Palangos dvaro sodybos rūmai

Kultūros vertybių registre pažymėta, kad XIX a. pab. pastatyti istorizmo stiliaus Palangos dvaro sodybos rūmai (adresas: Vytauto g. 17) į Kultūros vertybių registrą 1992 m. gegužės 1 d. įtraukti kaip nacionalinės reikšmės objektas įtrauktas dėl jo vertingųjų dailės ir architektūros savybių įtrauktas (unikalus objekto kodas 849).

Rūmai pastatyti pagal vokiečių architekto Franco Heinricho Švechteno (1841–1924) projektą. 1957 m. rūmų restauracijos autorius – architektas Alfredas Brusokas. Dar kartą rūmai restauruoti 2014–2015 m. (šio restauracijos projekto autorės architektės Gražina Kirdeikienė ir Audra Lainauskaitė).

Rūmų tūris sudėtinis. Jį sudaro 3 skirtingo dydžio bei aukščio dalys, išsidėsčiusios rytų-vakarų kryptimi. Pagrindinis rūmų pastatas – dviejų aukštų su pastoge. Vakarinėje pusėje yra žemesnė aštuonkampio plano koplyčia su pusapskrite apside. Šiuos du pastatus jungia vieno aukšto pastatas su rūsiu, įrengtu po pagrindiniu rūmų pastatu. Pagrindinio pastato stogas –  mansardinis formos, koplyčios – kupolinis, apsidės – pusės kūgio formos. Stogai dengti skardos lakštais. Dūmtraukiai – tinkuoto plytų mūro su profiliuotais karnizais.  Koplyčios parapetą formuojanti betoninė baliustrada yra su profiliuotu karnizėliu, terasos atitvara – iš tinkuoto plytų mūro stulpelių ir metalinių ažūrinių turėklų virš pastato dalies, jungiančios koplyčią su rūmais.

Rūsio išplanavimas – koridorinis, rųmų pirmojo aukšto – sudėtinis: koridorinis ir anfiladinis su centre dominuojančiu vestibiuliu ir paradine laiptine bei svetaine, turinčia išėjimą į terasą, o koplyčios planas – vienos patalpos su prieangiu ir įėjimu iš šiaurinės  pusės. Rūmų antrojo aukšto planas – kapitalinių sienų tinklas.

Sienų angos, nišos – stačiakampės, segmentinių, pusapskričių sąramų vidaus durų angos ir nišos, pusapskritės sąramos ir plano apsidės niša koplyčioje.

Fsadų architektūrinis sprendimas – fasadų architektūrinio sprendimo visuma.  Šiaurės, rytų ir pietų pusėse esančius fasadus juosian prieduobė su atraminėmis betono sienomis ir laiptais, metalinių ažūrinių turėklų tipas (metaliniai ažūriniai turėklai atkurti pagal arch. F. H. Švechteno brėžinius).

Rūmų terasa priešais šiaurinį fasadą – su puslankio formos centrine dalimi, apjuosta tinkuoto plytų mūro atraminėmis sienutėmis su baliustrada iš profiliuotų betoninių baliustrų, besibaigianti išplatėjančiais laiptais. Laiptai – granitiniai, laiptuoti. Vazos – dekoratyvinės, lieto metalo. 1984–1985 m. remontuojant terasą, laiptų pakopos buvo pakeistos naujomis. Atliekant 2010–2011 m. tvarkybos darbus buvo atlietos trūkstamos 2 tipų dekoratyvinės vazos ant baliustrados.

Šiauriniame fasade yra netaisyklingo stačiakampio plano rizalitai, pietiniame ir rytiniame fasade –  tariamieji rizalitai, šiauriniame fasade – tariamasis rizalitas su trikampiu dekoruotu frontonu.

Šiurinėje pusėje esantis pagrindinis įėjimo portalas – iš antablemento, paremto dviem  toskaninio orderio kolonomis, užbaigtas trikampiu dekoruotu frontonu. Čia yra išplatėjantys granito pakopų laiptų su tinkuoto plytų mūro atitvara.

Petinėje fasado pusėje yra 4 kolonų portikas, laikantis balkoną su atitvara iš tinkuoto plytų mūro stulpelių ir metalinių ažūrinių turėklų. Čia yra trišaliai granito pakopų laiptai.  1984–1985 m. vykdant remonto darbus lenkti laiptai buvo pakeisti stačiakampio plano laiptais. Šiaurinio fasado vakarinėje dalyje yra išplatėjantys granito pakopų laiptai su tinkuoto plytų mūro atitvara.  

Pietinio fasado balkonai – su metalinėmis ažūrinėmis atitvaromis, paremti dekoratyviomis pasparomis. Šiauriniame fasade yra centrinės dalies lieto betono kartušas su Tiškevičių ir Lonckių herbais. Kartušas restauruotas 2010 metais. Šiaurinio fasado rizalitai – lieto betono kartušai su dekoratyvinėmis kriauklėmis. Jie taip pat restauruoti 2010 metais. Rytiniame ir vakariniame fasade yra lieto betono kartušai su Tiškevičių herbais (restauruoti 2010 m.).

Pamatai – akmenų ir molio plytų mūro su tinkuoto plytų mūro cokoliu. Sienos – plytų mūro. Rūsio patalpoje Nr. R-4, laiptinėse L-2, L-3 yra tinkuoto plytų mūro skliauteliai ant metalinių sijų. Rūsio patalpoje R-5 – tinkuoto plytų mūro kryžminiai skliautai, koplyčioje – tinkuoto plytų mūro kupoliniai skliautai.

Rūsio, pirmojo ir antrojo aukšto  sijinės perdangos, gegninė stogo konstrukcija  – medinė.  Marmuro pakopų paradiniai laiptai L-1 – ant mūrinių skliautų su kalto metalo turėklais ir mediniu profiliuotu porankiu. Liptai L-2, L-3 – ant mūrinio skliauto iš rūsio į pastogę su turėklais iš tekintų medinių baliustrų ir profiliuoto porankio, jų medinių antpakopių (medinės antpakopės restauracijos metu YRA pakeistos naujomis, dalis neišlikusių medinių antpakopių laiptinėje L-3 pakeista keraminėmis plytelėmis.

Pirmajame aukšte, salono patalpoje Nr. 1-2, yra pilko marmuro židinys su varinėmis pakuros durelėmis, o pirmojo aukšto vestibiulio patalpoje Nr. 1-1 židinys yra atkurtas pagal ikonografinę medžiagą ir išlikusį salono židinį

Langų medinės konstrukcijos, skaidymas, varstymo būdas ir uždarymo mechanizmai – stalių darbo.

Pirmajame aukšte yra vidinės suveriamos 6 dalių medinės langinės. Dalis langinių yra atkurta pagal išlikusius pavyzdžius. Paradinio įėjimo lauko durys – dvivėrės, medinės, faneruotos įsprūdinės su drožybos elementais, viršlangiu, žalvarinėmis rankenomis, apyrakte, vyriais. Durų viršlangį dengia metalinės kalvio darbo grotelės. Paradinio įėjimo vidaus durys – dvivėrės, medinės, įsprūdinės, su vyriais ir viršulangiu. Įėjimo į koplyčią durys – dvivėrės, medinės, įsprūdinės su drožybos elementais. Šių durų viršulangį dengia  metalinės kalvio darbo grotelės.

 Pirmojo aukšto salono ir kabineto patalpose Nr. 1-2, 1-3  durys medinės, įsprūdinės,  sustumiamos, puoštos augalinių motyvų drožiniais, su staktos viršuje pakabintu slankiojimo mechanizmu, žalvarinėmis įgilintomis rankenomis ir tarpdurių įsprūdinėmis plokštėmis. Pirmojo aukšto salono ir buduaro patalpose Nr. 1-2, 1–5  durys dvivėrės, medinės, įsprūdinės, puoštos augalinių motyvų drožiniais su vyriais, žalvarinėmis rankenomis ir tarpdurių įsprūdinėmis plokštėmis. Antrojo aukšto vestibiulio patalpoje Nr. 2–1 durys dvivėrės, medinės, įsprūdinės. Durys iš salono į terasą yra dvivėrės, medinės,  įsprūdinės, įstiklintos, su arkiniu viršumi. Balkonų durys – dvivėrės, medinės, įsprūdinės,  įstiklintos. Vidaus patalpų durys – vienvėrės, medinės, įsprūdinės.

Pirmojo aukšto salono patalpoje Nr. 1-2 sieniniai paneliai – mediniai, įsprūdiniai, puošti drožiniais, o kabineto ir miegamojo patalpose Nr. 1-3, 1-6 paneliai – mediniai, įsprūdiniai.

Pirmojo aukšto vestibiulio patalpoje Nr. 1-1 yra dvi toskaninio orderio kolonos su marmuro imitacijos apdaila, o valgomojo patalpoje Nr. 1–4 dvi toskaninio orderio kolonos – su pjedestalais.  Antrojo aukšto vestibiulio patalpoje Nr. 2–1 2 kompozicinio orderio kolonos – su marmuro imitacijos apdaila.

Pirmojo aukšto salėse Nr. 1-1, 1-2, 1-6, antrojo aukšto patalpoje Nr. 2-1, išskyrus pirmojo aukšto vestibiulio patalpos Nr. 1-1 lubas, sienos ir lubos dekoruotos reljefiniu ornamentu. Pirmojo aukšto salėse Nr. 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-12 lubos dekoruotos reljefiniu ornamentu. Koplyčioje, patalpoje Nr. 1-12  sienos viršų juosia profiliuotas karnizas. Pirmojo aukšto vestibiulio ir buduaro patalpose Nr. 1-1, 1-5 lubos, sienos, kolonos dekoruotos marmuro imitacija.

Vidaus patalpų sienos, lubos tinkuotos.

Pirmojo aukšto salėse Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6 grindų, pandusų, laiptų pakopų danga, dangos medžiaga – geometrinio piešinio medinių lentelių parketas (parketas atkurtas pagal arch. F. H. Švechteno brėžinius). Pagrindinio įėjimo tambūre, patalpose Nr. 1-9, 1-10 – kvadratinių keraminių plytelių su augaliniu ornamentu danga.  įėjimo į koplyčią tambūro patalpoje Nr. 1-11 – aštuonkampių ir kvadratinių 2 spalvų keraminių plytelių danga.  

Salių Nr. 1-1 (vestibiulio su laiptine), 1-2 (salono), 1-3 (kabineto), 1-5 (buduaro), 1-6 (miegamojo), 2-1 (vestibiulio su laiptine) interjeras – visumos sprendinys.

1957 m. restauruojant pastatą vestibiulio erdvė buvo padalinta tarpaukštine perdanga.

XX a. antrame dešimtmetyje, gavus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos respublikos biudžeto, rūmai buvo atnaujinti. Vykdant tvarkybos darbus salėse atkurti geometrinio piešinio parketai, vestibiulio marmurinis židinys, kabinete ir miegamajame atkurti mediniai įsprūdiniai sieniniai paneliai, miegamojo durų angos vieta, atklikta daug darbų.

 

Parengė Danutė Mukienė

 

Nuotraukoje – Palangos grafų Tiškevičių rūmų fragmentas iš šiaurės vakarų pusės

 

Naudota literatūra:

  1. Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.

 

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“


 

 

 

Smush Image Compression and Optimization Skip to content