Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus 2026 m. balandžio 17 ir 24 dienomis 14.30 val. pakvietė palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją „Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos“ su istoriku Mindaugu Surbliu. Kaip atrodė tarpukario Palanga? Kokie įvykiai keitė jos istoriją? Kaip sekėsi laisvamaniui Jonui Šliūpui katalikiškoje Palangoje? Koks buvo J. Šliūpo gyvenimas už burmistro kabineto durų?
Ekskursijos metu buvo nusikelta į tarpukario Palangą, ieškodami iki šių dienų išlikusių kultūros paveldo ir kitų istorinių miesto objektų, menančių laikotarpį, kai čia gyveno ir dirbo J. Šliūpas. Kiekviena maršruto stotelė atvėrė savitą miesto istorijos puslapį ir leis geriau pažinti svarbiausius to meto įvykius, formavusius kurorto veidą, o pasakojimai prie objektų primins, su kokiais kasdieniais rūpesčiais, administraciniais iššūkiais ir svarbiais sprendimais teko susidurti Palangos burmistrui, siekusiam kurti modernų ir tvarkingą miestą.
Jonas Šliūpas (1861–1944) – Lietuvoje ir išeivijoje išskirtiniu aktyvumu, gabumu bei atkaklumu garsėjusi asmenybė, savo darbais ir idėjomis nuolat kėlusi audringas diskusijas. Jo biografijoje gausu neeilinių patirčių, netikėtų likimo posūkių, pakilimų ir paklydimų. Nors apkeliavo daugybę šalių ir derino lietuviškumą su pasaulietiškumu, jis visada aiškiai žinojo savo kryptį. Net ir ne kartą atstumtas savųjų, 1918 metais pasiekė, kad Lietuvos vardas pirmą kartą nuskambėtų JAV Senate. Vienas svarbiausių jo gyvenimo etapų neatsiejamai susijęs su Palanga, kur praleido paskutinį aktyvų savo gyvenimo tarpsnį.
Nuotraukoje – Šliūpų ir Ragauskų šeimos Palangoje apie 1932 m. Nuotrauka iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus informacija
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-04-30 16:37