Antano Žmuidzinavičiaus namas stovi J. Basanavičiaus gatvėje (numeris 42). Kaip ir daugelis kitų XX a. pradžioje kurorte poilsiui skirtų namų jis buvo pastatytas grafo Felikso Tiškevičiaus šeimos užsakymu. 1913–1940 čia su pertraukomis gyveno fizikas, etnografas, iškilus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas Ignas Končius (1886–1975), o 1949–1966 m. vasaras leisdavo ir kurdavo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (slap. Antanas Žemaitis, 1876–1966). Didelė dalis šio menininko, labiausiai vertinamo dėl jo sukurtų romantiškų bei realistiškų, lyriškai nuteikiančių gamtos, ypač pajūrio, peizažų, buvo sukurti jam gyvenant šioje medinėje vieno aukšto viloje.
A. Žmuidzinavičius kiek pakeitė pastato pirminį planą – pagal jo projektą čia buvo įrengta mansarda ir dirbtuvė.
Šis namas 1993 m. vasario 5 d dėl jo vertingų architektūrinių ir memorialinių savybių įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 10776) ir yra saugomas valstybės.
Pastatas priskiriamas medinei XX a. pr. kurorto pastatų architektūrai. Jis vienaukštis. Pastato su mansarda tūris – netaisyklingo daugiakampio formos, išskyrus pietvakarių pusėje esančią padidintą verandą. Stogas šlaitinis. Šiaurės rytų pusėje, kur buvo dailininko darbo kambarys, yra sutapdintas stoglangis. Durų ir langų angos stačiakampės. Pietvakarių, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų pusėje fasadai – tūriniai asimetriški, pietryčių pusės fasadas – plokštuminis asimetriškas. Balkonai – šiaurės vakarų ir pietryčių pusėje. Fasadas horizontalia kryptimi apkaltas medinėmis lentomis, o cokolinė dalis – vertikalia kryptimi. Cokolinę dalį nuo virš jos esančios skiria medinis karnizas. Langai, durys apkalti mediniais apvadais. Frontonų smailės, vėjalentės, stygos – profiliuotos. Pietvakariniame namo fasade yra pritvirtinta memorialinė lenta. Pamatai – akmenų plytų mūro. Išorinės sienos – rąstinės. Stogo gegninės konstrukcijos medinės. Gegnių galai profiliuoti. Langai, durys – stalių darbo. Balkonų turėklai – mediniai.
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas Palangoje. Fotografas nežinomas. Iliustracija iš RKIC archyvo
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
