(Tekstas pildomas)
Žemytės kaimas – vienas didžiausių Lenkimų seniūnijos kaimų, kuris užima 543,91 ha teritorijos. Jis yra ir Žemaitijos seniūnaitijos centras.
Gyvenvietė – ant nedidelės kalvos vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į pietus nuo Lenkimų, į vakarus nuo Margininkų miško, prie kelio „Darbėnai–Skuodas“, kuris išasfaltuotas 1992 m. vasarą. Nuo Žemytės iki Margininkų – 3 km, iki Juodeikių, Naujosios Įpilties – po 4 km, iki Senosios Įpilties – 6 km, iki Darbėnų, Mosėdžio – 16 km, iki Skuodo – 18 km. Žemytės kaimo žemės ribojasi su Pakalniškių, Palegijos, pietuose – su Juodeikių kaimais. Nuo Lenkimų Žemytę skiria Kuksinės miškas. Kaimo rytiniu pakraščiu teka Šventosios kairysis intakas Plaušmirkio upelis. Kaime daugiausiai sodybų yra išsidėsčiusių palei pagrindinę gatvę.
Vietovardžio rašyba: lenk. Żiemitty, Żemity, Zemite, vok. Shemity, rus. Жемиты, Жемите, liet. Žemytė, žem. Žemīte.
Žemytės kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1568 metais. Jis kartu su Margininkais sudarė vieną LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Telšių valsčiaus teritorinį žemės vienetą, kuris pietuose ribojosi su Juodeikiais, šiaurėje – su Lenkimais, rytuose – su Veriškių miško apyrube.
XVII–XVIII a. Žemytės valda priklausė Užvenčio seniūnų Vainų Salantų dvarui.
XVII a. tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Salantų, nuo XVII a. pab. – Skuodo, nuo 1844 m. – Lenkimų parapijos kunigai.
1861–1915 m. Žemytė kartu su Juodeikių, Margininkų, Ledžių ir Žalgirių kaimais sudarė Margininkų seniūniją, kuri priklausė Telšių apskrities Mosėdžio valsčiui.
1915–1920 m. Žemytė buvo Kretingos apskrities Lenkimų valsčiaus Žemytės seniūnijos centras, 1920–1940, 1941–1944 m. – Kretingos apskrities Skuodo valsčiaus Žemytės seniūnijos centras, 1940–1941, 1944–1947 m. – Kretingos apskrities Skuodo valsčiaus Žemytės apylinkės centras, 1947–1950 m. – Kretingos apskrities Lenkimų valsčiaus Žemytės apylinkės centras, 1950–1954 m. – Skuodo rajono Žemytės apylinkės centras, 1954–1995 m. Skuodo rajono Lenkimų apylinkės gyvenvietė, 1995–2009 m. – Klaipėdos apskrities Skuodo rajono savivaldybės Lenkimų seniūnijos gyvenvietė, nuo 2009 m – Klaipėdos apskrities Skuodo rajono savivaldybės Lenkimų seniūnijos Žemytės seniūnaitijos centras.
1750 m. Žemytėje buvo 12 kiemų (ūkių, sodybų), 1846 m. – 13 dūmų (ūkių, sodybų), 1923 m. – 28 ūkiai.
1902 m. kaime buvo 246 gyventojai, 1923 m. – 162, 1959 m. – 152, 1970 m. – 154, 1979 m. – 152, 1989 m. – 119, 2001 m. – 107, 2011 m. – 89, 2021 m. – 66.
Žemytės kolūkis kaime buvo įsteigtas 1949 m. pavasarį. Mėginta jį įkurti ir ankstyvą 1948-ųjų pavasarį, bet tąsyk viskas baigėsi tragiškai – po susirinkimo į Skuodo grįžtantys agitatoriai kartu su apsauga netoli Žemytės buvo užpulti Margininkų miške besislapstančių vyrų. Daugelis kolūkio organizatorių šio užpuolimo metu žuvo.
Kitą dieną enkavedistai šukavo Margininkų mišką, bet partizanų ten nerado.
Knygutėje „Gimtoji parapija Lenkimai (Klaipėda, 2005 m.) jos autorius Leonas Rimeikis rašo, kad šiame kolūkyje iki 1953 m. jo apskaitininku dirbo Pranas Rimkus, vėliau, 1953–1965 m., – Leonas Rimeikis. Kolūkio gyvavimo laikotarpiu jame dirbo 6 pirmininkai: 1949–1950 m. Žemytės kaime gimęs Antanas Savickas, 1950–1951 m. – iš Skuodo atvykęs Juozas Gricius, 1951–1954 m. – Salantuose gimęs Stasys Viršilas, 1954–1957 m. – iš Salantų kilęs Pranas Šlečkus, 1957–1960 m. – Žemytėje gyvenęs agronomas Bronius Januška, 1960–1965 m. – Žemytėje gyvenęs teisėjas Zenonas Ramanauskas.
1949–1965 m. Žemytės kaimas buvo Žemytės kolūkio administracinis ir gamybinis centras.
L. Rimeikis minėtoje knygutėje pateikia daug žinių apie pokario metų įvykius šiame kaime. Jis nurodo, jog tuo laikotarpiu į Sibirą buvo ištremta J. Kasparo, Vinco Urbono, Vinco Litvino šeimos. Ištrėmus V. Litviną, jo sodyboje veikė kolūkio raštinė, apylinkės kontora, skaitykla, salė, V. Urbono sodyboje – ūkio centrinė būstinė, buvo kolūkio kiaulidė ir vištidė. Melioracijos darbams pasibaigus, V. Urbono sodybos pastatus nugriovė.
1965 m. Žemytės kolūkis buvo integruotas į kuriamą Lenkimų tarybinį ūkį ir tapo šio ūkio Žemytės skyriumi. Tada sukurtam Lenkimų tarybiniam ūkiui priklausė ir kaimyniniai Juodeikių, Margininkų bei Medininkų skyriai. L. Rimeikis tada dirbo buhalteriu Juodeikių skyriuje. Jo darbo vieta buvo jo paties namuose.
Iki prasidedant naujoms statyboms, Žemytės gyvenvietėje seniausios buvo Felikso Galdiko, Salomėjos Litvinienės, Petro Budreckio, Antano Guobio, Adolfo Savickio ir Antano Saviclio sodybos. Kaime buvo dar ir 14 vienkiemių.
Žemytėje palei vieškelį yra stovėję Viskantų, Mickaus, Vaškienės ir Rimeikių nameliai.
L. Rimeikis minėtoje knygoje rašo, kad prieš prasidedant melioracijos darbams, Žemytės gyvenvietėje buvo šešios sodybos: Felikso Galdiko, Salomėjos Litvinienės, Petro Budreckio, Antano Guobio, Adolfo Savickio ir Antano Savickio. Dar 14 sodybų buvo Žemytės kaimo vienkiemiuose. Bežemiai, vietinių vadinti bobeliais, gyveno kaimo teritorijoje buvusiuose Blezdingėnuose. Viena vėnsėdija vadinosi Ežkepiais (pasak padavimo, ten gyvenę žmonės kepdavo ežius ir juos valgydavo). Tarpukario metais ir kiti didesni kaimai turėjo atskirų savo dalių pavadinimus: Žemytėje palei vieškelį buvo jau minėti Ežkepiai, Blezdingėnai, Juodeikiuose – Papušynis, Žemalė, Kalvalė. Žemalėse gyveno ūkininkas Kazys Eina, turėjęs 27 ha žemės, iš kurios 9 ha ariamos. Likusi žemė – pievos, krūmai, miškas ir pelkė. Pirmoji Kazimiero žmona mirė 1926 m., pagimdžiusi sūnų Vincą. Vėliau Kazys vedė antrą kartą. Su ja susilaukė dukters Valerijos ir sūnelio Antano. Kai Valerijai buvo 13 metų, mirė antroji Kazio žmona. Tada Valerija išėjo tarnauti pas svetimus. Eidama dvidešimtuosius ištekėjo už Juozo Pudžmio ir su juo pradėjo vesti ūkį Palegijos kaime. 1940 m. vasarą sovietų kariškiai įsikūrė K. Einos sodyboje.
1949–1952 m. Žemytės kolūkio apskaitą tvarkė Pranas Rimkus, 1953–1966 m. Leonas Rimeikis.
Žemytės kolūkiui yra vadovavę 6 pirmininkai: 1949–1950 m. – Antanas Savickas (jis buvo vietinis); 1950–1951 m. – iš Skuodo kilęs Juozas Gricius; 1951–1954 m. – iš Salantų atvykęs Stasys Viršilas; 1954–1957 m. – skuodiškis Pranas Šlečkus; 1957–1960 – iš Žemytės kilęs agronomas Bronius Januška; 1960–1965 m. – taip pat iš Žemytės kilęs teisėjas Zenonas Ramanauskas.
Kai susikūrė Žemytės kolūkis, Juozas dirbo jo brigadininku. Tuo metu, vaišinamas kaimo žmonių, pamėgo degtinę. Vėliau dirbo raštinėje, tvarkė darbadienių apskaitą. Dirbo nuo ryto iki vakaro. Gyvenant santuokoje gimė 7 vaikai: Juzefa, Adolfas, Marytė, Virginija, Danutė, Stasys, Zita. Žmona Valerija dirbo kolūkio laukininkystės brigadoje, galvijų ir kiaulių fermose gyvulius augino, dirbo ir melžėja. Einant metams vyro sveikata pablogėjo. Prasidėjus melioracijai, jų sodyba buvo įtrauktą į nukeliamų sąrašą. Tada Pudžmiai nusprendė pasistatyti namus Žemytėje, susitvarkė sodybą. Vyras mirė sulaukęs 51-erių metų amžiaus.
Vykstant melioracijai daug ir kitų gyventojų iš vienkiemių bei kitų kaimų persikėlė į Žemytę, iš Palegijos – net 10.
2004 m. sausio 1 d. Žemytėje gyveno 40 šeimų, jose buvo 67 moterys ir 40 vyrų.
Kai Palegijjoe uždarė mokyklą, pradžios mokykla buvo atidaryta Žemytėje. Ji veikė Adolfo Jazbučio namuose. Vėliau buvo pastatytas naujas Žemytės mokyklos pastatas. Joje visą laiką (iki pat uždarymo) mokytojavo Plecida Druskinienė.
Sovietmečiu Žemytėje veikusioje parduotuvėje pardavėja dirbo Bronė Savickienė.
Žemytėje yra gyvenusios šios daugiavaikės šeimos: Felikso ir Onos Galdikų, Juozo ir Bronės Jablonskių, Antano ir Onos Danių, Juozo ir Valerijos Pudžmių.
Tarp daugiausiai žemės turėjusių ūkininkų buvo Černeckiai, kuriems priklausė 32 ha valda. Sulaukę senatvės, jie žemę po 16 ha padovanojo savo vaikams – Bronei ir Feliksui. Bronė ištekėjo už neturtingo kaimyno Juozo Jablonskio. Einant metams jie pasistatė gražius namus, suformavo sodybą. Bronė pagimdė 12 vaikų. Išaugo 9. 1944 m. sovietų kariškiai užėmė jų gyvenamojo namo patalpas. Tėvams su vaikais liko tik vienas kambarys.
Juozas 1949 m. pavasarį įstojo į kolūkį, 6 metus, kol buvo įkurtas Lenkimų tarybinis ūkis, dirbo Žemytėje laukininkystės brigadininku. Prasidėjus melioracijai, Jablonskiams reikėjo namus nugriauti ir juos perkelti į Žemytės gyvenvietę. Tada pasiligojusi mirė J. Jablonskio žmona.
Kai Lenkimų žemės ūkio bendrovė iširo, skuodiškis Edvardas Rubinas Žemytėje nusipirko koncentruotų pašarų gamybos cechą, jį suremontavo ir čia 1996 m. sumontavo Ukrainoje pagamintą malūną, kuriame pradėjo malti vietinių gyventojų užaugintus rugius ir kviečius.
Žemytėje yra šie žymesni kultūros paveldo objektai:
- Žemytės senovės gyvenvietė (IX–XIII a.).
- Žemytės kapinynas (IX–XIII a.).
- Žemytės kapinės (XVI–XX a.).
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pab. – XX a. I p.).[7]
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios, 2 angeliukų, Šv. Juozapo skulptūromis (XIX a. pab. – XX a. I p.).[8]
- Žemytės paminklas 1944–1951 m. Lenkimų apylinkės miškuose veikusiems,1945–1952 m. žuvusiems Kardo rinktinės partizanams (pastatytas 2000 m.).
***
Žemytės senovės gyvenvietė Žemytės senovės gyvenvietė yra 23 m į pietryčius nuo kelio Darbėnai–Skuodas. Ji lygioje, atviroje vietoje, netaisyklingo plano, pailga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 126 m ilgio, 84 m pločio, daugelį metų dirvonuojanti. Šiaurinėje dalyje pakilesnėje vietoje yra dar tebeveikiančios Žemytės kaimo kapinės.
Senovės gyvenvietės teritorijos plotas – 0,92 ha. Jos į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1879) kaip valstybės saugoma kultūros vertybė (unikalus kodas 30301) įrašytos 2005 metais.
Žemytės kapinynas – 87 m į šiaurės rytus nuo Žemytės senovės gyvenvietės, kuriai būdinga kuršių materialinei kultūrai (joje gyventa I tūkst. II p. – II tūkst. pr.). XVI a. jos teritorijoje buvo įrengtos Žemytės kaimo kapinės. Vykdant žemės ūkio darbus kultūrinis sluoksnis čia buvo smarkiai apardytas Į pietryčius nuo kapinių yra rasta lipdytos keramikos.
Naudota literatūra:
- Rimeikis Leonas, Gimtoji parapija Lenkimai, Klaipėda, 2005 m.
- Leonas Rimeikis, Klajūnas: Gyvenimo svarbiausi įvykiai, Mažeikiai, 2013.
- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, 2, Vilnius, 1976.
- Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1292, ap. 1, b. 170.
- Michał Gadon, Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego, Wilno, 1846, s. 185 (Żemity).
- Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, p. 121.
- Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году, c. 85
- Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosio skulptūra, Skuodo r. sav., Žemytės k. (Lenkimų sen.).
- Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios, 2 angeliukų, Šv. Juozapo skulptūromis, Skuodo r. sav., Žemytės k. (Lenkimų sen.).