Užrašyta 1911 m. liepos mėn. 23–24 dienomis. Pateikė L. Tautkus:
Davatkų poteriai – kiaulės drąsybė, ežero didybė, ožio piktybė .
Vėjui – plunksnos, vanagui – mėsa, stogams – iškada (tiems, kurie karvelius laiko ). [Gal mįslė? – I. Končiaus pastaba paraštėje.]
Dievui – dūšė, žemei – kūns, velniui – šūds.
Amen gratias – mergoms pasijės, boboms – miltai, žemei – kūns, velniui – šūds. [Gal mįslė? – I. Končiaus pastaba paraštėje.].
Pypką rūkydams, pypkę kūrendams,
Rūrą raukydams, pri mergų nueidams.
Kiedy goly, kad i basi,
Žadink palim papirosų.
Atjuo – atbaksnuo,
Atein – atkišnuo.
Iš ančio traukdams,
Ant votkočio maudams.
– Te, pana,vainika,
Kor nogrėbine palika.
Gadziukas. Gaida jų:
- a) Išvirink kiaulės šlaunį,
Avino petelį, –
Nešk vyrui į karčemą,
Vaišink kaip svetelį. - b) Ėjo Baltrelė matušei sakyti,
Kad eitų matušė skubiai svirplių plikyti.
Lindo svirpliai tarp koklių,
Kad nenuplikytų.
Vieną karvelę teturėjau –
Vieną sūrelį tesuliejau.
Ir pilną bažnyčią garstyčių pribarsčiau
Ir darbo turėjau
Pakol tas garstyčias išsirinkau.
Ar aras arklu arti arimo armuo [Pačiam ant seilės atėjo. – I. Končiaus pastaba 1911 m. liepos 23 d.].
Užrašyta 1912 m. rugpjūčio 16 d. Pateikė B. Grossas:
Buvęs kunigas lenkas. Kalėdodamas jis paklausęs vieno vaikezo poterių. Užsirašęs parodė savo klebonui:
Devyni griekai svetimys:
Vienas – vieną galą,
Antras – antrą galą,
Ketvirts – girts,
Penkts – pempę pešė,
Šešts – šešką dyžė,
Septints – senę myžiuo,
Aštonts – ašį tašė,
Devints – dešrą darė.
Užrašyta 1912 m. rugpjūčio 16 d.:
Šeši griekai prieš dievą šventą:
Pirms – prištikis
Antras – pusrytis.
Trets – priešpietė.
Ketvirts – pietūs.
Penkts – pavakarė.
Šešts – večerė.
Užrašyta 1920 m. liepos 1 d. Pateikė B. Grossas:
Kam tą bažnyčią tankiai varstyti, juk ne karčema. Ponas Dievas – ne piemuo, o durys – ne varpai – užtenka porą sykių ant metų ir velykinė.
Ar aras arklu arti arimo armuo. [Pačiam ant seilės atėjo 1911 m. liepos 23 d. – I. Končiaus pastaba].
Užrašyta 1911m. spalio 14 d. Pateikė L. Tautkus:
Nutrauks mani nu altoriaus,
Pririš muni pri pypkoriaus,
Reks mon anon šikti vesti
Ir pypkelę rankoj nešti.
Užrašyta 1912 m. kovo 19 d. Pateikė Jonas Urbonas („pagrabe“ girdėjęs):
Išleid smaką, baisiai išalkintą,
Idant Pana būtų sunaikinta.
Ali pribėgęs kloniojos,
Panelei laižė kojas.
Užrašyta 1911 11 23:
Juzus – buzus
Kiaules ganęs nemažus:
Per tvorą lindęs,
Kiaulės subinę žindęs.
Per upalį plaukęs –
Žydo kulį smaukęs.
[Atsimenu iš mažens, nebežinau, net kieno išmokytas – I. Končiaus pastaba].
Bonifaco Vengalio nuotrauka