2022 m. Europos kultūros sostinė yra Kaunas, Lietuvos kultūros sostinė – Alytus, na o tarp devynių gyvenviečių, šiemet turinčių teisę vadintis Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis, trys yra Žemaitijoje. Tai Nemakščiai (Raseinių r.), Bijotai (Šilalės r.), Alsėdžiai (Plungės r.). Tokį vardą šios gyvenvietės išsikovojo dalyvaudamos Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos inicijuotame konkurse. Šio projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektą palaikanti ir remianti Kultūros ministerija pažymi, kad „Lietuvos mažųjų kultūros sostinių programa suteikia galimybę stiprinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoja kultūrinį turizmą, turtina kultūrinį gyvenimą regionuose, stiprina kultūros lauko kūrėjų tinklą.[…] padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių Lietuvos apskrityse, skatina naujas kūrybines iniciatyvas.“[i]
Gyvenvietės, metams tapusios Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis, nėra paliekamos likimo valiai. Jas nuo 2018 m. remia Lietuvos kultūros taryba, kasmet svarbiausiems jų projektams skirdama po 50 tūkst. eurų. Be abejo, tai tik nedidelė injekcija, jei tais metais planuoji įgyvendinti tokią kultūrinę programą, kuri padėtų sutelkti vietovės bendruomenę, atskleisti jos kūrybinį potencialą, pagyvinti kultūrinį turizmą. Labiausiai sėkmę lemia patys vietovės gyventojai, jų kūrybinės iniciatyvos, geri kultūros centrų, jų filialų darbuotojų vadybiniai sugebėjimai, erdvės, kuriomis renginių organizatoriai gali naudotis organizuodami savo renginius, ryšiai su Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjais, meno kolektyvais, galimybės juos prisikviesti į savo renginius, na ir, žinoma, vietos savivaldybių, verslo atstovų parama.
Nedaug atsiranda tokių, kurie iki to laiko neturėję jokių ryšių su viena ar kita Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą išsikovojusia gyvenviete, specialiai dėl to, kad ji tais metais tokia vadinasi, važiuotų ten į vykstančius renginius ir kt. Kaip rodo kelių metų praktika, besidominčiųjų šiomis gyvenvietėmis ir jų kultūriniu gyvenimu ratas dažniausiai plečiasi vietos gyventojų gebėjimo pritraukti dėl įvairių priežasčių kitur gyvenančius artimiausius žmones, jų artimuosius, draugus, dėka, taip pat plėtojant kultūrinį turizmą ir išradingai, naudojantis šiuolaikinių technologijų galimybėmis, žiniasklaidos priemonėmis reklamuojant renginius. Tokie projektai, be abejo, duoda ir didžiulę naudą pačiai gyvenvietei. Prieš vieną ar kitą šventę, kaip įprasta, pasitempiame, susitvarkome. Taigi, prie namų – daugiau gėlynų, miestelyje – šviesesni kultūros įstaigų langai ir visus metus atviros jų durys.
Naudota literatūra:
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/paskelbtos-2022-metu-lietuvos-mazosios-kulturos-sostines (žr. 2022-01-09).
- lt pilotas.lt/2021/06/30/kultura/kultura-regionuose-2022-9-lietuvos-mazosios-kulturos-sostines/ (žr. 2022-01-04).
Danguolė Želvytė
Nuotraukoje – Alsėdžių miestelio herbas
Tekstas paskelbtas 2022-01-09
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ“
[i] Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/paskelbtos-2022-metu-lietuvos-mazosios-kulturos-sostines (žr. 2022-01-09).