Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Pagrindinis Būtingės gyvenvietės akcentas – rytinėje jos dalyje stovinti 1822–1824 m. šalia buvusio dvaro sodybos iškilusi autentiškais vargonais garsėjanti mūrinė, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai viena seniausių Lietuvoje evangelikų liuteronų parapijų bažnyčių. Jos išorė ir vidus būdingas šios religinės konfesijos XIX–XX a. pr. pastatytų mūrinių bažnyčių architektūrai ir vidaus įrangai.

Jos adresas – Liepojos pl. 8E, Palanga.

Bažnyčia restauruota 2018 metais.

Būtingės evangelikų liuteronų parapija buvo įkurta 1560 metais. Ilgą laiką ji vadinosi Šventosios parapija ir priklausė Kuršo konsistorijai, buvo Latvijos Rucavos parapijos filija. Kai gyvenvietė 1921 m. atiteko Lietuvai, Būtingės evangelikų liuteronų parapija tapo savarankiška ir įėjo į Darbėnų valsčiaus Kretingos apskrities sudėtį.

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia 2009 m. sausio 20 d. dėl jos vertingųjų architektūrinių, istorinių, kraštovaizdžio ir sakralinių savybių įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 32574).

Registre pažymėta, kad šis neoklasicizmo stiliaus pastatas – vienaukštis, mūrinis, stačiakampis, vienabokštis. Pagrindiniu fasadu bažnyčia atsukta į vakarus. Ilgis – 20,35 m, plotis – 12,05 m, aukštis iki karnizo – 7,5 m. Bažnyčios stogas dvišlaitis, varpinės bokšto – keturšlaitis, pereinantis į aštuonkampę smailę. Stogai dengti skarda. Pirmojo aukšto vidaus planas – stačiakampis, trijų navų. Jas skiria 5 poros kolonų, su prienaviu ir virš jo esančiu vargonų choru bei virš šoninių navų įrengtomis galerijomis. Centrinę navą pratęsia tokio pat aukščio ir pločio stačiakampė presbiterija, kuri užbaigta plokščia siena su presbiterijos šiaurinėje pusėje įrengta zakristija ir sakykla su kupoliniu baldakimu. Centrinė nava – 4,5 m pločio ir 6,15 m aukščio, šoninės navos – 2,23 m pločio. Pirmojo aukšto langų ir nišų angos prienavyje ir presbiterijoje – arkinės. Pirmojo aukšto langų ir durų bei nišų angos – stačiakampės su segmentinėmis sąramomis galerijoje, bokšto angos – arkinės.

Pagrindinis fasadas – vakarų pusėje. Jis simetrinis, su centre įkomponuotu bokštu ir statybos data (1824) virš pagrindinio įėjimo. Šiaurinėje ir pietinėje pusėje esantys šoniniai fasadai vienodi, simetriniai. Jų kompozicija pabrėžta šiek tiek įtraukiant centrinę dalį, ryškus langų angų ritmas. Rytų pusėje esantis galinis fasadas – simetrinės kompozicijos. Pirmojo aukšto langų ir nišų apvadai profiliuoti, su spynomis ir sandrikais. Bokštas dekoruotas lizenomis. Pastogės karnizai profiliuoti su frizo juosta ir statybos datos įrašu.

Bažnyčios ir bokšto kapitalinės mūro sienos iš abiejų pusių tinkuotos. Bažnyčios ir bokšto stogo konstrukcijos medinės. Galeriją ir chorą laikančios kolonos, galerijos ir choro konstrukcijos medinės. Yra laiptai į bokštą ir šonines galerijas bei chorą. Langų rėmai, durys – stalių darbo. Pagrindinio įėjimo vidinės filinginės durys – su senoviniu užraktu.

Viduje kolonos, laikančios šonines galerijas ir chorą, yra medinės, dažytos.

Altorius – centrinės navos gale, presbiterijoje. Dalis dekoro (2 angelų statulėlės ir Šv. Dvasią simbolizuojantys 2 balandžiai) sunaikinta. Presbiteriją nuo vidurinės navos skiria Dievo Stalo baliustrada. Sakykla – su kupoliniu baldakimu. Bažnyčioje yra vargonai, patalpą apšviečia 4 sietynai. Lubos apkaltos medinėmis dažytomis lentomis. Sienos tinkuotos.

Tekstas paskelbtas 2022-01-15

 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“

Smush Image Compression and Optimization