Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz, 1837–1919) – Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, Lietuvos bajorė, grafienė, filantropė, Darbėnų, Dimitravo ir Grūšlaukės dvarininkė, kilusi iš vengrų kilmės Lietuvos Didžiosios...

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa). Pirmieji Tiškevičiai buvo...

Tiškevičiai – gar­si Lie­tu­vos di­di­kų gi­mi­nė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ru­siš­kų že­mių ba­jo­rų. Jų gi­mi­nės šū­kis – De­li­gas qu­em di­li­gas! (Iš­si­rink, ką my­li!) herbas – Leliva (Leliwa). Tiškevičių giminės ištakos –...

Šiandien, kai visuomeniniu ar privačiu transportu, lėktuvais be didelio vargo iš įvairiausių vietų galima pasiekti Palangą, sunku net įsivaizduoti, kiek vargo norint ją pasiekti tekdavo gyventojams patirti XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, kai...

XIX a. antrame dešimtmetyje Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos gyventojai vis dažniau ėmė domėtis Palanga kaip jūrinio klimato balneologine vasarviete, sveikatos stiprinimui skirta vieta. Tuo laikotarpiu Europoje jau gana plačiai kalbėta apie telasoterapiją, kuri nuo...

Vienas iš Palangos pastatų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, stovi Birutės alėjoje ir yra pažymėtas 7 numeriu. Šio 1993 m. vasario 5 d. į minėtą registrą dėl savo architektūrinių ir memorialinių savybių įtraukto objekto unikalus kodas – 10777, o numeris Lietuvos...

Pirmasis viešas lietuviškas vakaras-spektaklis Lietuvoje įvyko 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje, netoli tilto į jūrą buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus prekių sandėlyje. Šis įvykis ryškiomis raidėmis įrašytas į pajūrio krašto, bet ir visos Lietuvos tautinio...

Skulptūros, pavėsinės, dekoratyvinės tvorelės – neatskiriama Palangos kurorto dalis, teikianti jai išskirtinumo ir žavesio. Gausu šios mažosios architektūros elementų čia būta pirmuoju kurorto vystymosi laikotarpiu, vis daugiau čia jų atsiranda pastaraisiais...

Išleista ir jau platinama penktoji XIX a. pirmosios pusės rašytojos Sofijos Tyzenhauzaitės iš prancūzų į lietuvių kalbą išvesta knyga – istorinis romanas „Barbora Radvilaitė“.  Knygą išleido Regionų kultūrinių iniciatyvų centras. Jo leidinius galite įsigyti: *...

Žurnalo vartomi viršeliai > Žurnalo vartomi vidiniai puslapiai > LEIDINIO PUBLIKACIJŲ *.PDF FAILAI 1 viršelis  2 viršelis 1 / Turinys 2–4 / Elena Nijolė Bukelienė. Ieva Simonaitytė ir „Žemaičiai“ 5 / Ieva Simoanitytė. Autobiografija 6–9 / Danutė Mukienė. Jurgis...

Sausė mienesė vėdorie Skouda rajuona savėvaldībės Ruomoalda Granauskė bėbliuoteka ėšplatėna pranešėma, kad šiū metu vaserė 8 d. 18 adīna vīks žemaitėšks dėktants (anuo dalīvē tories rašītė laikīdamies kalbininka Pabriežas Jūzapa parėngtū žemaitėškas rašības patarėmu)....

Pirmasis padavimą apie Jūratę ir Kastytį, gintaro atsiradimą užrašė, 1842 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Vspomnienia Žmudzi“ išspausdino žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, daug užrašytų žinių palikęs apie  žemaičių krašto žmonių...

Grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), skatinamas giliai religingos savo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės (1870–1951), Birutės kalno papėdės šiaurinėje pusėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu 1899–1900 m. įrengė grotą. XIX a.–XX a. pr. tokios grotos Europos...

Pati žinomiausia Palangos fontano skulptūra – „Jūratė ir Kastytis“. Ją 1959 m. sukūrė  skulptorė Nijolė Gaigalaitė (1928–2009) ir architektas Alfredas Paulauskas (1928–2013). 1961 m. skulptūra pastatyta Palangos Basanavičiaus gatvės pabaigoje, pereinančioje į Jūratės...

Palangos gintaro muziejus veikia Birutės  miško teritorijoje XIX a. pabaigoje grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu pastatytuose  jų šeimos reprezentaciniuose mūriniuose rūmuose. Sovietmečiu pastatą pritaikius muziejiniai...

Šventosios švyturys – Šventosios gyvenvietės centre, apie 780 m nuo jūros. Jis pastatytas 1957 metais. 1964 m. švyturyje įrengtas garso signalas, o 2000-aisiais metais šis navigacinis ženklas  rekonstruotas, jame įrengta moderni estų pagaminta įranga, sustiprintos...

Vytauto gatvės pradžioje (jos pietvakarinėje pusėje) – didelę trauką turinti  XIX a. pab. Palangos grafų Felikso ir Antaninos Sofijos Tiškevičienės užsakymu suprojektuotas ir apie 1897 m. pastatytus jų reprezentacinius neorenesansinio stiliaus mūrinius rūmus...

Palangos Iveros Dievo motinos ikonos stačiatikių cerkvė – šiaurės rytinėje miesto dalyje (adresas Sodų g. 52, Palanga). Ji čia pastatyta 2001–2002 m. pagal Penzoje (Rusija) gyvenusio architekto Vladimiro Borunovo projektą. Cerkvė pašventinta 2002 m. birželio 16 dieną....

Marmurinė, prancūzų skulptoriaus Huberto Luis-Noelio (Hubert Louis-Noël, 1839–1925) skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) buvo Jurgio Pliaterio (1780–1825) dukterų dovana jo auksinių vestuvių proga. Apie 1913-uosius metus ji buvo pastatyta Vilkėno parke (Šilutės r., 2...

​Netoli Šventosios, buvusiame Pašvenčių kaime (adresas: Paupio g. 30, Palanga),  ant Šventosios upės kranto, apie 1,5 atstumu nuo žvejų uosto, stovi medinė, geltonai dažyta  Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčia. Ją savo iniciatyva sesers Monikos Kaunienės...

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia – yra pačiame Šventosios gyvenvietės centre, netoli prieplaukos. Adresas: Jūros g. 7. Tai vienas aukščiausių statinių ne tik čia, bet ir visame Palangos mieste: bažnyčios bokšto aukštis – 62 metrai. Šios...

Būtingės senovės gyvenvietė II yra buvusio Būtingės kaimo (dabar Palangos miesto dalis) teritorijoje.  Ji užima 33 506.00 kv. metrų. Buvusi gyvenvietė datuojama viduriniuoju ir vėlyvuoju neolito amžiumi. Jos vietoje yra nežymi laukų pakiluma. Vidurinėje ir šiaurinėje...