2025 m. balandžio 17 d. sukako 132 metai kaip gimė gydytojo, aušrininko, spaudos ir politinio veikėjo, Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo (1861–1944) ir rašytojos, spaudos ir visuomenės veikėjos Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės (1865–1928) jauniausioji dukra – spaudos ir visuomenės veikėja Hypatija Šliūpaitė Yčienė-Žiūrienė (1893–1987). Tėvai savo jaunėlei davė vardą žymios senovės graikų mokslininkės, filosofės Hypatijos garbei.
***
Nuotraukose (iš kairės): Hypatija Šliūpaitė-Yčienė-Žiūrienė. Nuotrauka iš Lietuvos evangelikų reformatų žurnalo „Mūsų sparnai“ (1983 m. Nr. 54); Hypatija Šliūpaitė. Nuotrauka (jos fragmentas) – iš Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos Informacijos centro Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo. Fotografai nežinomi
Hypatija gimė 1893 m. balandžio 17 d. Šenandoa (Pensilvanijos valstija, JAV). Ta balandžio 17-osios naktis buvusi tokia audringa, kad vėjas nunešęs bažnyčios stogą. Namiškiai tokiu metu gimusiai mergaitei pranašavo gyvenimą, pilną sukrėtimų ir netikėtų įvykių – ir tikrai taip nutiko. Ją, užaugusią Amerikoje, dar tebestudijuojančią Kornelio universitete (JAV), į Europą išsivežė teisininkas ir politikas Martynas Yčas (1885–1941).
Hypatijai teko daug keliauti ir patirti nepaprastų ir jaudinančių įvykių šiapus ir anapus Atlanto. 1916 m. Niujorke ji ištekėjo už iš Lietuvos atvykusio teisininko, politiko Martyno Yčo (1885–1941). Po tuoktuvių iš JAV išvyko, gyveno Petrapilyje, Voroneže. Kiek vėliau su šeima, kurioje augo trys dukros (tarp jų dvynukės) ir sūnus, gyveno Kaune ir Tirkiliškių dvare prie Kauno.
1921 m. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Hypatiją Šliūpaitę-Yčienę išrinko savo kuratore. Ji tapo pirmąja šios bažnyčios kuratore moterimi. H. Yčienė su vyru įsteigė ir 1922–1923 m. redagavo evangelikų reformatų laikraštį „Mūsų žodis“.
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė paskyrė M. Yčą finansų, prekybos ir pramonės ministru bei laikinai einančiu susisiekimo ministro pareigas. M. Yčas įvairių diplomatinių misijų metu kartu su savo šeima daug keliaudavo, tad Hypatijai teko pabuvoti Berlyne, Paryžiuje, Taikos konferencijoje, kur JAV prezidentas Woodrow Wilsonas ir kitų valstybių atstovai nustatinėjo ateities gaires Europos kraštams, taip pat ir Šveicarijoje, kur vyko svarbūs lietuvių pasitarimai.
1928 m. Kaune mirus Hypatijos mamai L. Malinauskaitei-Šliūpienei, tėvas liko gyventi vienas. Dukra siūlė jam apsigyventi kartu su ja ir padėti auginti, prižiūrėti anūkus. J. Šliūpui, energingam vyrui, senelio vaidmuo netiko. Jis išsirūpino valstybinę pensiją ir vedė antrą kartą – savo tarnaitę palangiškę Grasildą Grauslytę. Šia santuoka visi J. Šliūpo vaikai ir giminaičiai pasipiktino. Dukra Hypatija nutraukė ryšius su tėvu. Tikėtina, kad taip įvyko todėl, kad Yčų šeima save laikė aukštuomenės dalimi ir jai buvo gėda, kad J. Šliūpas vedė tarnaitę, be to, J. Šliūpo antroji žmona Grasilda ir Hypatija buvo vienmetės (abi gimusios 1893-aisiais).
1940 m. Yčų šeima pasitraukė į Braziliją, vėliau – į JAV. Mirus vyrui M. Yčui, Hypatija ištekėjo antrą kartą – už chemiko, JAV lietuvių visuomenės ir politikos veikėjo, spaudos bendradarbio Pijaus Jono Žiūrio (1893–1962), kuris už savo aktyvią veiklą lietuvybės išlaikymo ir puoselėjimo srityje yra apdovanotas Lietuvos Gedimino ordinu. Hypatija su P. J. Žiūriu beveik 20 metų gyveno Klivlande (JAV). 1962-aisiais vyras mirė ir ji antrą kartą liko našlė. Kiek vėliau Hypatija apsigyveno Santa Fė (Naujosios Meksikos valstija, JAV) pas dukrą Evelyną Heleną Alisą Yčaitę-Taggart (1923–2014).
Hypatija Yčienė-Žiūrienė mirė 1987 m. lapkritį Albukerkėje (Naujosios Meksikos valstija, JAV).
Parengė Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas