Vėsė leidėnė poslapē ė vėršelē 1 vėršielis 2 vėršielis 1 / Turėnīs 2–5 / Gricienė Genoveita. „Telšiūs Dėdiuojė Žemaitiu sėina pasėpoušė dā veino pluokštė“ 6–10 / Jolanta Klietkutė. „Paslaptingosios Paulinos Mongirdaitės portretai“ 10–11, 17–18 / Jurga Žemaitytė....

Pilies kirai pakėlė sparnus. Visą liepą jie mokėsi skristi: išskrisdavo ir vėl grįždavo, patupėdavo ant pilies vartų, o dabar, panašu, kad jau su visam paliko Tauragės pilį. Bet tuo ir vasara žavi – ji turi pradžią ir pabaigą. Pasitinkame paskutinį vasaros mėnesį....

2022 m. rugpjūčio 17 d. 14 val. Biržuvėnų bibliotekoje (Telšių r.), tą pačią dieną 17 val. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyks Poeto Gvido Latako naujos poezijos ir piešinių knygos „Salos“ sutiktuvės. Renginiuose dalyvaus:...

2022 m. rugpjūčio 7 d. 16 val.  Plungėje, Mykolo Oginskio rūmų žirgyno salėje, koncertuos unikalus Nyderlandų nacionalinis Fanfarų orkestras.  Tai – vienas renginys iš ciklo „Pasimatymas mano svajonių parke“. Atlikėjų branduolys – 15–25 metus pučiamaisiais ir...

Visi leidinio puslapiai ir viršeliai 1 viršelis 2 viršelis 2–3 Ramunė Lenkimaitė . „Sofijos Tyzenhauzaitės „Raštų“ pirmieji du tomai jau laukia skaitytojų“ 3, 40–42 Sofija Tyzenhauzaitė. „Litanijos“: „Viešpaties litanija“, „Skaisčiausios Mergelės litanija“ 4–6...

Lėipas 13 – Dorbės mūšė ėr Žemaitiu tautuos vėinībės dėina. Šēs metās šešės Žemaitėjėjės savivaldībės 2022 metus īr paskelbosės Žemaitiu kalbuos metās. Žemaitiu kalbā pagērbtė, Telšiūs, Dėdiuojie Žemaitiu sėinuo, šiū metu lėipas 13 dėina bova atidėngta naujė pluokštė-...

Liepos 13-oji – Durbės mūšio ir Žemaičių tautos vienybės diena. 2022 m. renginiai, skirti šiai datai paminėti, vyko Lietuvoje ir Latvijoje. Šiemet, liepos 13-ąją, Telšiuose, Didžiojoje Žemaičių sienoje, buvo atidengta dar viena plokštė – paminklas žemaitiškiems...

Palangos kurhauzas – vienas iš pagrindinių kurorto simbolių. Jis stovi pačiame miesto centre, J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, į pietus nuo jos (adresas: Grafų Tiškevičių alėja 1). Vokiškai kurhaus – poilsio namai kurorte arba poilsio namų koncertų, šokių salė su...

Palangos gintaro muziejus veikia kurorto Birutės  miško teritorijoje XIX a. pabaigoje grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu pastatytuose  jų šeimos reprezentaciniuose mūriniuose rūmuose. Sovietmečiu pastatą pritaikius...

Vytauto gatvės pradžioje (jos pietvakarinėje pusėje) – didelę trauką turinti  XIX a. pab. Palangos grafų Felikso ir Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu suprojektuotas ir apie 1897 m. pastatytus jų reprezentacinius neorenesansinio stiliaus mūrinius rūmus...

Palangos grafų Tiškevičių rūmai Antaninos ir Felikso Tiškevičių užsakymu pastatyti XIX a. paskutiniojo dešimtmečio antroje pusėje (pagrindiniai darbai vyko 1895–1897 m.).  Projekto autorius – vokiečių architektas Francas Heinrichas Švechtenas (1841–1924). Tuo...

 Jeigu šiandien Palangos Vytauto gatvėje paprašytume sutiktų palangiškių ir jų svečių parodyti, kur yra buvęs XIX a. pab. Palangoje įsteigtos progimnazijos, kuri 1913 m. reorganizuota į gimnaziją, pastatas, vargu ar į šį klausimą atsakytų daugiau negu vienas iš...

Birutės kanas – vienas iš Palangos simbolių. Jis yra vakarinėje Palangos botanikos parko, kuris paskutiniais metais vis dažniau Birutės parku vadinamas, pusėje. Tai 21 metro virš jūros lygio esanti kopa, kurios viršuje stovi 1898 m. pagal Klaipėdoje gyvenusio prūsų...

Kontininkai – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, prie Baltijos jūros, į šiaurę nuo Vanagupės. Kaimo teritorija praeina dviračių trąsa „Gintarinis pajūris“. Kontininkų vardu yra pavadinta viena iš Palangos miesto gatvių. Palangos krašto istorijos...

„Baltoji“ vila Vilos dvynės „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Vila „Anapilis“ Vila „Machorta“ Buršteino vila Lietuvos karininkų ramovės vila Vila „Pelėda“ ​ „Baltoji“ vila. D. Mukienės nuotraukos. 2022 m. „Baltoji vila“ XX a. I pusėje. Fotoreprodukcijos iš RKIC archyvo Vila...

Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje – viena iš pagrindinių mieste. Kartu tai ir intensyviausia kurorto gyvenimo arterija. Ji prasideda centrinėje Palangos dalyje, prie sankirtos su Vytauto gatvė, tilto per Rąžęs upelį, ir tęsiasi į vakarus iki Jūratės ir Kastyčio...

Paliepgiriai – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, rytinėje kelio Klaipėda–Liepoja. Nuo Palangos centro į šiaurę ji yra nutolusi apie 5–6 kilometrų. Dabar šio kaimo teritorijoje veikia Palangos oro uostas. Senovėje tai buvo žvejų kaimas. Rašytiniuose šaltiniuose...

Kunigiškiai – nedidelė gyvenvietė, esanti apie 5 km į šiaurę nuo Palangos miesto centro ir Vanagupės, tarp Palangos miesto centro ir Šventosios. Kunigiškiai – visai arti jūros. Čia kur kas ramiau, negu Palangoje, tad labai tinka šeimų poilsiui. Paskutiniais metais...

Užkanavė – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, prie pat Baltijos jūros, kiek į vakarus nuo Kunigiškių, prieš Palangos oro uostą. Prie Palangos miesto gyvenvietė prijungta 1958 m. rugsėjo 29 dieną. Iki to laiko ji priklausė Kretingos rajono Šventosios apylinkei,...

Palangoje meno ženklų (skulptūrų, paminklų, atminimo lentų) nėra itin daug. Didžiausi, meniškiausi iš jų žinomi plačiai. Pirmiausia tai Birutės parke, prie pagrindinio tako į rūmus, stovinti skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, Birutės kalno papėdę puošianti...

Karvelynas – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybės rytinėje dalyje, vakarinėje kelio Klaipėda–Liepoja dalyje ir į pietus nuo Kretingos gatvės. Šiandien buvusį kaimą primena Karvelyno vardu pavadinta viena iš Palangos gatvių.   Parengė Danutė Mukienė   D....

Mančiškė (arba Manciškė, Monciškės) – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, kiek piečiau nuo Šventosios, tarp Palangos oro uosto ir Šventosios gyvenvietės. Prie Palangos miesto ji prijungta 1975 metais. 1996 m. Lietuvos paraplegikų asociacija, vadovaujama...