Užventyje, įgyvendinus avarinės būklės likvidavimo projektą, duris tikintiesiems vėl atvėrė Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Beveik septynerius metus stebėję, kaip vyksta bažnyčios tvarkybos darbai, pusę pastarųjų metų meldęsi kapinių koplyčioje ir parapijos namuose, parapijos tikintieji pagaliau šių metų rugsėjo 22-ąją galėjo įžengti į savo Šventovę, šimtmečius saugančią vietos žmonių tikėjimą. Ta proga miestelyje net keletą dienų vyko padėkos Dievui iškilmės – sakralinės muzikos koncertas, tikėjimo liudijimai, svečiavosi Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia – viena iš Lietuvos medinės istorijos lobyno. Užėjus į jos vidų nejučia aplanko mintis apie čia besimeldusią Užvenčio parapijietę Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą – vieną religingiausių XX a. pradžios lietuvių rašytojų ir vieną žymiausių krikščioniškosios pedagogikos kūrėjų Lietuvos pedagogikos istorijoje. Šiluma ir ramybe spinduliuoja penki liaudies baroko altoriai, kurias puošia primityvios medinės skulptūros. 1830 m. bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad Didysis altorius „jau senas“, matyt, šis altorius yra seniausias bažnyčioje. Jis istorizmo stilistikos, puošnus, dekoruotas kiaurapjūvėmis kolonomis ir drožinėtais sparnais, su tabernakuliu. Altorius ypatingas tuo, kad yra galimybė titulinių atlaidų ar kitomis progomis keisti jo paveikslus. Šoniniai altoriai menkiau dekoruoti ir įrengti vėliau nei didysis, jų paveikslai nutapyti XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Be šių altorių, bažnyčioje taip pat yra kitų vertingų meno kūrinių, daug autentiškų medinio interjero elementų, iš kurių paminėtinos įstrižos kolonos ant girnapusių.
Pirmosios Užvenčio bažnyčios istorija siekia XVII a. pradžią, kai 1609 m. Žygimanto Senojo privilegija Užvenčio bažnyčiai patvirtinta pirmoji žemės fundacija. Pati bažnyčia pastatyta 1638 m. LDK iždininko ir matininko Gabrieliaus Vainos rūpesčiu. 1701 m. Šiaurės karo metu į Užventį buvo užsukęs Švedijos karalius Karolis XII. Jis savo kareiviams leido plėšti ir deginti miestelį. Liepsnose žuvo ir bažnyčia. Ji atstatyta 1703 m. klebono Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis. Manoma, kad bažnyčią statė švedų belaisviai, kurie rąstus statyboms gabeno iš netoliese esančio miško per Ventos upę. Tai liudija seni vietos gyventojai, kurie šią seklią upės vietą vadina „švedų brasta“. Bėgant metams ir blogėjant ne tik bažnyčios išorės, bet ir vidaus būklei, ji rekonstruota koliatoriaus, Lenkijos karalystės iždo ministro, kunigaikščio Druckio-Liubeckio lėšomis. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad tai įvyko 1825 m. arba 1835 metais.
Šiemet Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios simbolinis atidarymas prasidėjo kultūros centro organizuotu koncertu „Giesmė ir žodis Tavo garbei“. Vyko ir operos solisto Jono Sakalausko bei pianisto Dariaus Mažinto pasirodymas, dainavo Kretingalės ir Joniškio kultūros centrų moterų chorai, poetinę kompoziciją atliko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionių skyriaus mėgėjų teatras.
Šeštadienį jaukioje, autentišką aplinką išsaugusioje bažnyčioje pirmoji iškilmių dalis buvo skirta liturginėms apeigoms – Dievą giesmėmis šlovino bei tikėjimo liudijimais dalijosi svečiai – Šiluvos maldos grupė. Vėliau vyko naktinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija.
Sekmadienio šv. Mišiose dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Tytuvėnų parapijos klebonas, užventiškis Evaldas Alūza ir Užvenčio parapijos klebonas Aivaras Jurgilas. Apeigoms pasibaigus, sveikinimo žodį tarė vyskupas Eugenijus Bartulis. Pasidžiaugęs, kad tikintieji saugiai galės rinktis restauruotoje bažnyčioje, vyskupas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto svarbiausia atkurti šeimos, namų bažnyčias, nes tai – tikėjimo pamatas. Jis paragino kiekvieną tikintįjį sekmadieniais, vos suskambus varpams, atvykti į pamaldas ir pasisemti dvasios ramybės, nes pastatas be žmonių – nieko vertas. E. Bartulis įteikė padėkas parapijiečiams už jų finansinę paramą, skirtą bažnyčios restauravimui, apdovanojo ir tuos, kas prie jos atnaujinimo prisidėjusiems geranorišku ir nuoširdžiu darbu.
Bažnyčios atidarymo proga į gausiai susirinkusius parapijiečius kreipėsi parapijos klebonas A. Jurgilas. Jis padėkojo vyskupui už tai, kad, sudėliojus vyskupijos finansavimo prioritetus, Užvenčio bažnyčia atsirado pirmoje vietoje. Jis taip pat padėkojo anksčiau Užvenčio parapijoje klebonavusiam kun. Donatui Klimašauskui už inicijuotą bažnyčios restauravimą. Jis kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Alma Monkauskaite sugebėjo atkreipti Vyriausybės dėmesį į buvusią avarinę šio statinio būklę. Žinoma, kad jau 1934 m. šią bažnyčią norėta nugriauti ir vietoj jos pastatyti naują mūrinę, nes Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai tada, įvertinę bažnyčios būklę, konstatavo, kad nors bažnyčios sienojų didžioji dalis sveika, pati bažnyčia yra pastatyta blogai, dėl to sienos išklypusios ir nelygios, bažnyčios remontuoti neverta. Naujos bažnyčios statybą rėmė, jos Statybos komiteto aktyvus narys buvo ir tuometinis Užvenčio dvaro savininkas signataras Jonas Smilgevičius. Tačiau Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, kuriems valdžios buvo pavesta rūpintis paminklų apsauga, šio muziejaus direktorius P. Galaunė leidimo darbams nedavė. Taip iki mūsų dienų išliko vertingas liaudies medinės sakralinės architektūros statinys, kuris dabar yra saugomas valstybės. Klebonas kun. A. Jurgilas pažymėjo, kad „dabar mes privalome dabarties ir ateities kartoms išsaugoti savitą kultūrinį ir architektūrinį paveldą. Jei juo nesirūpinsime šiandien, rytoj galbūt nebereikės. Smagu, kad tai supranta ir į šį procesą noriai įsijungė vietos valdžia, kad tai svarbu parapijai bei kitoms organizacijoms.“
Širdingi padėkos žodžiai nuskambėjo dabartiniam klebonui kunigui Jurgilui itin daug laiko skyrusiam Užvenčio bažnyčios tvarkybos darbams. Už nuoširdų darbą bei bažnyčios restauraciją Užvenčio parapijos tikinčiųjų vardu kunigui A. Jurgilui simboliškai įteikta ir tautodailininko R. Zinkevičiaus „Rūpintojėlio“ skulptūra.
Per antrąją iškilmių dalį buvo smulkiai papasakota, kokia buvo įgyvendinto bažnyčios restauravimo projekto eiga: 2017 m. pasirašyta sutartis su „Lietuvos paminklais“ dėl tyrimų ir projekto parengimo. Vykdant projektą buvo atlikti stogo, fasadų ir dalies vidaus laikančiųjų konstrukcijų tvarkybos darbai – tyrimai, restauravimas, remontas ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimas. 2019 m. buvo pradėti pirmieji darbai – nuogrindos aplink bažnyčią ardymas ir grunto tvirtinimas. 2020 m. naujais pakeista dalis bažnyčios sienojų (tų, kurie buvo sutręš). 2021–2022 m. atnaujintas statinio fasadas, jis apkaltas naujomis lentomis (20 % senų lentų buvo išsaugota). 2023 m. perdengtas bažnyčios stogas. 2024 m. vyko darbai bažnyčios viduje – buvo remontuojamos grindys, sienos, lubos. Projektas finansuotas pagal „Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto (kultūros, švietimo, paveldotvarkos) programą“. Projekto vertė – 603 715 eurų.
Gabrielės Knyzelytės nuotraukose – akimirkos iš 2024 m. rugsėjo 22 d. Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vykusių iškilmių