Šios tarsi dvynės viena į kitą panašios ir šalia viena kitos stovinčios medinės dviaukštės vilos yra Birutės gatvėje. Jos pažymėtos 34 ir 36 numeriais. Šie pastatai kurorte iškilo apie 1890–1905 metus pagal grafienės Sofijos Tiškevičienės užsakymą, pastačius buvo nuomojami. Pasak S. Karvovskio, čia, kaip ir kitose S. Tiškevičienės nuomojamose vilose („Jūros akis“, „Mahorta“, „Baltija“, „Romeo“ ir „Džiuljeta“), buvusi esanti patalynė, stalo ir virtuvės įrankiai priklauso grafienei).
XX a. 4 deš. vilas nusipirko Lietuvos ūkio bankas. Nuo 1937 m. čia veikė pensionatas ir sanatorija. Sovietmečiu šios, kaip ir kitos kurorto vilos, buvo nacionalizuotos. Po Antrojo pasaulinio karo jas perdavė kurorte veikusiems „Jūratės“ poilsio namams. Vėliau abi vilos perėjo Palangos miesto savivaldybės žinion. 1992 m. ji vilas panaudos teise perdavė naudoti Palangos sporto centrui. Pastatai, iš išorės vis padažomi, esant reikalui ir pakalami, viduje atrodo gana liūdnai. Vasaromis „Džiuljetoje“ gyvendavo sportininkai, vykdavo treniruotės. Greičiau nykstanti „Romeo“ šaukiasi neatidėliotinų remonto darbų.
2018 m. miesto savivaldybės užsakymu buvo pradėtas rengti šio pastatų komplekso tvarkybos darbų projektą. Jį įgyvendinus miesto valdžia planuoja pastatus atiduoti naudoti kultūros bendruomenei.
Šiame pastatų komplekse ryškūs XIX a. pab.–XX a. pr. pradėjusios formuotis modernios kurorto medinės architektūros, šveicariško stiliaus bruožai. Sovietmečiu prie šių vilų buvo pastatyti nedideli priestatai. Laikui einant sunyko ir buvo nugriautos terasos bei visu pastatų perimetru ėję balkonai. 2021 m. kurorto valdžia jau buvo parengusi šių vilų restauravimo ir pritaikymo projektą.
1997 m. lapkričio 12 d. vilų „Romeo“ ir „Džiuljeta“ kompleksas dėl savo vertingųjų architektūrinių savybių įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 22879) ir saugomas valstybės. Kultūros vertybių registre yra išsamiai aprašytos minėtos pastatų vertingosios architektūrinės savybės. Čia pažymėta, kad abu šie šveicariško stiliaus, „šale“ atmainos pastatai yra paprasto stačiakampio plano, dviejų aukštų su pusaukščiu ir vieno aukšto veranda šiaurinėje pusėje. Stogai dvišlaičiai (verandos – vienašlaitis), dengti skardos lakštais. Dūmtraukis raudonų plytų mūro su rievėtomis siūlėmis, dekoruoti dantytu raudonų plytų mūro karnizu. Langų, durų angos stačiakampės, pusaukščio langų angos 4 netaisyklingos keturkampės ir 4 aštuoniakampės. Pietinėje pastatų fasado pusėje yra mediniai balkonai. Rytiniame fasade, prie įėjimo į verandą yra kampiniai betoniniai laiptai. Tarp antrojo aukšto ir pusaukščio fasadas papuoštas mediniu dantytu karnizu su augalinio ir rombo motyvų juosta. Stogo kraštus remiančios pasparos medinės profiliuotos. Pastato kampų apvadai mediniai. Rytinį fasadą puošia medinė profiliuota lentjuostė. Rytiniame pastato fasade po pirmojo aukšto langais yra medinės profiliuotos lentjuostės. Langai ir durys apkalti profiliuotais mediniais apvadais. Balkono tvorelės medinės su profiliuotais ir kiaurapjūviu ornamentuotais turėklais. Sienos horizontalia kryptimi apkaltos – iš Birutės alėjos pusės. Antrasis įėjimas viloje „Džiuljeta“ yra pietinėje pusėje, o „Romeo“ – šiaurinėje. Virš įėjimų abiejose vilose yra po balkoną, kuriais pakylama į viršų ir nusileidžiama į kiemą.
Pastatų pamaitai – lauko skaldytų akmenų ir raudonų plytų mūro cokoliu. Sienos – medinių rąstų, perdanga – medinė sijinė perdanga, stogo konstrukcija – medinė gegninė stogo konstrukcija. Viduje yra mediniai laiptai su medinėmis tekintomis baliustromis ir mediniais profiliuotais porankiais. Mansardinio aukšto vidaus laiptų aikštelės turėklai mediniai. Langų medinės konstrukcijos pagamintos stalių. Rytinėje fasado pusėje lauko durų viršlangio konstrukcija medinė ir skaidymo tipo. Konstrukcijos dekoruotos mediniais profiliuotais gegnių ir sijų galais. Balkonų gembinės sijos medinės su profiliuotais galais.
Restauruojant, remontuojant pastatus šios vertingosios savybės turės būti išsaugotos.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
