2021 metais Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva buvo atnaujintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis. Žemėlapis patvirtintas EKGT 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3 „Dėl Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patobulinto varianto patvirtinimo”.
Šis žemėlapis – tai 2003 metais EKGT užsakymu parengto Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patobulintas variantas (senoji žemėlapio versija buvo tokia >>>). Žemėlapio sudarytojai – humanitarinių mokslų daktaras Žilvytis Šaknys ir gamtos mokslų daktaras Danielius Pivoriūnas. Žemėlapis sudarytas remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų, kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinant informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių.
Remiantis susiklosčiusia tradicija, jame Lietuvos Respublikos teritorija dalinama į penkis etnografinius regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą) ir Žemaitiją. Nors šie regionai formavosi ne vienu laiku ir jų vaidmuo istorijos eigoje buvo gana skirtingas, tačiau juos sudaro pakankamai ryškios etninės kultūros sanklodos, reikšmingos ne tik ten gyvenančių žmonių savimonei, bet ir visos Lietuvos kultūrinio identiteto palaikymui ir stiprinimui.
Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma Lietuvos etnografinių regionų teritorija, yra regioniniu savitumu pasižymintys materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai – darbo, šeimos papročiai, kalendorinės ir bendruomenės šventės, kalba (tarmės), folkloras, tradiciniai amatai ir verslai, kulinarinis paveldas, architektūra, drabužiai ir kt. Tai kultūriniai regionai, kurie nesutampa su įvairiais laikotarpiais egzistavusių politinių, administracinių darinių ribomis.
Brėžiant etnografinių regionų ribas, laikytasi seniūnijų ribų (išskyrus didžiuosius šalies miestus). Žemėlapyje pažymėtos atskirų etnografinių regionų ribos yra sąlyginės, nes tarp regionų esančios maždaug 10–15 km plotą apimančios ribinės vietovės pasižymi regioninių požymių persipynimu. Kita vertus, kai kurios seniūnijos etnografiniu požiūriu yra dvilypės, nes dalis seniūnijos priklauso vienam regionui, kita dalis – kitam regionui.
2021 m. tobulinant žemėlapį, papildomai pažymėti etnografinių regionų centrai, didesni miestai, savivaldybių ribos, Vilnius ir Kaunas išskirti kaip nepriklausantys etnografiniams regionams, nes šie didmiesčiai nepasižymi atskiriems etnografiniams regionams būdingomis ypatybėmis (skirtingai negu Klaipėda, reprezentuojanti Mažąją Lietuvą), tiksliau pažymėta istorinė Mažosios Lietuvos riba.
Žemėlapio kairiojoje kraštineje pateikti trumpi aprašymai apie etnografinių regionų istorines ištakas, pirmuosius paminėjimus, pavadinimo vartoseną, taip pat – regionų simbolines sostines. Šalia pateikti simbolinių sostinių herbai, kuriuos, tobulinant žemėlapį ateityje, planuojama pakeisti regionų herbais. Tai bus padaryta, kai visų Lietuvos etnografinių regionų herbai ir vėliavos bus patvirtinti valstybiniu lygmeniu.
Šis Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis turėtų padėti suprasti Lietuvos kultūrinių regionų sanklodą, kokios regioninės tradicijos ir etnokultūrinės vertybės atskirose teritorijose galėtų būti puoselėjamos ir populiarinamos. Juo remiantis galėtų būti formuojama ir įgyvendinama regioninė ir kultūros politika, o kultūros, švietimo įstaigos ir kitos institucijos bei organizacijos, užsiimančios etninės kultūros plėtra, skatinamos atsižvelgti į etnografinių regionų savitumus ir skirtumus.
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio erdvinių duomenų rinkinio specifikacija >>>
Interaktyvi žemėlapio versija Lietuvos erdvinės informacijos portale>>>
Norėdami atsispausdinti didesnį žemėlapį, kreipkitės į mus (info@ekgt.lt) – pasidalinsime aukštesnės kokybės žemėlapio failu.
Tekstas ir žemėlapis ETGT svetainėje: https://ekgt.lt/etnografiniai-regionai/zemelapis/
Nuotraukoje – Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos (EKGT) tarybos užsakymu 2021 m. parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis (jis patvirtintas EKGT 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3 „Dėl Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patobulinto varianto patvirtinimo”)
Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos tarybos informacija