Pasak tyrinėtojų, Lietuvoje Naujieji metai buvo švenčiami ir seniau, bet ne taip visuotinai, kaip sovietmečiu, kai Kalėdas valdžia ignoruodavo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Danutė Brazytė-Bindokienė leidinyje „Lietuvių papročiai ir tradicijos“ nurodo, kad „Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę „kūčelėmis“. Kaip ir bet prieš kurią kitą šventę lietuviai iki Naujųjų metų stengdavosi užbaigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su artimaisiais. Šventėms anksčiau gamindavo panašius valgius, kaip prieškalėdinėms Kūčioms, tik valgiai jau būdavo ne pasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, vakarą stengdavosi praleisti linksmai, pabendrauti su savo artimaisiais, giminėmis. Vaišindavosi pagal senus lietuvių papročius, alkoholio daug nevartodavo, ypač moterys ir merginos.
Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Žmonės būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.
Žinomas senas žemaičių paprotys sutinkant Naujuosius deginti šiaudų kūlį, šokti ir dainuoti. Taip simboliškai atsisveikinama su senaisiais. Dabar šią tradiciją pakeitė fejerverkai.
Paprotys sveikinti vieniems kitus su Naujaisiais taip pat yra išlikęs.
Tikima, kad savo elgesiu tiek Naujųjų metų dieną, tiek ir naktį savo gyvenime daug ką gali nulemti. Todėl senoliai sakydavo:
Sutikdamas Naujuosius, būk itin malonus, klausyk artimųjų – koks būsi sutikdamas Naujuosius, toks būsi per visus metus.
Sutikdamas Naujuosius, žiūrėk, kad nepargriūtum, nes jei taip nutiks, ateinančiais metais būsi nelaimingas.
Jei, prasidėjus Naujiesiems, pirma žinia gera – metai bus sėkmingi, jei bloga – bus vargo.
Šventės nuotaika būdavo palaikoma maloniu pokalbiu, žaidžiant, buriant likimą, spėliojant. Šios šventės išvakarėse paplitę būrimai ir spėjimai panašūs į Kūčių vakaro.
Visų jų tikslas – sužinoti, kokie bus ateinantys metai, ar mergina susiras vaikiną ir ar ištekės, kas bus jos išrinktasis, ar vaikino nusižiūrėta mergina bus darbšti, graži, turtinga. Dažniausiai spėjama iš įvairių ženklų: šešėlių, porinių ir neporinių pagalių, degtukų, žirnių, saldainių. Vyresnieji Naujųjų metų dieną ir naktį stengdavosi išsiaiškinti, ar geri bus metai, ar orai bus palankūs derliui, ar ligos nekamuos.
Spėjimai
* Jei per Naujuosius sninga dieną – bus prastas oras visus metus. Jeigu diena giedra – gali tikėtis gero derliaus.
* Jei Naujųjų metų naktis šalta ir žvaigždėta – lauk geros vasaros.
* Jei per Naujuosius medžiai šerkšnu padengti – bus geri metai, jei didelis rūkas – daug žmonių mirs, siaus epidemijos, ligos.
* Jei Naujųjų dieną sninga – tais metais mirs daug jaunimo, jei naktį – mirs seniai.
* Per Naujuosius alta – Velykos bus iltos.
* Per Naujuosius sodyboje prisirenka daug paukščių, jie čirškauja – visus metus čia bus daug svečių, metai bus linksmi.
Jaunimo žaidimai ir burtai
* Naujųjų metų vakarą pila į vandenį karštą vašką, smalą (degutą) ir iš susidariusių figūrų spėja ateitį. Jei susidaro figūrėlė, panaši į širdį – seksis meilės reikaluose, jei karstas – namus aplankys mirtis, jei karūna – laukia garbė, jei pinigai – būsi visko pertekęs (Mažeikiai).
* Dalyviai apsiauna klumpėmis ir atsisėda prieš duris. Paskui meta klumpę per galvą. Jei klumpė nukris pirštų galais į vidų – neapsives (neištekės, samdinys liks vietoje) ir atvirkščiai.
* Artėjant Naujiesiems, paskutinę turėtą gėlių puokštelę ar vainikėlį mergaitė turi sudžiovinti, sutrinti ir saugiai paslėpti. Naujųjų vakarą tas gėles reikia sudeginti, įberti žiupsnelį pelenų į pilną stiklinę vandens, pasidėti ją ant baltai uždengto stalo ir uždegti dvi žvakes iš vieno ir kito šono. Atsisėdusi mergina turi ilgai žiūrėti į stiklinės dugną per pelenų sluoksnelį. Jei viską ji darys kaip reikiant, ant tų pelenų gali pamatyti vyrą, už kurio ištekės.
* Naujųjų vakare ant 12 lapelių mergaitė parašo 12 vyriškų vardų, o 13-ąjį palieka tuščią. Po to lapelius sulanksto ir padeda po pagalve. Pabudusi ryte, mergina ištraukia pirmą pasitaikiusį lapelį ir perskaito. Kieno vardas parašytas ant lapelio, už to ištekės. Jei ištrauks tuščią lapelį – tais metais liks viena. Jei prabus naktį, dar prieš prašvintant, turi lapelį tuo laiku ištraukti. Traukti reikia neuždegus šviesos, lapelį pasidėti šalia lovos, o perskaityti išaušus. Žaidimas tinka ir vaikinams, tik jie ant lapelių parašo mergaičių vardus.
* Jei Naujųjų naktį mergaitė, būdama kambaryje viena, uždegs 12 žvakių ir atsisėdusi prieš veidrodį įsižiūrės į jį, lygiai 12 val. veidrodyje gali pamatyti savo ateitį.
* Jaunimas susėda prie stalo. Po lėkštelėmis padeda raktą, žiedą, vandens taurelę ir pinigą. Lėkšteles sumaišo. Po to visi žaidėjai paeiliui po vieną lėkštelę pasirenka. Tas, kuris atras žiedą, ateinančiais metais sukurs šeimą, kas vandenį – gaus girtuoklį vyrą (arba žmoną), kas raktą – šeimininkaus savo namuose, o kas pinigą – bus turtingas.
Pirmą kartą tekstas paskelbtas žurnale „Žemaičių žemė“ (2003 m. Nr. 1, p. 14–15). Autorė Danutė Mukienė-Gintautas Čižiūnas