Žemaitėjės krašta etnėnės kultūras tīrėnietuos, pagal pruofesėjė bovės fiziks prof. Končios Ėgnos (Ėgnė, 1886–1975) Ontruojė pasaulėnė kara pabaiguo pasėtraukė i Vakarus, paskiau ėlgā gīvena Amerikuo, tėn mėrė, vuo 1996 metu rodėns pradiuo anuo palaikā bova parvežtė i Lietova ėr palaiduotė Vėlniaus Rasū kapėnies, šalėp sava patiuos Marijės.
Ka Ė. Končios traukies ėš Lietovuos, dėdėlė dali sava vertinga asmenėnė arkīva palėka sūnou Algėrdou. Aple 50 metu, lig pat Lietovuos Atgėmėma, Nepriklausuomībės atkūrėma Končios Algėrds sauguojė tus tieva duokumėntus, ronkraštius, puortėgrapėjės nu neprieteliu akiū. Ėšsauguojė. Vuo tumet, ka jau ė tieva palaikā sogrīža i Lietova, jiemė žvalgītėis, kam tas vertībės perdoutė, ka so anuoms galietom sosėpažintė vėsė, katrėi iduomaujės Ė. Končiaus gīvenėmo ė darbās.
Ė. Končiaus gimtėnė ī Porvātiu kaimė netuolėj Plungės. Tas vėitas pruofesuorios dėdėlē mīliejė. Ė Končios vėsor liuob pabriežtė, ka ons ī žemaitis. Žemaitėškā aukliejė ė sava vākus. Diel tuo, ka sūnou Algėrdou vėina dėina reikiejė apsėsprēstė, kam atėdoutė tieva arkīva sauguotė tuoliau, šėrdės palinka pri Plungės. Tēp tas apsėsprėndėma kels anou atvedė i Žemaitiu dailės moziejo, katros nu 1993 m. veik Plungie, konėgākštiu Oginskiu rūmūs. Šėndėin tėn īr dėdėlis Končiaus Ėgna fonds, ėš katruo jau gal soformoutė iduomiausė ekspuozicėjė. Tamė Končiaus Ėgna arkīvė vėinė ėš patiū vertingiausiu – anuo ožrašū sāsvėnē, katrūs Ė. Končios XX omžiaus pėrmamė ėr ontrame dešimtmetie ožrašėniejė tautuosaka. Če – mėslės, patarlės, priežuodē, paukštiu pamiegdiuojėmā, patarėmā, kāp rēk gīdītėis, padavėmā ėr legėndas. Kuožnos īrašos sāsvėnie īr nūmerouts, daug kor īr noruodīta data, kumet ožrašīta ėr kas vėskou tou pateikė.
Skelbam dvijūs Ė. Končiaus ožrašū sāsvėniūs, mažā kam žėnuomus ivairiausiūs leidėniūs paskelbtus Ė. Končiaus straipsnius tautuosakas temuoms.
TRUMPAS ŽĖNĖS APLE SVARBIAUSIUS PATEIKĖJUS
Gruosos Buolesluovs
Kāp matītė ėš nuoruodu, dėdėlē daug žuodėnės tautuosakas Končios Ėgnė ožrašė ėš sava mamas, Levuona Tautkaus, katros gīvena Plungės parapėjės Užliekniu suoduo. Kėts pateikies bova Buolesluovs Grossos ėš Peldiškiu. Porvātiūs ons bova Končiū sosieds. Kėlėma ėš bajuoru, bet i omžiaus gala nosėgīvenės, dėrbtė nepaslinka. Ožtat žuodė kėšenie nelaikė ėr je jau kou pasakīs, tā, kap liuob mūsa buočielē sakītė, būs ė pamatouta, ė pasverta. B. Grossos ė ronkas geras toriejė. Ne kam nuors kėtam, vuo anam Ė. Končios bova ožsakės ė žemaitėška numa (seniausi žemaitiu gīvenama noma) pastatītė. B. Grossos jiemies tuo darba, bet nepabėngė. Naėšlėka ė tas nums. No vuo B. Grossa ėš senuoliu parimta išmintės, katruou Ė. Končios ožrašė, ė po šē dėinā ėšlėka. Tūs darbeliūs atsėspind dėdėlē savuotėška, gīvenėma patikrinta kaima žmuogaus filuosuofėjė.
Končienė (Saudargātė) Anastazėjė
Končiaus Ėgnės muotina. Porvātiu apīlinkies garsiejė kap gera dainininkė, pasakuorė. Aple 1878 metus apsėžanėjė so Končiaus Ontuono Mėkuolo. Gīvendama so anou sosėlaukė pėnkiū vākū, ėš katrū pauga trīs: Antanina, Pietris ir Ėgnė. Anastazėjė palaiduota Plungės rajuona Kontautiu kapėnies. Če pat ėlsas ėr anuos vīra palaikā.
Končios Ontuons Mėkuols
Gėmė 1848 m. Plungės rajuona Porvātiu kaimė. Bova stombos ūkininks, toriejė 32 ha geruos žemės. Sava suodībuo bova isirėngės draudamas lietovėškas spauduos slieptovė. Žlėbėnū bažnīčės fundatuorios. Gerā pažėnuojė gamta, bova apsėšvėitės žmuogos. Palaiduots Kontautiu kapėnies.
J. Danausko nuotrauka
Parengta pagal RKIC archyve saugomą informaciją