Daina – vėina seniausiu mozėkas rūšiū mena ėstuorijuo. Tīrinietuojē mėslėj, ka jau paleolita epuokuo medžiuotuojē liuob šuoktė, ritmėškā šūkčiuodamė. Tēp atsėrada pirmīkštė vuokalėnė mozėka, gėmė pėrmuosės dainas. Onkstiau dainiavėms daug kou bėndra toriejė so šuokio. Ėlgainiou daina atėtuola nu šuokė, jiemė gīvoutė savaronkėškā, bet vėsėms laikams lėka sojungta mozėka ėr puoezėjė. Tēp ėr atsėrada nepaprasta dainuos galė. 1829 metās Stanevīčė Sėmuons, atkreipės diemesi i ton, ka meluodėjės soteik dainuoms gīvasti, dainū rinkėnie „Dainos Žemaičiu” rašė: „<…> daina be natos rodos man esanti kaip kūnas ne dūšios arba, žodžiais pirmosios dainos sakant, akmuo be kraujo”.
Žėniū aple lietuviu dainas torem tik ėš XIX omžiaus pabaiguos. Pėrma karta prūsu kara dainie pamėnavuota aple 999 metus. Trumpū aprašīmu, kāp dainuom garbėnamė prūsu ėr juotvingiu kara didvīrē, rondam Christburga sotartėis (1249) ėr lėnku istuorika Dluguoša Jana (XV omž.) raštūs. Netiesiuogiėniu prielaidu aple rauduojėma papruoti Lietuvuo pateik Livuonėjės eilioutuoji kruonika (XIII omž.). Lietuviu dainū pamėnavuojėmu rondam XVI omž. kruonikuos: Gvanjėnė Aleksandra „Euruopas Sarmatėjės aprašīmė” ėr Strijkuovskė Motiejaus „Kruonikuo”. Lietuviu dainuom iduomavuos ėr XVII-XVIII omž. krašta tīrinietuojē ėr keliautuojē: Vagneris Edhards „Lietuviu gīvenėms ėr papruotē Prūsėjuo” (1621), Lepneris Teoduors „Prūsu lietuvis” (1690), Pretuorijos Motiejos „Prūsėjės gruožībės” (1698-1707).
XVIII omž. pradiuo Roigis Pilīps i sava ronkrašti luotīnu kalbo „Lietuviu kalbuos…tīriniejėms” pėrma karta itraukė kelis dainū tekstus. Pu kėik laika Herderis Juohans kninguo „Tautū balsā” (1778-1779) paskelbė 8 lietuviu dainas.
1825 metās Rieza Liodvėks Mažuojuo Lietuvuo ėšleida pėrmouji lietuviu liaudės dainū rinkini. Če īr spausdėnamis 85 dainū tekstā lietuviu ėr vuokītiu kalbuoms ėr 7 dainū meluodėjės. Pu keliū metu, patiuo Lietuvuo, žemaitiu rašītuos, švėities, tautuosakas rinkies Stanevīčė Sėmuons leidėnie „Dainas Žemaitiu” (1829) paskelbė 30 žemaitėšku dainū tekstu, vuo 1833 metās pasėruodė ėr tū dainū meluodėjės – „dainažīmės”. Dar vėina 118 žemaitėšku dainū tekstu rinkini XIX omž. vėdorie (1846) sodarė ėr „Žemaitiu tautuosakas” I-amė tuomė paskelbė Daukonts Sėmuons. 1853 m. dėdėlė dainū rinktėnė, i katrou bova itraukta 410 tekstu lietuviu ėr vuokītiu kalbuome ėr 55 meluodėjės, paskelbė vuokītiu kalbininks Neselmans Ferdinands. Vuo patius stombiausius ėr reikšmingiausius praejosė šimtmetė dainū leidėnius sodarė bruolē Untuons ėr Juons Juškas. Trijū tuomu „Lietovėšku dainū” (1880-1882) ėr „Lietovėšku svuodbėniu dainū” (1883) rinkini sodara aple 2700 tekstu ėr 1711 meluodėju, koriuos sorinktas Veliuonas apīlinkies. Rēk pamėnavuotė ton, ka tretemė „Lietovėšku dainū” tuomė īr atskėrā pridietas „Alsiedėškiu žemaitiu dainas” (daugoma be meluodėju). Omžiaus pabaiguo pasėruodė dar vėns Mažuosės Lietuvuos dainū sāvads – Barča Christiana „Dainū balsā” (2 t., 1886-1889).
XX omžiou dainas pradietas rinktė vėsūs Lietuvuos regėjuonūs. Naujės dainū kningas išleida Basanaviīčė Juons, Kalvaitis Vilios, suomis Niemis Augusts Ruoberts ėr Sabaliausks Adolpis, Slaviūns Zenuons, Sruoga Balīs, Krievie-Mėckevīčė Vincos, Dovīdaitis Jurgis, Balīs Juons, mozėkuoluogā Brazīs Teoduors ėr Čiurlionītė Jedvīga. Dėdlē vertings tautuosakininka Slaviūns Z. parėngts kapitalinis trijū tuomu leidėnīs „Sotartėnės” (1958-1959). Vartīdamė pėnkiū tuomu antuoluogėjė „Lietuviu tautuosaka”, pamatīsem, ka pėrmėjē do tuomā skėrtė dainuoms ėr rauduoms (1962, 1964). Tėn nemažā īr ėr žemaitėšku dainū pavīzdiū.
Pagal profesonaloma vertingiausė īr muzikuoluogės pruofesuorės Čiurliuonītės Jedvīgas darbā. 1937 m., pradiejusi dėrbtė mozėkas ekspertė daktara Balė Juona vaduovaujemamė Lietuviu tautuosakas archīvė, jaunuoji mozėkuoluogė iš karta rimtā isėtraukė i folkluoristėni darba. Pu metu, 1938 m., tēstėnemė „Tautuosakas darbū” pėnktamė tuomė pasėruodė „Lietuviu liaudės meluodėju” rinktėnė. Če īr posketvėrta šimta dainū meluodėju ėr instrumėntėnės mozėkas pavīzdiū. Pati J. Čiurliuonītė dėdlesniuojė dali meluodėju pati šifrava ėš fuonuografa pluokštieliu. Atrinkdama medžega ana pastebiejė daug etnografėniu sritiū meluodikas specifiniu bruožu, katrus apibūdėna skīriou „Lietuviu etnografėnės mozėkas apžvalga”. Pateikdama 22 charakteringas žemaitiu dainas, ožrašītas Mažėikiu, Plungės, Telšiū, Rasėiniu, Kelmės, Tauragies, Šėlutės rajuonūs, pruofesuorė noruodė ėr esminius žemaitiu dainū meluodėju tipus. Dar platiesni Žemaitėjės regėjuona liaudės dainū meluodėju analizė rondam benė patiuo svarbiausiuo J. Čiurliuonītės studėjuo „Lietuviu liaudės dainū meluodikas bruožā”, kori bova išleista 1969 m. Dar ėr šėndėin fuolkluoristā, stodėntā besiiduomauji žemaitiu senuosiuoms dainuomz, nauduojēs tou pruofesuorės studėjė. Če rēk pamėnavuotė ėr 1948 m. Čiurliuonītės sodarīta rinktėnė „Lietuviu liaudės dainas vākāms”. Pruofesuorė tēp pat redagava S. Stanevīčė sorinktas „Žemaitiu dainū” meluodėjės, katruoms parašė paaiškėnėmus ėr ėšanalizava anū stilio.
Poikiū žemaitėšku dainū rondam Lietuviu literatūras ėr tautuosakas instituta leidamūs „Lietuviu liaudės dainīna” tuomūs. Nu 1972 m. tuokiū jau īr pasėruodė 12. Tėn īr spausdėnama patės vertingiausės onkstesnės publikacėjės ėr ronkraštėnė medžega, kori īr sokaupta instituta Lietuviu tautuosakas ronkraštīnė.
Šėndėin Žemaitėjės regėjuonu dainuoms iduomaujės daug fuolkluoristu. Etnomuzikuoluogėjės stodėntā raša darbelius aple kai kuriū žanru žemaitiu dainas, tīrėnie atskėras tuo regėjuona senūjū dainū meluodėju īpatībės. Kāp tėn bėbūtom, bet lig pat šiuol nier išspausdinta ni vėinuos kapitalėnės studėjės, katruo būtom sukauptas patės tipiškiausės Žemaitėjės regėjuona dainas ėr aptarts anū stilios, žemaitiu dainiavėma būds, meluodėjės sāveika so puoetėnio žuodio. Par pastarūsius dešimtmetius torem specelistu parėngtas dzūku, aukštaitiu, Mažuosės Lietuvuos dainū dėdliausės rinktėnės. Žemaitiu – nie. Vuo juk torem kou i tuokės rinktėnės dietė ėr mes, žemaitē!