2023 m. kovo 10 d. Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje Telšių ješivoje (Iždinės g. 11) atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus kilnojamoji archeologijos ir meno paroda „Laikmečių pokalbis“. Joje kartu su originaliais iki mūsų dienų išlikusiais gintaro dirbiniais eksponuojami ir metalo plastikos menininkės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės sukurti gintaro dirbiniai. Atmosferą parodoje kuria dizainerio Martyno Gintalo videoprojekcija „Laikmečių grafika“.
Paroda Telšių ješivoje veiks iki 2023 m. balandžio 10 dienos.
Ją aplankyti kviečiama darbo dienomis: I–V nuo 9 val. iki 16 val. Atvykus, paskambinti į duris arba tel. +370 624 42 891.
***
Lietuvos nacionalinis muziejus saugo daugiau kaip tūkstantį įvairių gintaro dirbinių, kurių didžioji dalis yra rasta Lietuvos pajūryje, akmens amžiaus gyvenvietėse Šventojoje, Kuršių nerijoje (daugiausia Nidoje) ir Žemaičių aukštumoje – prie Biržulio ežero. Šie gintaro eksponatai liudija, kad jau anuomet – prieš šešis tūkstančius metų – žmonės kūrė įvairius gintaro dirbinius: sagutes, kabučius, karolius, skirstiklius, grandis.
Parodos idėjos autorė – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė. Ji pažymi, kad akmens amžiuje gintaro apdirbimo meistrai stengėsi išlaikyti natūralias jo formas, jeigu ką ir keisdavo, tai dažniausiai nežymiai gludindami, šlifuodami briaunas. Pasak jos, išmokę daryti ruošinius ir įvairiausius dirbinius, jie sukūrė savitą stilių: „Žmogaus santykio su gintaru istorija akmens amžiuje ir šiandien – panaši. Tik šiuolaikinių menininkų kūriniai labiau atsiskleidžia per interpretaciją, asociacijas. Parodoje siekiame ieškoti skirtingų ir be galo tolimų laikmečių sąsajų per meninę išraišką, kuri tiek tada, tiek dabar buvo ir tebėra įkvėpta gintaro. Tokiu būdu lankytojus kviečiame į laikmečių pokalbį.“
Parodoje eksponuojami E. Čėjauskaitės-Gintalės gintaro dirbiniai yra sukurti per pastaruosius trejus metus. Didžioji jų dalis buvo įkvėpti Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomų gintaro eksponatų. Daugelis jų Telšiuose rodomi pirmą kartą.
Ekspozicijoje pristatomus meno kūrinius apžvelgianti menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė Eglę Čėjauskaitę-Gintalę ir jos vyrą Martyną Gintalą apibūdina kaip porą, kuriančią drauge ir skirtingais būdais (juvelyrika ir vaizdo projekcijomis), pasakojančią apie ypatingus žmogaus gyvenimo momentus. Dažnai tai vyksta pasitelkiant gintarą – ypatingą medžiagą, kuriai lietuviai teikė didelę reikšmę nuo pat seniausių laikų.
Informacija parengta pagal Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus medžiagą
Parengė Monika Sudintaitė