilose esanti patalynė, stalo ir virtuvės įrankiai taip pat priklauso grafienei. […]

Grafaitė Marija Tiškevičiūtė, grafienės Sofijos duktė, iš tėvo paveldėjo vilą „Svitez“ kartu su šalia jos esančiu statiniu, buvusiu grūdų sandėliu, kai dar tėvo laivas plaukdavo Į Liepoją. Tą vilą, esančią ar­čiausiai jūros, panoro įsigyti kunigaikštis Mykolas Oginskis iš Plungės ir Įkeitė ją mainais į vilą „Bal­toji“, kurioje dabar ir gyvena grafaitė Marija. Kuni­gaikštis Mykolas dažnai ir noriai atvyksta į Palangą, atsiveždamas visą orkestrą. „Svitez“ vilą testamentu užrašė Kauno konsistorijai, dabar ją nuomoja dak­taras Stonkus.

Vyriausiajai grafo Felikso Tiškevičiaus dukrai grafaitei Marijai Teresei priklauso vila „Vestalka“, o arčiausiai jūros esanti vila, žaismingai vadinama „Komoda“, yra Kretingos grafo Aleksandro Tiškevi­čiaus nuosavybė.

Be paminėtųjų vilų, yra ir daug kitų, kai kurios iš jų tapo pensionatais, pvz., ponios Gurskos „Bogu mila“, pono daktaro Stonkaus „Jūratė“, pono Milevičiaus „Lietuvaitė“, ponios Voitkevičienės „Aukuras“, klebonija, „Švyturys“, „Žuvėdra“, „Mila“, „Sakalas“, „Vytautas“ ir kitos.

Ilsėtis Palangoje galima viešbutyje pas grafą ir jo vilose, įvairiose privačiose vilose, nameliuose „ant smėlio“, kurie itin švarūs ir činšo teise priklauso že­maičiams, o maitintis – viešbutyje arba pas ponias Mongirdienę, Okuličienę, Prušakovienę, Žitoveckienę, Nemirovičienę ir kitas.

Yra svečių, kurie apsigyvena visoje viloje. Praė­jusį sezoną viloje „Vestalka“ su nuosavais virėjais ir tarnais gyveno kunigaikštienė Četvertinska, viloje „Švyturys“, priklausančiai daktarui Skovronskiui, gyveno grafienė Ronikierova, kilusi iš grafų Zyberg-Pliaterių, viloje „Mahorta“ vasarojo ponia Ja­nina Chojecka iš Meržvinskių giminės, gyvenanti Tomašuvkoje, netoli Fastovo (Ukrainoje).“

Minėtoje knygoje S. Korvovskis nurodo, kad Palangoje yra ir ponios Voitkevičienės vila „Aukuras“, vilos „Žuvėdra“, „Mila“, „Sakalas“, „Vytautas“, klebonija, kurioje taip pat yra poilsiui nuomojamų patalpų.

Nemažai žinių apie senąsias Palangos vilas pateikiama 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 10, 11). Čia pažymėta (p. 10), kad „Kurhauzas gražus didelis rūmas, naujai dailiai atremontuotas. Gražūs didelis kambariai, kurių iš viso apie 43.

Ant kiemo kurhauzo keturios didelės vilos su daugybe kambarių. Visos priklauso savininkui F. Tyškevičiui.

Vila „Dievaitis“ naujai atremontuota, labai patogi gyvenimui. „Vaidilutė“ maža, bet graži. „Meilutė“ naujai atremontuota, savininkė Br. Knabikaitė“.

„Aldona“, „Pajauta“, „Gražina“, sav. Tyškevičiai, „Baltoji“, graži, sav. M. Tyškevičaitė. „Zofija“, „Romeo“, „Julija“, „Baltikas“, „Jūros akis“, sav. Tyškevičiai. „Aušra“ sav. Katalikų seminarija Kaune (čia vokiečiai įtaisė žvejybos įstaigą). „Latarna“, Huvaldienės Varšuvoje. „vestalkė“ Amer. Liet. Bendrovės. „Mochortas“ Ant. Tyškevičiaus. „Šviesioji“ Adv. Šelerio iš Varšuvos. Vila gene. Bronišo. „Bogumila“ Bociarskienės. Salė dėl gimnastikos daktarės Sadauskienės Varšuvos. „Jūratė“ Dr. Stonkaus. Vika Vrubliauskienės Varšuvoje. Grupė vilų baronienės U. R. „Jagenko“, Okuličo vilų grupė p. Nemynavičienės. Vila, Dr. Jokelio iš Lodžiaus. Vila Jurgučio; „Saulytė“ Kryževičienės; . Vila Buivydienės; vila Prušakienės; vila Mikuckio; vila Mongirdaitės (fotografė) vila „Lietuvaitė“ Milevičiaus; vilos Matuševičienės, vila Lukaičio; vila Kežos; vila Urbonavičienės; vila Kentro, vila Zdrajauskienės; „Aušrelė Tyškevičiaus; grupė vilų Palangos klebono ir kitų mažesniųjų daugybė.“

 

Beveik visos vilos – išimtis „Baltoji“ vila ir vila „Komoda“, dalis Kurhauzo pastato, buvo medinės, vieno arba dviejų aukštų. Kai kurios turėjo mansardas trečiame pastato aukšte. Vieni statiniai buvo dideli („Mahorta“, „Baltoji“, „Jūratė“ – 20×10 m), kiti – mažesni, kvadrato plano („Jūros akis“ – 13×13 m, „Romeo“ ir Džiuljeta“ – po 10×8 m). Senosios vilos žavėjo savo grakštumu, originaliais architektūriniais sprendimais, buvo skoningai papuoštos įvairiais išpjaustymais, savitais ornamentais. Jos atspindėjo XIX a. pab. Europos kurortuose vyravusias architektūrines tendencijas, turėjo šveicariško ir Zakopanės stiliaus bruožų.

Einant metams daugelis senųjų vilų vis buvo atnaujinamos, keisdavo savo tūrinę struktūrą. Dalis vilų per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus buvo apgadintos arba visai sunaikintos. Birutės alėjoje iki 1940 m. buvo nugriauta „Cukrainė“. Karininkų sanatorija, vila „Jūratė“ sudegė.

Yra išlikęs XX a. pr. sudarytas kurortinės zonos planas, kuriame nurodytos čia buvusios gatvės ir sklypų ribos.

Išsamesnė informacija apie senąsias Palangos vilas paskelbta mūsų interneto svetainėje (žr. tekstus XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos vilų architektūros savitumas“ https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/xix-a-pab-xx-a-pr-palangos-vilu-architekturos-savitumas/,

 „Pirmosios Palangos vilos“, „Senosios Palangos vilos, pensionai“, „Senosios XIX a. ir XX a. sankirtoje iškilusios Palangos vilos ir miestelėnų gyvenamieji namai“ ir „Palangos vilos“) .

Išsamus vaizdas apie Palangoje buvusius pastatus, kuriuos galėdavo išsinuomoti poilsiautojai buvo pateiktas 1929 m. Kurorto inspekcijos leidinyje „Palanga. Jūros maudyklės. Vasaros kurortas“. Jame išspausdinta „Namų ir nuomininkų rodyklė“, kurioje pateikta tokia informacija apie minėtus pastatus: vilų, namų, pensionų pavadinimai, jų adresai (gatvė, namo numeris), savininkų bei nuomininkų pavardės, kambarių skaičius. Taip pat nurodoma, ar name yra virtuvė, balkonų, verandų, telefonas, garažas, ar išsinuomojus suteikiamas išlaikymas (dabar tai suprantama kaip „viskas įskaičiuota“), kolonėlėje „Pastabos“ nurodoma informacija apie tai, kur prie nuomojamų pastatų yra parkas, sodas, darželis

 

Iš šio leidinio sužinome, kad 1929 m. Palangoje stovėjo šios vilos, pensionai, vasarnamiai, kuriuose buvo poilsiautojams nuomojamos patalpos (žemiau pateikiamoje informacijoje poilsiautojams tais metais poilsiautojams numoti kiti pastatai nėra detalizuojami, nors minėtoje 1929 m. publikacijoje yra nurodyti ir jų savininkai, nuomojamų kambarių skaičius bei kita aktuali informacija):

 

Vytauto gatvė

Čia, prie Vytauto ir Basanavičiaus / Tiškevičiaus prospekto (dabar Basanavičiaus gatvė) sankirtos stovėjo grafui Feliksui Tiškevičiui priklausęs Kurhauzas. Tais metais čia poilsiautojus aptarnaudavo nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 dienos. Čia buvo koncertų ir pramogų salės, skaitykla, valgomoji salė su 2 kabinetais, 23 poilsiautojams nuomojami kambariai, 3 verandos, pirmos rūšies virtuvė. Kurhauze jau buvo elektra, veikė telefonas, kasdien grodavo jazz-bang. Buvo Šalia kurhauzo buvo Kurorto (Įrenginių) parkas.

Tais metais Vytauto gatvėje buvo 8 medinės vilos, iš kurių 5 priklausė grafams Tiškevičiams: „Danutė“ (Danusia), „Basė“, „Zbišek“, „ Chilon“, „Ursus“. Kitos šios gatvės vilos buvo „Lietuvaitė“, namo namo Nr. 76 (savininkas S. Milevičius); „Vadaktai namo Nr. 76 (S. Milevičius); „Ramybė“ namo Nr. 101 (O. Paulauskienė) – ši vila buvo nauja, vienu metu joje galėdavo apsistoti apie 100 poilsiautojų. Čia stovėjo ir du vasarnamiai: namo Nr. 76 (S. Milevičius); namo Nr. 81 (Bucevičienė). Papildomai patalpos poilsiautojams dar buvo nuomojamos šioje gatvės 31 name.

 

Basanavičiaus / Tiškevičiaus prospektas (dabar Basanavičiaus gatvė)

1929 m. čia puikavosi 10 medinių vilų: Pajauta namo Nr. 10 (J. Leščiukaitis); Aldona namo Nr. 12 (Aleksandras Tiškevičius); „Gražina“ namo Nr. 14 (M. Bučmienė), „Švyturys “ namo Nr. 9 (dr. J. Stonkus); „Žuvėdra“ namo Nr. 10 (prel. Šniukšta); „Baltika“ namo Nr. 3 (A. Staknis); „Jūrapilis“ (Ateitininkų savišalpos fondas); „Dievaitis“ namo Nr. 1 (N. Zabulionis); „Vaidilutė“ namo Nr. 1 (N. Zabulionis); „Jūros akis“ 7 (M. Draugelienė). Buvo dar ir 3 vasarnamiai: namo Nr. 1 (N. Zabulionis); namo Nr. 9 (dr. J. Stonkus); namo Nr. 12 (Aleksandras Tiškevičius). Tais metais šioje gatvėje veikės kavinė „Radio“ namo Nr. 4 (V. Gražulis) ir dar viena kavinė (namo namo Nr. 2, priklausė Križevskiui), buvo 3 namai, kuriuose poilsiautojai galėdavo išsinuomoti patalpas.

 

Birutės alėja

Kunigaikštienės Birutės vardu grafai Tiškevičiai pačią miškingiausią ir gražiausią pavadino XIX a. pab.–XX a. pr. buvusią miestelio alėją. Kito pavadinimo per du šimtus metų ši alėja neturėjo, tik šiaurinė jos dalis nuo Ronžės upelio kurį laiką buvo vadinama Vitoldo vardu.

Alėjoje iki 1940 m. buvo 11 sodybų, jose – 17 pastatų. Grafai Tiškevičiai Birutės alėjoje pastatė 9 dideles vilas: „Mahortą“, „Jūros akį“ (dabar šios dvi vilos priskiriamos Basanavičiaus gatvei), karininkų „Ramovę“, „Cukrainę“, vilų kompleksą, sudarytą iš dviejų vienodų pastatų – „Romeo“ ir „Džiuljetą“ (anksčiau vadinta „Julija“), „Jūratę“, „Baltąją“ vilą ir bevardį namą-vilą, kurioje vėliau buvo įsikūrusi karo sanatorija. Po Pirmojo pasaulinio karo Tiškevičiai pasiliko tik tris vilas – „Baltąją“ vilą, „Romeo“ ir „Džiuljetą“, visas kitas pardavė privatiems savininkams.

Tarp 1919 ir 1940 metų šalia pirktų vilų čia į viršų ėmė kilti naujos. 1940 m. Birutės alėjoje iš viso jau buvo 15 vilų. Jos priklausė Marijai Tiškevičiūtei, Feliksui Tiškevičiui, bankininkui Burnšteinui ir kitiems to meto įtakingiems asmenims bei turtingoms įstaigoms. Namai buvo naudojami poilsiui tik vasaros sezono metu, o žiemą pagalbinėse patalpose gyvendavo vien vilų sargai.

1929 m. Birutės alėjoje buvo net trys Lietuvos ūkio bankui priklausiusios medinės vilos: „Anapilis“ namo Nr. 6; „Romeo“ namo Nr. 4; „Džiujeta“ namo Nr. 4. Mūrinė vila „Baltoji“ namo Nr. 6 priklausė grafaitei Marijai Tiškevičiūtei. Kitos trys šiame prospekte stovėjusios vilos buvo medinės: „Mohorta“ namo Nr. 17 (priklausė A. Kudirkienei), tačiau 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 11) nurodyta, jog vila „Mochorta“ priklauso Antanui Tiškevičiui; „Vytautas“ namo Nr. 13 (jos šeimininkė buvo J. Aleksandravičienė); „Kolumbia“ namo Nr. 16 (savininkė B. Akerienė). Šiame prospekte dar buvo 8 namai, kurių šeimininkai nuomodavo patalpas.

 
Daukanto gatvė

Čia stovėjo medinės vilos „Mirga“ namo Nr. 5 (savininkė M. Sedleckienė); „Aušra“ namo Nr. 7 (M. Vaitkevičaitė); „Viktutė“ namo Nr. 3a (J. Niemcevičienė); „Birutė“ ( K. Galdikas); „Žvaigždė“ namo Nr. 8 (S. Milašaitė); vasarnamis namo Nr. 3a (J. Niemcevičienė) ir 9 namai, kuriuose buvo nuomojamų patalpų.

 

Simpsono gatvė

Joje buvo tik trys medinės vilos. Jos turėjo tą patį pavadinimą „Saulutė“ ir tą patį numerį – 4, visos jos priklausė E. Kryževičienei. Šioje gatvėje patalpas poilsiautojams nuomojo ir čia stovėjusių 5 namų savininkai.

 
Mickevičiaus gatvė

1929 m. šioje gatvėje vilų nebuvo. Čia stovėjo tik du A.Okuličiui priklausę namai (abiejų namo Nr. 1), kuriuose buvo nuomojamų patalpų.

 

Kęstučio gatvė

Čia 1929 m. stovėjo 5 vilos: „Banga“ namo Nr. 1 (K. Gasiūnas); „Jūraitė“ / „Jūratė“ (M. Stonkienė); „Bogumila“ namo Nr. 4 (B. Bociarskienė); „Banga“ namo Nr. 1 (A. Gasiūnaitė) ir M. Yčo vila. Buvo ir du vasarnamiai: namo Nr. 1A (savininkas K. Gasiūnas), o kitas priklausė M. Stonkienei. Stovėjo dar ir du namai, kuriuose nuomodavo patalpas. Šioje gatvėje veikė kavinė „Grand (Nr. 6), kurio šeimininkas buvo O. Fridmanas.

 

Vydūno gatvė

Joje stovėjo viena vila – „Žalia“ namo Nr. 3, ji priklausė A. Prūsui. Patalpas dar buvo galima išsinuomoti ir šioje gatvėje buvusiame viename name.

 

Pušyno gatvė

Čia vilų, vasarnamių nebuvo, poilsiautojams patalpas nuomojo 8 namų savininkai.

 

Plytų gatvėje vilų, vasarnamių taip pat nebuvo, tik stovėjo 4 namai, kuriuose buvo nuomojamos patalpos.

 

Ramybės, Kretingos gatvės

Jose stovėjo tik po vieną namą, kuriuose 1929 m. buvo galima išsinuomoti patalpas poilsiavimui.

 

Vaineikio gatvė

Poilsiautojai buvo priimami, patalpas galėjo išsinuomoti viename vasarnamyje – namo Nr. 5 (savininkas A. Petrikas) ir 8 namuose.

 

Piktuižio (Ronžės) gatvė

Šioje gatvėje stovėjo pensionas „Vilnius“ nr. 1 (M. Jackūnienė), vila „Žemaitis“ namo Nr. 2 (R. Pocius) ir 7 namai, kuriuose buvo nuomojamų patalpų.

 

Gimnazijos gatvė

Gimnazijos gatvėje buvo vienas vasarnamis – namo Nr. 9 (F. Klompusienė) ir 8 namai, kurių savininkai nuomojo patalpas poilsiautojams.

 

Panceriaus gatvė

Šioje gatvėje namų, kuriuose nuomodavo patalpas poilsiautojams, buvo 8.

 

 

Išsamiau apie kai kurias XIX a. pab.–XX a. I p. pastatytas vilas

 

VYTAUTO GATVĖ

 

Vila „Danutė“ („Danusia“)

XX a. pr. Palangoje viena didžiausių, talpiausių, poilsiautojams pritaikytų statinių buvo Kurorto (Įrenginių, Kurhauzo) parke, pietvakariniame Vytauto ir J. Simpsono gatvių kampe, prie pat naujojo kurhauzo. Tai vila „Danutė“ (Paulinos Mongirdaitės 1903 m. išleistame atviruke ir daugelyje rašytinių šaltinių ji vadinama „Danusia“).

Ši vila buvo medinė, stačiakampio plano, didelė, dviejų aukštų su gyvenamąja palėpe. Šią vilą XX a. pr. savo nuotraukose, išleistuose atvirukuose yra įamžinusi P. Mongirdaitė. Tada visu pirmojo ir antrojo aukšto perimetru ėjo balkonai, dekoruoti iš medžio išpjaustytais atitvarais. Pagrindinio fasado abiejuose aukštuose buvo po 8 langus, o gyvenamosios palėpės dalyje, kaip ir abiejuose šoniniuose fasaduose – po keturis. Stogas dvišlaitis, apvadai santūriai dekoruoti išpjaustyto medžio lentelėmis. Vilą nuo gatvės skyrė medinė tvora. Tokios ir panašios statinių arba kiaurapjūviu dekoru dažnai augaliniais motyvais išpjaustytų lentelių tvorelės anuo metu nuo gatvės atskirdavo ir daugelį kitų vilų. Prie „Danutės“ augo seni galingi ir naujai pasodinti medžiai.

1929 m. Kurorto inspekcijos leidinyje „Palanga. Jūros maudyklės. Vasaros kurortas“ rašoma, kad tuo metu vila „Danutė“ vis dar priklausė grafams Tiškevičiams. Joje buvo 27 kambariai, 1 virtuvė, patalpas poilsiui buvo galima išsinuomoti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Vila turėjo 4 balkonus ir 4 verandas, joje jau veikė telefonas.

Sovietmečiu ši vila buvo vienas iš poilsio namų „Neringa“ korpusų. Ji sudegė XX a. 8 dešimtmetyje.

 

Vila „Basė“ („Basia)

Ši Vytauto gatvėje, prie Kurorto (Kurhauzo, Atrakcionų) parko stovėjusi medinė vila priklausė grafo Felikso Tiškevičiaus šeimai. Pastatyta viena pirmųjų Palangoje. Joje 1929 m. buvo 14 kambarių, 1 virtuvė. Patalpas buvo galima užsisakyti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Pastatas turėjo vieną verandą. Vila iki mūsų dienų neišliko.

 

Vila „Zbišek“

Vila „Zbišek“ buvo pastatyta pagal grafo Felikso Tiškevičiaus užsakymą ir priklausė jam. Ji, kaip ir keletas kitų poilsiautojams skirtų pirmųjų kurorto medinių vilų, stovėjo Vytauto gatvėje, prie Kurorto (Kurhauzo, Atrakcionų) parko. Joje buvo 22 kambariai. Poilsiautojai patalpas galėdavo išsinuomoti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Vila turėjo 4 balkonus ir 4 verandas.

 

Vila „Chilon“

Vytauto gatvėje, prie Kurorto (Kurhauzo, Atrakcionų) parko grafų Tiškevičių užsakymu pastatyta medinė vila, priklausė F. Tiškevičiui ir buvo nuomojama poilsiautojams. Tai viena mažiausių grafo turėtų vilų. Joje buvo 5 kambariai, virtuvė. Patalpos buvo nuomojamos su pilnu aptarnavimu ir be jo. Pastatas turėjo verandą.

 

Vila „Ursus“

1929 m. vila „Ursus“ priklausė grafams Tiškevičiams. Joje buvo 5 kambariai, 1virtuvė poilsiautojai patalpas galėdavo išsinuomoti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Pastatas buvo šalia Kurorto parko, turėjo 1verandą.

 

 

Vila „Šilelis“ – mūrinė, dviejų aukštų, griežtų architektūrinių formų. Stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis. Ji yra Grafų Tiškevičių alėjoje (Nr. 7) / Vytauto gatvė. Greta toje pačioje  Vytauto gatvėje esantis Skulptūrų parkas. Čia – senojo Palangos Kurorto (Atrakcionų, Kurhauzo) parko, kurį pradėjo formuoti grafas Juozapas Tiškevičius, teritorija. Vilą 1939 m. suprojektavo pirmasis kurorto architektas Vadimas Lvovas. Po 1938 m. gaisro jam vadovaujant, atstatant kurortą čia iškilo nemažai modernios architektūros pastatų. Palangoje vien pagal V. Lvovo projektus buvo pastatyta keliolika statinių. Vila „Šilelis“ pradėta statyti 1939 metais. Ji yra vienas geriausių XX a. 4 deš. Lietuvos pajūryje statytų namų architektūros pavyzdžių.

 

Vila „Ramybė“. Ši medinė vila pastatyta 1926 metais. Ji – netoli Palangos Birutės (botanikos) parko. Adresas: Vytauto g. 54. Antroje gatvės pusėje veikia „Ramybės“ kultūros centras (Vytauto g. 35). Vilos pirmieji savininkai (iki jos nacionalizavimo) buvo G. ir S. Darginavičiai. 1929 m. jo savininkė buvo O. Paulauskienė, namo numeris – 101. Ši vila turėjo 10 nuomojamų kambarių. 2 virtuves. Buvo galima patalpas išsinuomoti su aptarnavimu ir be jo, Vila turėjo 3 balkonus, 2 verandas vieną garažą. Prie pastato augo sodas, buvo darželis.

Šis pastatas tarpukariu buvo itin populiarus tarp Lietuvos kultūros veikėjų.

Pastatas nacionalizuotas sovietmečiu. Jį renovavus, čia veikė Finansų ministerijos poilsio namai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis buvo grąžintas teisėtiems jos savininkams.

Vilos architektūrai būdinga tradicinė XX a. I p. pajūrio kurortų poilsiui skirtų pastatų stilistika. Jo pirmajame aukšte yra restoranui, kavinei pritaikytos patalpos, o virš jų – kambariai su balkonais, skirti poilsiautojams apgyvendinti.

 

Vila „Lietuvaitė“

„Lietuvaitė“ buvo medinė, dviejų aukštų, turėjo erdvią dviejų aukštų verandą. S. Korvovskis knygoje „Połąga i Kretynga“ rašo, kad ši Vytauto gatvėje prie parko stovėjusi vila yra pono S. Milevičiaus nuosavybė. 1929 m. jos numeris buvo 76. Viloje buvo nuomojama 12 kambarių, buvo 2 virtuvės, patalpas išnuomodavo be pilno išlaikymo. Vila turėjo vieną verandą.

 

Vila „Vadaktai“

Ši medinė vila stovėjo Vytauto gatvėje (namo Nr. 76). 1929 m. ji priklausė S. Milevičiui. Joje buvo 7 kambariai, virtuvė. Patalpas buvo galima išsinuomoti be pilno aptarnavimo. Vila turėjo verandą, prie pastato buvo sodas ir darželis.

 

BASANAVIČIAUS GATVĖ

 

Vila „Šveicarija“

Ši vila iš pradžių priklausė Kretingos grafui Aleksandrui Tiškevičiui. Iš jo vilą nusipirko grafienė Sofija Tiškevičienė ir ją, kaip ir kitas tris to paties komplekso vilas („Aldona“, „Pajauta“, „Gražina“) išnuomojo poniai Gorskai, kuri jose įkūrė pensionatus. „Šveicarija“ turėjo įstiklintą atskirą val­gomojo salę.

 

Vila „Švyturys“

S. Karvovskis knygoje „Połaga i Kretynga“ rašo, kad Basanavičiaus gatvėje stovėjusi vila „Švyturys“ priklausė daktarui Skovronskiui. 1929 m. kurorto leidinyje nurodyta, kad šios 9 numeriu pažymėtos vilos savininkas buvo daktaras J. Stonkus. Jame buvo 18 kambarių, viena virtuvė, poilsiautojai patalpas galėdavo išsinuomoti su visu aptarnavimu ir be jo. Pastatas turėjo 4 balkonus, 5 verandas, prie vilos buvo darželis.

 

Vila „Baltika“

Vila „Baltika“ paminėta 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“. Čia pažymėta, kad vila priklauso grafams Tiškevičiams. 1929 m. jau minėtame leidinyje rašoma, kad Basanavičiaus gatvėje esančios vilos „Baltika“ savininkas yra A. Staknis, kad jos numeris 2, viloje yra 22 nuomojami kambariai, viena virtuvė, gyventojams patalpos išnuomojamos be pilno aptarnavimo, yra dvi verandos, garažas, prie pastato yra darželis.

 

Vila „Mila“

Ji buvo medinė, stovėjo Basanavičiaus prospekte (dabar Basanavičiaus gatvė), kurį laiką ir Tiškevičiaus gatve vadintoje (dabar J. Basanavičiaus g. – D. M. pastaba).

 

Kunigų seminarijos vila

Ji stovėjo Basanavičaus gatvėje. 1938 m. vilą pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

VYDŪNO GATVĖ

 

Vila „Žalia“

Ši nedidelė medinė vila stovėjo Vydūno gatvėje (namo Nr. 3), prie parko. 1929 m. vilos savininkas buvo A. Prusas. Viloje buvo 9 kambariai, virtuvė. Patalpos buvo išnuomojamos be pilno aptarnavimo. Vila turėjo balkoną, verandą.

 

 

PIKTUIŽIO (RONŽĖS) GATVĖ

 

Vila „Žemaitis“

1929 m. ši medinė vidutinio dydžio vila stovėjo Piktuižio gatvėje (namo numeris 2) ir priklausė R. Pociui. Joje buvo 17 kambarių, virtuvė. Patalpas buvo galima išsinuomoti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Vila turėjo 3 balkonus, garažą, prie jos buvo sodas ir darželis.

 

Pensionas „Vilnius“

Šis pensionas, kurio numeris Piktuižio (Ronžės) gatvėje nubo 1, 1929 m. priklausė M. Jackūnienei. Pensione buvo 7 kambariai, 1 virtuvė. Patalpas jame buvo galima išsinuomoti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Viloje buvo įvestas telefonas. Pastatas turėjo 1 balkoną. Prie jo buvo garažas, darželis.

 


SIMPSONO GATVĖ

 

Vila „Saulutė“

Ši medinė vila 1929 m. priklausė A. Jurgučiui, stovėjo J. Simpsono gatvėje (namo Nr. 6). Joje buvo 6 kambariai, virtuvė. Patalpas buvo galima išsinuomoti be pilno aptarnavimo. Vila turėjo balkoną, verandą, prie jos buvo darželis.

 

 

KĘSTUČIO GATVĖ

 

Vila „Banga“.

Tai buvo nedidelė medinė vila Kęstučio gatvėje, prie parko. Ji 1929 m. priklausė K. Gasiūnui. Joje buvo 10 kambarių, 1 virtuvė. Patalpas buvo galima išsinuomoti su pilnu aptarnavimu ir be jo. Vila turėjo dvi verandas, garažą.

 

Vila „Jūratė“

XX a. pr. įspūdinga architektūra Kęstučio gatvėje akį itin traukė didelė, medinė, šveicariškų ir Zakopanės vilų bruožų turinti Palangos vila „Jūratė“ / „Jūraitė“ (ji sudegė iki 1940 m.). S. Korvovskis 1913 m. Poznanėje išleistoje jau minėtoje knygoje „Połąga i Kretynga“ rašo, kad „Jūratė“ priklauso ponui daktarui Stonkui. 1929 m. ši vila jam taip pat priklausė. Tada viloje buvo 24 kambariai, 2 virtuvės. Vila turėjo keturias verandas, joje veikė telefonas. Prie jos buvo sodas ir darželis.

1930–1935 m. išleistoje nežinomo dailininko darytoje nuotraukoje matosi sudėtinga, daugiaplanė šio daugiafigūrio, sąlyginai 4 aukštų pastato architektūrinė forma, šveicariško tipo bokšteliai, kiaurapjūviais mediniais ornamentais papuoštos vienašlaitės ir daugiašlaitės gonkos, frontonėliai. Pastatas turėjo kelias verandas, per pirmąjį ir antrąjį aukštus einantį įstiklintą erkerį su smaile besibaigiančiu bokšteliu. Kai kurie langai turėjo langines. Fasadas horizontalia kryptimi buvo apkaltas lentelėmis. Jos šviesios, tad, tikėtina, kad buvo dažytos. Prie vilos augo nemažai pušų.

 

Vila „Bogumila“

1910 m. „Kurjer Litewski“ Kęstučio gatvėje stovėjusios vilos „Bogumila“ (1929 m. jos numeris buvo 4) reklamuojančiame skelbime nurodytas savininkės ponios Bociarskos kontaktas: Kaunas, ponia Bociarska, Nikolajaus prospektas (dab. Laisvės alėja) 76. (Kowno, pani Bociarska, prospekt Mikolajewski 76). S. Korvovskis knygoje „Połąga ir Kretynga“ rašo, kad vila „Bogumila“ priklausė poniai Gurskai (p. Gorskie). 1929 m. vila „Bogumila“ buvo nuomojama. Tuo metu joje buvo 16 kambarių, 2 virtuvės, vilą buvo galima išsinuomoti su pilnu aptarnavimu. Pastatas turėjo 3 balkonus, 5 verandas, prie jo buvo darželis. 1929 m. greta „Bogumilos“ stovėjo O. Fridmanui priklausiusi kavinė „Grand“ (namo Nr. 6), kurioje nuomodavo 3 kambarius (šiame pastate buvo virtuvė, 1 veranda ir 1 balkonas, 1 garažas, telefonas, vila stovėjo prie parko, šalia buvo vaikų žaidimo aikštelė). Prie vilos „Bogumila“ buvo ir Skowronskio gimnastikos salė.

Vila „Bogumila“ buvo pavadinta jos savininkės Bogomilos Bociarskienės vardu (išlikusiame 1922 m. balsuoti turinčių teisę Palangos Kęstučio g. gyventojų sąraše yra įrašyta 73 m. amžiaus Bogomila Bociarskienė. Yra pagrindo manyti, kad ji čia nuolatinai apsigyveno po Pirmojo pasaulinio karo.
1929 m. leidinyje esančioje namų ir nuomininkų rodyklėje vilos „Bogumila“ savininkė yra B. Bociarskienė, tačiau, kaip matyti iš 1934 m. lapkričio 24 d. sudaryto vilos pirkimo-pardavimo akto, čia nurodyta neteisinga vilos savininkės pavardė – B. Bociarskienė mirė 1926 metais. Po jos mirties vilą paveldėjo jos dukterys Marija Bociarskytė-Gorskienė ir Anelė Marija Bociarskytė-Rekošienė. 1931 m. mirus A. M. Rekošienei, vienintele vilos savininke tapo A. M. Bociarskytė-Gorskienė. Ji per įgaliotinį Liubomirą Bociarskį 1934 m. vilą kartu su sklypu pardavė Lietuvos karininkų ramovei. Vėlesniais metais ši vila buvo rekonstruota.

 

Vila „Banga“

Tai antroji tokį pat pavadinimą toje pačioje Kęstučio gatvėje stovėjusi vila (namo Nr. 1). Ji priklausė A. Gasiūnaitei, turėjo 10 kambarių, virtuvę. Patalpos buvo nuomojamos su pilnu aptarnavimu ir be jo. Vila turėjo verandą, prie pastato buvo darželis.

M. Yčo vila

1929 m. ši vila stovėjo Kęstučio gatvėje. Ji priklausė M. Yčiui ir nebuvo nuomojama.

 

 

BIRUTĖS ALĖJA

 

Vila „Vytautas“

1929 m. vila „Vytautas“ (namo Nr. 13) stovėjo Birutės alėjoje (savininkė J. Aleksandravičienė). Joje buvo 11 kambarių, 3 virtuvės. Patalpos būdavo išnuomojamos be pilno aptarnavimo. Pastatas turėjo dvi verandas. Prie vilos buvo garažas, sodas ir darželis.

 

Vila „Apuolė“

Ši kun. Jurkui priklausiusi vila stovėjo Birutės alėjoje. Ją pagal užstakymą pastatė palangiškio meistro ir staliaus Igno Vilko brigada, kurioje kartu su juo yra dirbęs Viktoras Vainoras, Pranas Šapkauskas, Augustinas Kairys, A. Žilys, F. Macius.

 

Kapitono Kaškelio vila

Vila stovėjo Birutės alėjoje. Ją pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Mokytojų draugijos vila

Šią vilą Birutės lėjoje 1936 m. pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Buršteino vila

Šią Birutės alėjoje stovėjusią bankininkui Buršteinui priklausiusią vilą 1939 m. pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Vaistininko Kudirkos vila

Ji buvo Birutės alėjoje. Vilą pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Kudirkos sodybos antroji vila

Šią Birutės alėjos vilą 1932 m. pastatė palangiškio Igno Vilko brigada. Iš kitų greta esančių pastatų ji išsiskyrė savo kampuose buvusiais nusklembtais stogais.

 

Cukrainė „Jūratė“

Iš visuomeninių pastatų savo architektūra akį traukė XX a. pirmąjį dešimtmetį Birutės alėjoje jau veikusi dviejų galų cukrainė su didele altana, turėjusi įėjimą fasado centrinėje dalyje. Tai buvo medinis, stačiakampio plano vieno aukšto pastatas su palėpėje įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis. Stogas dvišlaitis. Pagrindiniame fasade prie abiejų šonų buvo po vieną didelį erkerį su dviem langais, o per vidurį, ties centriniu įėjimu – mažą erkerį su vienu langu. Erkerių stogeliai papuošti pjaustytais dekoratyviais medžio apavadais. Visu pagrindinio fasado pirmojo aukštu parametru po stogu buvo atvira terasa su dekoratyviu atitvaru. Fasadas horizontalia kryptimi apkaltas lentelėmis.

Ši cukrainė pastatyta iki 1907 m., įamžinta tais metais Paulinos Mongirdaitės išleistame Palangos atviruke. S. Karvovskis savo knygoje „Poląga ir Kretynga“ nurodo, kad ji priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui.

1928 m. Igno Stropaus sukurtoje nuotraukoje įamžinta cukrainė „Jūratė“ yra labai panaši į tą cukrainę, kurią apie 1907-uosius metus nufotografavo P. Mongirdaitė, tik 3 deš. cukrinės altanos jau uždaros (įstiklintos) ir mansardos kitokios.

 

DAUKANTO GATVĖ

 

Vila „Mirga“

Ši didelė S. Daukanto gatvės medinė vila (namo Nr. 5) 1929 m. priklausė M. Sedleckienei. Joje buvo 18 kambarių2 virtuvės. Patalpos buvo nuomojamos be pilno aptarnavimo. Pastatas turėjo 1 balkoną ir 1 verandą.

 

Vila „Aušra“

Tai buvo nedidelė medinė vila. 1922 m. ji paminėta Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 11). Čia nurodyta, kad Kauno katalikų seminarijai priklausiusioje viloje „Aušra“ vokiečiai įkūrė žvejybos įstaigą. 1929 m. M. Vaitkevičaitei tuo metu priklausiusioje viloje „Aušra“ (namo Nr. 7) buvo 7 kambariai, 1 virtuvė. Patalpos buvo nuomojamos be pilno aptarnavimo. Pastatas  turėjo 1 balkoną ir 1 verandą.

 

Vila „Birutė“

1929 m. šioje medinėje S. Daukanto gatvės viloje (pensione) buvo 20 kambarių, 1 virtuvė, patalpos buvo nuomojamos su pilnu aptarnavimu. Pastatas turėjo 2 balkonus ir 2 verandas. Prie vilos buvo darželis.

 

Vila „Žvaigždė“.

1929 m. tai buvo vidutinio dydžio, medinė S. Daukanto gatvės vila (namo Nr. 2), priklausiusi S. Milašaitei. Viloje buvo 12 kambarių, 1 virtuvė. Patalpos buvo nuomojamos su pilnu aptarnavimu. Pastatas turėjo 1 balkoną, 1 verandą.

 

Vila „Viktutė“

Ši nedidelė medinė S. Daukanto gatvės vila (namo Nr. 3a), kaip ir šalia stovėjęs vasarnamis, 1929 m. priklausė J. Niekcinavičienei. Viloje buvo 3 nuomojami kambariai, virtuvė. Patalpos buvo nuomojamos be pilno aptarnavimo. Prie vilos buvo darželis.  

 

Kolesinskio vila

Vila stovėjo S. Daukanto gatvėje. Ją pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.


V. Vaitkevičiaus vila

Ši vila taip stovėjo S. Daukanto gatvėje. J  pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Gutmano vila

Ši gydytojui Gutmanui priklausiusi vila – S. Daukanto g. 25. Ją 1934–1936 m. pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

 

GEDIMINO GATVĖ

 

Gedimino gatvės vila

Dabartinėje Gedimino gatvėje savita architektūra, išraiškingomis formomis dėmesį patraukia medinis dviejų aukštų „L“ raidės plano pastatas, pažymėtas 6 numeriu. Jis panašus į XIX a. medinį klasicistinį dvarelį. Pagrindinio fasado centre – prieangis, o virš jo – ant keturių nedidelių kolonų įrengtas balkonas. Jis centrinėje dalyje užbaigiamas trikampiu frontonu, kuris turi šešiakampį langelį. Pastatas negausiai, bet skoningai dekoruotas. Vila turi penkiasienį rizalitą su vakarinėje pusėje esančiais dideliais daugiaskirsniais langais. Kieme stovi aštuonkampis puošniai dekoruotas, įstiklintas medinis paviljonas, turintis smailėjantį bokštelį.

 

 

ZUIKIŲ TAKAS

 

Vila „Lakštingala“

Vilos „Lakštingala“ adresas: Zuikių takas 1. Joje teikiamos apgyvendinimo paslaugos.

 

 

KITOS VILOS

 

Vila „Rusalka“

Pastatyta iki 1905 metų. Ji įamžinta apie 1905-uosius ir 1907 m. Paulinos Mongirdaitės išleistuose atvirukuose. Tai dviejų galų, ilgo, stačiakampio plano vila, pastato galuose turėjusi dvi dideles mansardas ir vieną mažą mansardą fasado centre. Vilą įamžinusiose nuotraukose matyti, kad fasado priekyje ir šonuose ėjo didelė atvira altana su į tvorelę panašiais atitvarais. Centrinis įėjimas į pastatą buvo pagrindinio fasado centre.

 

Vila „Baltija“

Ji buvo pastatyta grafų Tiškevičių užsakymu. Priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei. Ji vilą nuomodavo.

 

Sporto salė

Kitas gražus medinis, dviejų galų vieno aukšto poilsiautojams skirtas pastatas buvo sporto / gimnastikos salė. 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 11) rašoma, kad Palangos gimnastikos salė priklauso daktarei Sadauskienei iš Varšuvos.

Prie priekinio fasado centre buvusio pagrindinio įėjimo iš abiejų pusių buvo du dideli daugiarūčiai, modernizmo stiliui būdingi langai. Šis sportui pritaikytas pastatas buvo panašus į cukrainę „Jūratė“. Abu šie pastatai buvo mediniai, vieno aukšto, gerokai ilgesni negu tradiciniai gyvenamieji namai ir kiek panašūs į kurorte stovėjusias vilas. Tik sporto salės pirmasis aukštas buvo kiek aukštesnis negu kitų statinių, langai didesni ir pastato planas sudėtingesnis – pagrindinio fasado šonuose buvo į priekį išsikišę į uždaras priemenes panašūs priestatai su atskirais įėjimais iš vidinės pusės. Pastato ir priestatų stogai – dvišlaičiai. Antlangiai ir langinės mažai dekoruotos – panašios į tas, kurios būdingos tradiciniams žemaičių gyvenamiesiems namams.

Šalia stovėjo pailgas medinis gyvenamasis namas. Abiejų šių pastatų kiemas buvo bendras ir panašus į skverelį. Čia buvo išvedžiotų takų, naujai pasodintų medžių, nemažai gėlynų. Vasaros metu į jį išnešdavo poilsiui skirtus pintus krepšius (tokie pat būdavo naudojami ir paplūdimyje nuo saulės pasislėpti). Ši vila yra įamžinta apie 1904 ir apie 1910 metus P. Mongirdaitės išleistuose Palangos atvirukuose. Juose matosi, kad netoli stovėjo vila „Anapilis“.

 

Vila „Rusalka“

Ši vila neišliko. Ji pastatyta iki 1897 metų. Pastatas buvo stačiakampis, ilgas. Palėpėje – dvi didelės mansardos, fasado centre – du maži langeliai, stogas dvišlaitis. Priekinio ir šoninių fasadų perimetru ėjo uždara įstiklinta veranda ir terasa su mediniu dekoratyviu atitvaru. Pagrindinis įėjimas buvo iš šono.

 

Vila „Svitezis“

Vila „Svitezis“ iškilo grafui Juozapui Tiškevičiui valdant Palangą. Ji perstatyta iš buvusios uosto klėties. Iš pradžių „Svitezis“ priklausė J. Tiškevičiaus dukrai Marijai Tiškevičiūtei. Greitai po to, kai buvo pastatyta, šią vilą Marija iškeitė į savo brolio Felikso Tiškevičiaus draugui Plungės kunigaikščiui Mykolui Oginskiui priklausiusią Palangos „Baltąją“ vila. 1902 m. pagal testamentą „Svitezis“ tapo Kauno konsistorijos nuosavybe. Greitai ją išsinuomojo gydytojas Jonas Stonkus. Šie faktai nurodomi rašytiniuose šaltiniuose: S. Karvovskis 1913 m. Poznanėje išleistoje knygoje „Poląga ir Kretynga“ rašo: „Grafaitė Marija Tiškevičiūtė, grafienės Sofijos duktė, iš tėvo paveldėjo vilą „Svitez“ kartu su šalia jos esančiu statiniu, buvusiu grūdų sandėliu, kai dar tėvo laivas plaukdavo Į Liepoją. Tą vilą, esančią ar­čiausiai jūros, panoro įsigyti kunigaikštis Mykolas Oginskis iš Plungės ir įkeitė ją mainais į vilą „Bal­toji“, kurioje dabar ir gyvena grafaitė Marija. Kuni­gaikštis Mykolas dažnai ir noriai atvyksta į Palangą, atsiveždamas visą orkestrą. „Svitez“ vilą testamentu užrašė Kauno konsistorijai, dabar ją nuomoja dak­taras Stonkus.“

Išilgai viso šios vilos priekinio fasado pirmame ir antrame aukšte ėjo verandos. Pirmojo aukšto verandos buvo įstiklintos, antrojo – atviros, vasaros metu pridengiamos užuolaidomis Prie pagrindinio įėjimo vienu metu buvo ir atskiras prieangis.

 

Vila „Kiras“

Tai vienaukštė medinė vila, centre turėjo išsikišusį dviejų aukštų rizalitą su balkonu ir verandomis iš abiejų šonų. Verandos buvo dekoruotos medžio drožiniais.

 

Alonos Zachorskos namas-vila

Jis buvo medinis, platus, turėjo nedidelę verandą.

 

Romano Skovronskio vila

Ji buvo pastatyta iki 1905 m. Buvo medinė, dviaukštė, turėjo verandą.

 

Vila „Vestalė“ („Vestalka“)

Ši medinė, dviejų aukštų, stačiakampio plano, bokštą vidiniame sparnų kampe turėjusi vila priklausė Marijai Tiškevičiūtei. Ji iškilo iki 1910 metų, nes, kaip rodo ikonografinė medžiaga (nežinomo leidėjo apie 1910–1914 m. išleistas atvirukas), tuo metu ji jau buvo pastatyta. Savo architektūriniu sprendimu „Vestalė“ buvo kiek panaši į „Mohortos“ ir „Jūros akies“ vilas. Virš pirmojo ištisinio aukšto į viršų kilo kelios po du langus turėjusios į uždaras verandas panašios dalys, kartu sudarydamos pastato antrąjį aukštą. Viena iš tų dalių buvo dviejų tarpsnių bokštelis. Abiejuose jo tarpsniuose buvo įrengtos gyvenamos patalpos. Bokštelis užsibaigė smaile. Apie 1910–1914 m. išleistame atviruke matosi, kad vilos sienos horizontaliai apkaltos lentelėmis. Prie pagrindinio įėjimo į pastatą buvo atviro tipo veranda, dekoruota drožinėto medžio atitvarais. Pastatą nuo gatvės skyrė medinė dekoratyvi tvorelė.

1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 11) pažymėta, kad vila „Vestalkė“ („Vestalė“) yra Amerikos lietuvių bendrovės nuosavybė.

1925 m. nežinomo leidėjo išleistame Palangos atviruke matosi, kad vilos „Vestalė“ fasadas tuo metu buvo nudažytas šviesia spalva. S. Karvovskis 1913 m. Poznanėje išleistoje knygoje „Połąga ir Kretynga“ rašo: „Vyriausiajai grafo Felikso Tiškevičiaus dukrai grafaitei Marijai Teresei“ priklauso vila „Vestalka“ […].

 

Vila „Kaštelionaitė“

Ši medinė vila priklausė gydytojui Romanui Skovronskiui. Ji turėjo verandas pirmame aukšte ir aplink visą antrąjį aukštą einančias įstiklintas verandas.

 

Daktaro Jokielio vila „Ursus“

Daktaro Jokielio vila „Ursus“ kurtorte iškilo 1905 m. Ji buvo medinė, vieno aukšto, su gyvenamąja palėpe. Turėjo verandą šone ir priekiniame fasade. M. Omilanowska, apibūdindama šį pastatą, pažymi, kad ji buvo „labiau panaši į daržinę su verandomis nei vilą“[i].

 

Vila „Meilutė“

1922 m. ji paminėta Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išspausdintoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“. Puslapyje 10 nurodyta, kad ji naujai suremontuota, vilos savininkė – Br. Knabikaitė.

 

Vila „Latarna“

Jau minėtoje 1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 11) rašoma, kad 1922 m. vila „Latarna“ priklausė Varšuvoje gyvenusiai Huvaldienei.

 

Vila „Šviesioji
1922 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje išleistoje knygutėje „Vadovas po Palangą ir jos apylinkę“ (p. 11) nurodyta, kad vila „Šviesioji“ priklauso advokatui Šeleriui iš Varšuvos, o dar kita vila yra generolo Bronišo nuosavybė.

 

Stankienės vila

Vilą pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Dičmano vila

Vilą pastatė palangiškio Igno Vilko brigada.

 

Tuhanovičių vila

Ją apie 1930 m., po tėvo ir tetos mirties, pardavė Eleonora Valicka-Bucevičienė.

__________________

[i] Omilanovska m., p. 150.

 

________________

Parengė Danutė Mukienė 

 

Paulinis Mongirdaitės nuotraukoje – vila „Danusia“ apie 1904 m. 

Tekstas parengtas vykdant 2022 m.. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“


Smush Image Compression and Optimization