Maskvoje surengtoje Rusijos etnografijos parodoje (1867 m.) buvo nuotraukų ir iš Platelių dvaro archyvo rinkinio

2020 m. adresu https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/danute–mukiene–plateliu–dvaro–archyvo–nuotraukos–internete/ paskelbę informaciją apie Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai) saugomas Platelių dvaro (Plungės r.) fotografijas, sulaukėme Lietuvos diplomato, fotografijos tyrinėtojo, kolekcininko Dainiaus Junevičiaus laiško. Jis rašo, kad yra susipažinęs su minėtomis fotografijomis ir kad straipsnyje teisingai nurodyta, jog didžioji dalis Platelių dvaro archyvo rinkinyje saugomų fotografijų „tikrai daryta vienoje Paryžiaus fotoateljė, turėjau užsirašęs jos adresą ir pavadinimą, fotografavimo metus, tik dabar tų užrašų neturiu po ranka. Kai kurios tos nuotraukos vėliau kopijuotos, galbūt ir Plateliuose, bet esmės nekeičia – tai tikrai ne Platelių fotografo, kas jis bebūtų, bet profesionalaus Paryžiaus fotografo darbas.

Valstiečiai fotografuoti apie 1866–67 m. Apie tas nuotraukas esu išsamiai rašęs straipsnyje Lietuvos fotografų nuotraukos pirmojoje Rusijos etnografijos parodoje 1867 m., kuris skelbtas prieš kelis metus leidinyje Lietuvos kultūros tyrimai. 2018, 10, P. 142–162. Pridedu nuorodą ir straipsnį.

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT–LDB–0001:J.04~2018~1577563600032/.

Pagrindinis atradimas – kad tokių pačių nuotraukų yra Rusijos Etnografijos muziejuje, jos buvo rodytos 1867 m. parodoje. Taigi, darytos ne vėliau. Fotografijų autorius nenurodytas ir nenustatytas, bet abejočiau, kad jas darė kuris nors grafas. […]“.

Laiško autoriui sutikus, minėto straipsnio fragmentus, tai, kas susiję su minėtos 1867 m. parodos surengimu ir joje eksponuotomis unikaliomis stereoskopinėmis nuotraukomis iš Žemaitijos (Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomomis Platelių dvaro nuotraukomis), skelbiame šioje publikacijoje.

***

Lietuvos fotografų nuotraukos pirmojoje Rusijos etnografijos parodoje 1867 m.

Dainius Junevičius

1867 m. balandžio 23 d. Maskvos Manieže buvo atidaryta pirmoji Rusijos etnografijos paroda. Per tris mėnesius parodos lankytojai vienoje vietoje galėjo pamatyti Rusijos imperijoje gyvenančių tautų įvairovę. Tautų skyriuje du šimtai devyniasdešimt manekenų su kruopščiai skulptorių padarytomis galvomis, perteikiančiomis būdingus tautų bruožus, aprengtų originaliais tautiniais drabužiais, vaizdavo apie šešiasdešimt tautinių ir regioninių grupių. Grupės vaizdavo kokią nors būdingą tautai sceną, apsuptą tipiškų daiktų ir tipiškoje aplinkoje. Siekiant didesnio autentiškumo, scenose gausiai naudoti augalai, būdingi tų tautų gyvenamų vietų klimato sąlygoms. Šią etninių grupių diaramų ekspoziciją papildė atskira etnografinių daiktų, nuotraukų, piešinių ir pavyzdžių ekspozicija. Parodoje išsiskyrė organizatoriams svarbus antropologinis skyrius, vaizduojantis Rusijos tautų antropologinius tyrinėjimus bei jų istoriją.

Globojama imperatoriškosios šeimos, plačiai nušviesta spaudoje ir į kartu surengtą Slavų suvažiavimą sutraukusi daug mokslininkų iš Europos, Rusijos etnografijos paroda neabejotinai tapo svarbiausiu tų metų Rusijos gyvenimo įvykiu.

Idėją suorganizuoti Rusijos imperijoje gyvenančių tautų etnografijos parodą iškėlė jaunas Maskvos universiteto zoologijos prof. Anatolijus Bogdanovas (Анатолий Петрович Богданов, 1834–1896). […]. Jai rengti 1865 m. iš visuomenės veikėjų ir Maskvos universiteto mokslininkų buvo sudarytas parodos organizavimo komitetas (toliau – Komitetas). […]

Šioje parodoje pirmą kartą Rusijoje fotografijai, kaip ypatingam žanrui, buvo skirtas nemažas dėmesys (Соловьева 2008, p. 58]. Paroda tapo svarbiu fotografijos istorijos įvykiu, nemažai tuometinių fotografų siuntė specialiai parodai parengtas nuotraukas. Fotografija parodoje buvo naudojama kaip pagrindas tautiniams manekenams gaminti ir kaip savarankiška ekspozicijos dalis. Etnografijos parodoje ir vėliau muziejuje svarbią vietą turėjo užimti manekenai, aprengti tautiniais drabužiais. Organizatoriams buvo svarbu, kad manekenų galvos išreikštų tipiškus tautos bruožus. […] Ramazanovas pasiūlė antropologinių manekenų gaminimui panaudoti fotografijas (Этнографическая выставка 1878, p. 73]. Tam reikalui buvo prašoma kartu su etnografiniais drabužiais, įvairiais dirbiniais ir rakandais į parodą siųsti fotografijas, pagal kurias iš papjė mašė buvo daromos parodoje tautų skyriuje eksponuotų manekenų galvos. Buvo pageidaujama, kad prie kiekvieno kostiumo būtų pridėtas vietinių gyventojų fotografinis portretas (iš priekio ir šono), o pastarajam būtų parinkti labiausiai tipiški žmonės. Antra, buvo numatyta fotografijas pateikti kaip savarankiškus eksponatus. […]

Sulaukę daug profesionalių kokybiškų nuotraukų parodos rengėjai nusprendė jas eksponuoti ne antropologijai, bet etnografijai skirtame parodos skyriuje. Šio skyriaus aprašyme „Fotografijos, nuotraukų albumai, piešiniai“ išvardyti 1525 eksponatai, kurių daugumą sudaro nuotraukos. Išlikę parodos fotografijos eksponatai šiuo metu saugomi Rusijos etnografijos muziejaus Sankt Peterburge (Российский этнографический музей) fototekoje, Daškovo kolekcijoje Nr. 8764.

Rusijos etnografijos muziejaus fototekos direktorė Karina Solovjovą paskelbė bendrą šios unikalios kolekcijos apžvalgą (2008). Remdamasi aukščiau nurodytais spausdintais šaltiniais ji aptarė fotografų dalyvavimą parodoje, perspausdino parodos katalogo dalį su nuotraukų sąrašu ir pirmą kartą publikavo nemažą pluoštą parodos nuotraukų, tarp kurių buvo ir Lietuvos etninių grupių nuotraukų. […]

Lietuvos visuomenės atstovai, tarnautojai, politikos bei valstybės veikėjai surinko ir nusiuntė į Maskvą 167 eksponatus. Daugiausia tai buvo valstiečių drabužiai, buities, namų apyvokos reikmenys, muzikos instrumentai, šventųjų skulptūrėlės. Lietuvių valstiečių sodybas vaizdavo mediniai maketai su gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais, aptvarais, gėlių darželiais. Iš surinktų drabužių buvo sukomplektuota 13 lietuviškų tautinių kostiumų iš Kauno, Vilniaus, Suvalkų gubernijų. 21 eksponato rinkinyje, kurį padovanojo muziejininkas grafas Eustachijus Tiškevičius, buvo unikalios 1797 m. iš karklo padarytos kanklės (Šaknys 2011, p. 197). […]

Lietuvos fotografijos istorijai svarbios šioje parodoje eksponuotos nuotraukos iš Lietuvos. Parodos kataloge išskiriamos penkios tokių nuotraukų grupės (Этнографическая выставка 1878, p. 65–67). Pirmojoje grupėje yra keturios Kauno gubernijos Raseinių apskrities moterų žemaičių nuotraukos, kurias atsiuntė taikos tarpininkas Vladimiras Isajevas (Владимир Григорьевич Исаев). Tai vienintelės mums įdomios parodoje eksponuotos Lietuvos nuotraukos, kurių dabartinė buvimo vieta nežinoma. Jos tikriausiai buvo panaudotos Kauno gubernijos žemaičių trijų moterų grupės (kat. Nr. 30–32) manekenų gamybai ir galėjo pasimesti. Likusios keturios nuotraukų grupės išsaugotos puikiai. Tai vertinga ikonografinė Lietuvos istorijos ir etnografijos medžiaga, esmingai papildanti ankstyvosios Lietuvos  fotografijos fondą ir mūsų žinias apie fotografijos būklę bei paplitimą XIX a. septintajame dešimtmetyje.

Keturios pozicijos parodos kataloge yra Marijampolės apylinkių tipų ir kostiumų nuotraukos […]. Pagal šias nuotraukas pagaminti parodoje eksponuotos lietuvių genties grupės vyro ir moters iš Marijampolės apskrities manekenai (kat. Nr. 35–36). […].

Nenustatyto autoriaus nuotraukos, kuriose vaizduojamos Marijampolės gatvės ir aikštės, yra seniausios žinomos Marijampolės nuotraukos ir ankstyviausias fotografiškai tikslus ikonografinis miesto istorijos šaltinis.

Dvidešimt tris Kauno gubernijos Telšių apskrities žemaičių nuotraukas pateikė taikos tarpininkas Nikolajus Malininas (Николай Александрович Малинин). Rengiant parodą Vilniuje 2009 m., iš Malinino rinkinio nuotraukų buvo nustatyta tik vienuolika: REM 8764–10744 – REM 8764–10754 (Fišman 2009, p. 71). Parodos kataloge paskelbtos trys rinkinio nuotraukos: „Berniukai ir mergaitės tautiniais drabužiais, Kauno gub. Telšių aps.“ (REM 8764–10745), „Vyrų ir moterų grupė, Kauno gub. Telšių aps.“ (REM 8764–10750) ir „Kaimo sodyba, Kauno gub. Telšių aps.“ (REM 8764–10749).

Rusijos etnografijos muziejaus fototekos žurnale patikrinus Daškovo muziejuje buvusių eksponatų sąrašą ir nuotraukas de visu, prie šios grupės priskirtos dar dvi gretimos sąraše nuotraukos (REM 8764–10743 ir 8764–10755) ir dešimt iš to paties šaltinio gautų anksčiau fonduose pasimetusių nuotraukų (REM 8764–22878 ir REM 8764–22880 – REM 8764–22888). Tokiu būdu dabar identifikuotos visos Malinino atsiųsto rinkinio nuotraukos. Jose nufotografuotos įvairios vyrų, moterų, merginų ir paauglių grupės, vienas nenustatyto kaimo vietovaizdis. Ypatingas šio rinkinio bruožas – jame esančios stereoskopinės nuotraukos. Nuotraukos įvairaus formato, vidutinės kokybės, kai kurios neryškios, todėl greičiausiai darytos fotografo mėgėjo.

Kelios šiame rinkinyje esančios nuotraukos yra tokios pačios, kaip ir Telšių „Alkos“ muziejuje saugomame 24 ankstyvųjų fotografijų rinkinyje, gautame iš Platelių dvaro. Muziejuje šių nuotraukų autorystė priskiriama Aleksandrui Choiseul–Goufier (~1824–1896), o nuotraukos datuotos prieš 1863 (Juodakis 1996, p. 102), arba 1870–1880 metais (Bartkienė).

Galime teigti, kad Rusijos Etnografijos parodoje buvo eksponuotos to paties fotografo, galbūt grafo Aleksandro Choiseul–Goufier darytos nuotraukos. Tai leidžia patikslinti, kad Telšių „Alkos“ muziejuje esančio rinkinio nuotraukos sukurtos 1866 metais.

Apie nuotraukas į parodą atsiuntusį Malininą žinome, kad jis turėjo kolegijos asesoriaus rangą, buvo stačiatikių tikėjimo ir pirmojo rajono taikos tarpininko pareigas ėjo nuo 1863 m. lapkričio mėn. 12 d. (Памятная 1867, p. 30). Į Telšių apskrities pirmąjį rajoną įėjo ir Alsėdžių valsčius, kuriame buvo Platelių dvaras (Памятная 1867, p. 252–253).

Kauno gubernijos statistikos komiteto dalyvavimą perduodant eksponatus paliudija 1866 m. rugpjūčio 1 d. vykusio 27–ojo posėdžio protokolo įrašas, kad gautas Kauno gubernijos statistikos komiteto raštas (Этнографическая выставка, Anon. 1878, p. 90), bei jam po parodos pareikšta padėka {Всероссшская этнографическая выставка, Anon 1867a, p. 98). Deja, Kauno gubernatoriaus kanceliarijos ir Kauno statistikos komiteto fonduose bylų parodos organizavimo tema nėra, todėl ką nors daugiau pasakyti apie iš Kauno gubernijos atsiųstas nuotraukas (ir kitus eksponatus), galimybių nesama. […]

Tuo metu fotografijai naudotas šlapio kolodijaus metodas pasiekė Lietuvą XIX a. šeštojo dešimtmečio viduryje. Septintojo dešimtmečio pradžioje komercinės fotoateljė veikė Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Telšiuose (Junevičius 1997). Lietuvos fotografų dalyvavimas Pirmojoje Rusijos etnografijos parodoje rodo, kaip plačiai fotografija tapo prieinama per kelerius metus. Į etnografinės medžiagos rinkimą įsitraukę gubernijų statistikos komitetai ir apskričių valdininkai, siekdami tenkinti parodos organizacinio komiteto reikalavimus, turėjo pasitelkti fotografus. Visi siuntėjai pateikė ir nuotraukas, tad fotografija buvo praktikuojama ir mažesniuose provincijos miestuose.

Nors daugumos nuotraukų autoriai nežinomi, galime spėti, kad iš tolimesnių Kauno gubernijos vietovių atsiųstos nuotraukos darytos ne profesionalių fotografų, bet mėgėjų. Mūsų žinias apie stereoskopinės fotografijos populiarumą aptariamu laikotarpiu reikšmingai papildo faktas, kad parodai buvo pateiktos Telšių valsčiuje darytos stereoskopinės nuotraukos. Renkant medžiagą straipsniui, pavyko nustatyti, kad išliko didžioji dalis į parodą iš Lietuvos siųstų nuotraukų. Dauguma parodoje eksponuotų ir šiuo metu Rusijos etnografijos muziejuje saugomų Lietuvos nuotraukų yra ypač retos ir svarbios. […]

Nuotraukoje: Merginų su verpimo rateliais grupė iš Platelių. Nežinomo fotografo stereoskopinė nuotrauka, 1866. REM 8764-10752

error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization