Virtuali paroda „Palangos Birutės kalnas, jo papėdėje esanti Lurdo grota senose nuotraukose, atvirukuose, piešiniuose“

Birutės kanas – vienas iš Palangos simbolių. Jis yra vakarinėje Palangos botanikos parko, kuris paskutiniais metais vis dažniau Birutės parku vadinamas, pusėje. Tai 21 metro virš jūros lygio esanti kopa, kurios viršuje stovi 1898 m. pagal Klaipėdoje gyvenusio prūsų architekto Karlo Majerio projektą pastatyta mūrinė raudonų plytų neogotikinė koplyčia, kuri sovietmečiu papuošta dailininko Liudo Pociaus sukurtais spalvotais vitražais. Na o kalno papėdėje – XX a. pr. Palangos grafų Tiškevičių pagal Prancūzijos Lurdo pavyzdį įrengta Lurdo grota, netoli jos, Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos garbei pasodintas ąžuolas, vadinamos Tautos vado ąžuolu, o kiek į šiaurės rytus nuo kalno – grafų Tiškevičių rūmai, kuriuose dabar veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ekspozicinis padalinys Palangos gintaro muziejus.

 
Palangos Birutės kalnas. Napoleono Ordos piešinys. XIX a. Palangos Birutės kalnas (vienas iš pirmųjų Palangos atvirukų). Apie  1899 m. Fotografė ir leidėja Paulina Mongirdaitė Palangos Birutės kalno piešinys.
Autorius nežinomas
Palangos Birutės kalno koplyčia,
pavaizduota  pagal A. Zientarskio
eskizą (sukurtas1882 m.) 
Palangos Birutės kalno graviūra.
Autorius nežinomas
Palangos Birutės kalno koplyčia. Atvirukas. 1921-1925 m. Išleido Jono Anskio Kunkio knygynas, Klaipėda. Fotografas nežinomas
Palangos Birutės kalno koplyčia.
Atvirukas iš Igno Končiaus archyvo.
Fotografė, leidėja Paulina Mongirdaitė
Palangos Birutės kalno koplyčia.
Nuotrauka iš  iš Igno Končiaus
archyvo. Fotografas nežinomas
Palangos Birutės kalno koplyčia.
Nuotrauka iš  iš Igno Končiaus archyvo.
Fotografas nežinomas
Palangos Birutės kalnas. Atvirukas. 
Fotografė, leidėja Paulina Mongirdaitė
Maldininkai prie Palangos Birutės kalno koplyčios. 1904 m. Atvirukas.  Fotografė Paulina Mongirdaitė Ant Palangos Birutės kalno. Nuotrauka
iš Igno Končiaus archyvo. Fotografas nežinomas
Palangos Lurdo grotos statytojai. Fotografai nežinomi Palangos Birutės kalnas. Fotografė
Paulina Mongirdaitė
Koplystulpis ir koplyčia ant Palangos
Birutės kalno. Fotografas nežinomas
Koplystulpis ir koplyčia ant Palangos Birutės kalno. Nuotrauka iš Igno Končiaus archyvo. Fotografas Ignas Stropus Palangos Birutės kalno atvirukas iš Igno Končiaus archyvo. Fotografas, leidėjas nežinomas
Palangos Birutės kalno slėnio vaizdas. Atvirukas. Fotografas nežinomas Palangos lurdo grota. Nuotrauka iš
Igno Končiaus archyvo. Fotografas
Ignas Stropus
Prie ant Palangos Birutės kalno stovėjusio meistro J. Vilko padaryto kryžiaus. Fotografas nežinomas
 

Šis kalnas ir jo prieigos yra tyrinėtos archeologų. Nustatyta, kad  X–XIII amžiuje kalno papėdėje buvo nedidelis kaimas, o XIV a. pab.–XV a. pr. ant kalno stovėjo gynybinė siena, kuri, kaip teigia istorikai, galėjo būti sudeginta kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. Ant Birutės kalno yra buvusi pilis, pagonių šventykla, paleoastronomine observatorija. Pasak mūsų dienas pasiekusių legendų, šis kalnas susijęs ir su Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei iš netoli Palangos esančio Vydmantų kaimo kilusios jo žmonos Birutės meilės istorija. Atseit, Birutė buvo vaidilutė, ant šio kalno kurstė šventąją ugnį, čia po mirties ji buvo ir palaidota.

 

IŠSAMIAU:

 

Danutė Mukienė

Fotoreprodukcijos iš RKIC archyvo 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“

Smush Image Compression and Optimization