Lenkimų seniūnijoje yra dvejos veikiančios kapinės: XX a. pab. praplėstos Lenkimų kapinės, kurios apie 96 metrai į rytus nuo Lenkimų šv. Onos bažnyčios, ir Žemytės kapinės.
Žmonės Lenkimų kapinėse laidojami nuo seno. Anksčiau, kai kapinėse nebelikdavo vietos naujiems palaidojimams, kas kelios dešimtys metų būdavo organizuojamos talkos, kurių metu ant kapinių užpildavo naują sluoksnį žemių, gyventojams palikdami galimybę paženklinti po žeme likusių artimųjų kapus. Jei kurio nors mirusiojo artimųjų nebebūdavo likę, nebelikdavo ir pažymėto jo kapo, tad toje vietoje ant viršaus laidodavo kitus. Vis naujais ir naujais žemės sluoksniais užpilant senuosius kapus, einant laikui kapinių teritorijoje susiformavo nedidelės kalvelės. XX a. pr. atsiradus kapinėse daug antkapinių paminklų, nauji žemės sluoksniai kapinėse nebebuvo pilami.
Žemytės kapinėse palaidojimų nedaug, tad joms priskirtos teritorijos užtenka. Lenkimų kapines XX a. pab. prireikė išplėsti.
Seniūnijos teritorijoje yra ir keletas jau nebeveikiančių kapinių, kuriose seniau būdavo laidojami mirę atskirų kaimų gyventojai. Tokias kapines turėjo Margių, Medininkų, Rievos, Večių, Žirnikų kaimai. Juodeikiuose Markapiai, dar vadinami Marų ir Graistupio kapais (jie saugomi kaip kultūros paveldo objektas), bei 1709–1710 m. maro epidemijos metu mirusių žmonių kapai. Margininkuose – švedkapiai. Lenkimuose, S. Daukanto gatvėje, kiek į šiaurę nuo girininkijos, – 0,06 ha užimančios Lenkimų senosios kapinės, vadinamos Pušų kapais, Maro kapeliais, Kapeliais. Šios kapinės veikė XVI–XVIII a. kai jas uždarė, čia laidodavo kitatikius, laisvamanius, savižudžius, mirusius nekrikštytus naujagimius ir kūdikius, iš Šventosios upės ir kitų vandens tellkinių ištrauktus neatpažintus skenduolius. Anot mūsų laikus pasiekusių pasakojimų, čia laidodavo ir 1710–1711 m. per Didįjį marmetį mirusius žmonės, dėl to kapinėms ir Maro kapelių (Markapių) pavadinimas yra prigijęs. Šios kapinės – taip pat saugotinas kultūros paveldo objektas. Kapinės įrengtos šiaurės – pietų kryptimi pailgoje kalvelėje. Jas juosia statinių tvora, kurios, kurios rytinėje pusėje yra varteliai. Kapinių pakraščiuose auga kelios senos pušys, o centrinėje dalyje – vietinės reikšmės gamtos paminklu laikoma Kapų pušis. Į pietus nuo jos – XX a. pab. pastatytas monumentalus kryžius. Kapinėse (į šiaurės vakarus nuo kryžiaus) – XX a. I p. ant palaidų stambių lauko akmenų pamatų pastatytos, priekiniais fasadais į gatvės pusę atsuktos, XX a. II p. atnaujintos medinės, stačiakampės, stačiasienės, vienkamarės, dažytos geltonos, baltos ir žydros spalvos aliejiniais dažais nudažytos koplytėlės. Pirmoji koplytėlė atvira iš vienos, o antroji – iš trijų pusių, durelės ir langai įstiklinti. Abiejų koplytėlių stogai trišlaičiai, apskardinti, o frontonai paremti ant kolonėlių. Pirmosios koplytėlės priekinį fasadą puošia gausūs pridėtiniai kiauraraščiai augalinio motyvo ornamentai su stilizuotu kryželiu virš kraigo.
Kapinių pietinėje dalyje yra išlikę du betoniniai antkapiai. Pakelėje esantis anotacinis ženklas informuoja, kad čia – Pušų kapai.
Seniūnijos teritorijoje seniau yra buvę ir daugiau kapinaičių, tarp jų ir švedkapių bei maro kapelių, tačiau laikui einant jie buvo primiršti, kapelius žyminčios kalvelės apartos traktoriais, nutryptos besiganančių galvijų.
Žemytės kaime yra išlikęs dabar jau valstybės saugomas, į Lietuvos Kultūros vertybių registrą 2005 m. balandžio 18 d. įrašytas Žemytės kapinynas (unikalus objekto kodas 30300), datuojamas IX–XVIII amžiumi. Kapinynas vertingas archeologiniu požiūriu. Kultūros vertybių registre nurodoma, kad tai beveik šiaurės – pietų kryptimi einanti „pailga, apie 200 m ilgio ir iki 100 m pločio į šiaurės pusę siaurėjanti smėlinga lėkštašlaitė apie 0,5–1 m aukščio pakiluma nelygiu paviršiumi; teritorija apardyta arimų, gausiai iškasinėta bulviarūsiais, apardyta šiaurinėje dalyje stovėjusios sodybos, vėliau sodinant mišką, šiuo metu teritorija apaugusi spygliuočių mišku su gana tankiu lapuočių pomiškiu, išvažinėta miško keliukų; TRP; FF Nr. 1-2; 2018 m.); kapai (degintiniai žmonių kapai su įkapėmis; kapai apardyti įvairių žemės judinimo darbų metu, nurodoma, jog XX a. vykdant įvairius žemės judinimo darbus buvo rasta archeologinių dirbinių, kurie šiuo metu yra dingę, 2004 m. teritorijoje rasta žalvarinė pasaginė segė; -; 2018 m.)“.
Žemytės kaime yra ir 2024 m. liepos 10 d. į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įrašyti Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai. Šis istorinis ir memorialinis objektas turi nacionalinės reikšmės registrinį statusą. Čia yra partizanų buvusios slėptuvės-bunkerio vieta ir partizanų, iš jų žinomų: Prano Žalimo-Juodbėrio, Frico; Vaclovo (Vacio) Ramanausko-Tijūnaičio; Kazimiero Bučio (Butės); Onos Kabalinienės (Kabilionienės); Vinco Drąsučio-Pilėno; Petro Liutkaus-Vytenio; Vaclovo Mickaus-Tanko; Vinco Šmitos (Šmito)-Garnio; Polikarpo Budreckio; Juozo Raišučio-Šilo; Adolfo Černeckio; Valiaus (Valio) Černeckio; Antano Bertašiaus-Sausio (Sauliaus); Justino Bružo-Šilo, Strazdo; Jurgio Lenkausko-Topolio; Jurgio Pauodkalio; Vlado Sėručio (Siručio); Augusto Veito-Barzdos, Lietaus, palaikų palaidojimo vieta.
Šalia Lenkimų šv. Onos bažnyčios (jos šiaurės vakarinėje pusėje) – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Ji 1993 m. vasario 18 d. kaip vietinės reikšmės objektas įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą (šio reikšmės registrinio objekto unikalus kodas – 11168). Čia žuvusieji buvo laidojami 1944 metais. Registre nurodoma, kad „Skuodo r. karinio komisariato 1950 m. duomenimis Lenkimų karių kapinėse palaidoti 228 kariai, kurių pavardės iškaltos 23-jose granito plokštėse, formuojančiuose atraminę sienutę. Palaidojimo vieta tvarkyta 1985 metais, greičiausiai tais metais buvo pastatytas pilko granito nusklembto kubo formos paminklas su ant briaunos iškalta penkiakampe žvaigžde. Tarp paminklo ir memorialinės sienutės įrengta aikštelė su pilko šlifuoti granito amžinosios ugnies aukuru. 2005 metais Rusijos federacijos ambasada Lietuvoje atliko teritorijos tvarkymo darbus, ant atraminės sienutės betoninio pamato buvo pritvirtinta granito plokštė su užrašu, kad memorialas atnaujintas Rusijos ambasados Lietuvoje Rusijos federacijos lėšomis.“
Naudota literatūra:
- „Senosios Lenkimų kapinės“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lenkim%C5%B3_senosios_kapin%C4%97s (žr. 2024-11-23).
- „Žemytės kapinynas“, „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio-Tautvaišo kuopos vado Prano Žalimo-Juodbėrio ir kitų Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai “, „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta“, Kultūros vertybių registras: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search (žr. 2024-11-23).
Parengė Danutė Ramonaitė
Juliaus Kanarsko nuotraukoje – Lenkimų senųjų kapinių (Pušų kapų / maro kapelių / Markapių) vaizdas iš rytų pusės, nuo kelio Skuodas-Kretinga (S. Daukanto gatvės)