Visada deklaravome, kad interneto svetainė „Žemaičių žemė“, to paties pavadinimo el. žurnalas – kultūros, švietimo, istorijos leidiniai, kad čia nepolitikuojama ir kad juose nėra vietos tiems, kas siekia suklaidinti žmones, manipuoliuoti jais ir kt. Ši nuostata nekinta, tačiau šiomis dienomis, kai visas pasaulis mato, kaip Rusija, pamynusi tarptautinę teisę, žmoniškumą, užpuolė Ukrainą, naikina jos infrastruktūrą, bombarduoja miestus, kaip ten žūva ne tik savo šalį ginantys ukrainiečiai, bet ir civiliai gyventojai, net vaikai, tylėti jau nebeįmanoma. Ir ne tik dėl to.
Tikiuosi, kad rusiškasis fašizmas bendromis pasaulio demokratinėmis jėgomis, neišprovokuojant branduolinio karo, bus sustabdytas. Kviečiu visus, kas tik turi galimybę, prie to prisidėti kad ir mažais savo darbais.
Šiandien labai svarbu, kad mes ir patys savo šalyje apsivalytume nuo „penktosios kolonos“ – nuo fašistuojančių, „baubiančių“, šalies valdžią niekinančių ir jai tokiais sudėtingais, sunkiais metais, kokie yra du paskutinieji, dirbti trukdančių elementų. Nuo tų, kas, iki galo nesuvokę, ką daro, kokias pasekmės gali turėti jų poelgiai, po „Šeimų maršo“ ir kitų panašių organizacijų ženklu kalbėjo ir vis dar kalba visos tautos , t. y. ir mano vardu. Nei aš, nei mano šeimos nariai niekada nebuvo ir nebus su jais, tad nei „maršistai“, nei visi, kurie su jais, mano ir mano draugų, artimųjų, bičiulių vardu neturi teisės kalbėti.
Mes labai džiaugėmės, kai praėjusių metų pradžioje Lietuva sulaukė vakcinų nuo COVID-19, visi pasiskiepijo, tiek saugodami save, tiek ir kitus nuo tos tūkstančių tūkstančius į Anapilį jau pasiuntusios ligos.
Asmeniškai pažįstu ne vieną garsiai „baubiantį“ antivakserį, taip pat ir dirbantį Lietuvos Respublikos Seime, ir negaliu suprasti, kaip šie žmonės drįsta paminti mano ir visų kitų žmonių prigimtinę teisę gyventi. Demokratija – geras dalykas, tačiau už savo poelgius, kurie kelia grėsmę kitų žmonių saugumui, už netiesos brukimą kitiems reikia ir atsakyti.
Stebina daugelio jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių protestai prieš rengiamą Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, lyčių lygybę. Atsikvošėkite! Aplink mus – šimtai, tūkstančiai savo šeimose mušamų ir kenčiančių žmonių, ne mažiau tokių, kurie savo laimę suranda tik gyvendami su tos pačios lyties partneriais. Kodėl jiems neturėtume leisti mylėti, būti su mylimaisiais, kartu auginti vaikus, kai pasaulyje tiek našlaičių, savo namų, dažnai ir valgyti neturinčių mažylių?
Atsikvošėkime!
Šį tekstą išprovokavo tai, jog vis ateina žinios, kad ir Žemaitijoje šiandien yra nemažai net ir jaunų žmonių, kurie prie savo atlapo išdidžiai segasi Georgijaus juosteles. Man gėda, kad Žemaitijos vėliavos plaikstosi „Šeimos maršų“, Astros Astrauskaitės organizuojamuose mitinguose, protestuose, kurie baigiasi ne tik susistumdymais su viešąją tvarką palaikančiais pareigūnais, bet ir akmenų kruša į kitaminčius, net ir srogdinimais. Gėda kad atsiranda žemaičių, kurie švilpia kalbant buvusiam Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkui, vienam iš Lietuvos Sąjūdžio steigėjų prof. Vytautui Lansbergiui, Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei ir kitiems valstybės vadovams.
Apsivalykime!
Šiandien… Šiandien yra tas laikas, kai reikia atsinaujinti, vėl visiems stoti į vieną gretą ir pasakyti karui, neapykantai, susiskaldymui, nepagarbai kitaminčiui NE.
Neišklyskime iš tiesos, taikos, pagarbos vienas kitam ir demokratijos kelio!
Danutė Ramonaitė Mukienė,
Regionų kultūrinių iniciatyvų centro vadovė