Palangos Jono Basanavičiaus gatvė

Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje – viena iš pagrindinių mieste. Kartu tai ir intensyviausia kurorto gyvenimo arterija. Ji prasideda centrinėje Palangos dalyje, prie sankirtos su Vytauto gatvė, tilto per Rąžęs upelį, ir tęsiasi į vakarus iki Jūratės ir Kastyčio skvero, kuris yra prie pat kopų, tilto į jūrą. Anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus bulvaru, kartais – tiesiog Tiškevičiaus gatve. Žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, mokslininko, gydytojo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Basanavičiaus (1851–1927) vardu ji pavadinta pagerbiant šį Lietuvos patriarchą po to, kai jis 1924 m. vasarą lankėsi kurorte. Beje, J. Basanavičius yra ir vienas pirmųjų Palangos istorijos tyrinėtojų. Jis 1922 m. Vilniaus „Žaibo“ spaustuvėje išleido knygą „Iš Palangos istorijos“.

2002 m. pavasarį, Basanavičiaus gatvės prieigose, prie sankirtos su Vytauto gatve, atidengtas J. Basanavičiaus paminklas (skulptorius Juozas Zikaras, 1881–1944).

Šiandien, jei nori pamatyti ir pajausti spalvingą Palangos kurorto gyvenimą, ypač  vasaros laikotarpiu, reikia pasukti būtent į šią gatvę. Čia šiltomis vasaros dienomis – jūra poilsiautojų. Įvairias paslaugas ir pramogas siūlo daugybė parduotuvių ir maitinimo įstaigų, skamba muzika, veikia atrakcionai, yra nemažai kitų pramogų. Palei Basanavičiaus gatvę stovi ir daugiausiai išlikusių XIX a. pab.–XX a. pr., dar grafų Tiškevičių laikais, pastatytų  šveicariško ir Zakopanės stiliaus bruožų turinčių medinių Palangos vilų (dauguma jų grafų Tiškevičių šeimai ir priklausė).

Ši gatvė, kaip ir kelios kitos, prasidedančios prie sankirtos su Vytauto gatve (anksčiau – Mėmelio gatvė) ir vedančios prie jūros, pradėjo formuotis kuriantis Palangos gyvenvietei. Iš pradžių tai buvo smėlėtas takas prie jūros. Laikui einant, augant miestui, jis platėjo, įgavo vis daugiau reikšmės. Prie Vytauto ir šios gatvės sankryžos stovėjo pirmojo Palangos dvaro pastatai. Vėliau, kiek į rytus nuo jo, kitoje  Vytauto gatvės pusėje, buvo pastatytas naujas medinis grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeimai skirtas Palangos dvaro pastatas, kurioje grafai iš pradžių gyvendavo tik vasaros sezono metu. Pagrindine link jūros vedančia gatve ji pasirinkta XIX a. pirmojoje pusėje, kai grafų Tiškevičių užsakymu buvo rengiamas miesto pietvakarinėje dalyje numatytos suformuoti kurortinės zonos  projektas. Tai buvo ne tik pasivaikščiojimams skirta gatvė. Grafui Juozapui Tiškevičiui (1835–1891) pastačius tiltą į jūrą, prekes į prieplauką gabendavo šia gatve nutiestu siauru geležinkeliu, kuris vasaros sezono metu  būdavo naudojamas ir poilsiautojų pavėžinimui.

 

Danutė Mukienė

D. Mukienės nuotraukoje – J. Basanavičiaus gatvės fragmentas

Tekstas paskelbtas 202 m. sausio 16 d.

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt  virtualių turų po kurortą“

 

Smush Image Compression and Optimization