Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia – yra pačiame Šventosios gyvenvietės centre, netoli prieplaukos. Adresas: Jūros g. 7. Tai vienas aukščiausių statinių ne tik čia, bet ir visame Palangos mieste: bažnyčios bokšto aukštis – 62 metrai. Šios netradicinės architektūros, daugiabriaunės mūrinės katalikų šventovės projekto autoriai – architektai Ričardas Krištapavičius ir Gintaras Aperavičius. Šalia šventovės yra parapijos namai. Bažnyčia pastatyta 1991–2003 m., pašventinta 2003-aisiais.

Šventosios parapija veikia nuo 1939 metų. Iki 2003-ųjų šios gyvenvietės katalikai ir jų svečiai bei aplinkinių vietovių gyventojai melsdavosi apie du kilometrai nuo Šventosios, ant Šventosios upės kranto prelato kunigo dr. Jurgio Galdiko pastatytoje medinėje koplyčioje. Kai ji neveikdavo, vykdavo į Darbėnų, Palangos bažnyčiose ar kitose arčiausiai esančiose katalikų šventovėse vykstančias pamaldas.

 

IŠSAMIAU:

 

Šventosios katalikų parapija savo istoriją pradėjo rašyti 1939 metais. Iš pradžių tikintieji melsdavosi apie 1929–1931 m. ant Šventosios upės kranto pre­la­to kunigo Jur­gio Gal­di­ko lėšomis ir jo rūpesčiu pastatytoje, 1931 m. liepos 12 d. pašventintoje koplyčioje. Ji yra apie 2 kilometrus nuo Šventosios gyvenvietės nutolusiame buvusiame Pašvenčių kaime. Jos adresas: Paupio g. 30, Palanga. Koplyčiai savo sodyboje sklypą skyrė kun. J. Galdiko sesuo Mo­ni­ka Kau­nie­nė. Pirmuoju parapijos administratoriumi buvo paskirtas Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos laivo kapelionas kun. A. Račkauskas.

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės parapijai priklausanti Šventosios bažnyčia [adresas: Jūros g. 7, Palanga (Šventoji)] pradėta statyti 1991 m. pagal 1991 m. architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Gintaro Aperavičius parengtą projektą. Bažnyčia mūrinė,  trikampio formos, kiek panaši į laivą, bokštas – net 62 m aukščio. Ji priskiriama šių laikų moderniajai bažnyčių architektūrai, kai kurių specialistų ir gyventojų kritikuojama dėl jos didelį masyvumą, kuris nesiderina su šios gyvenvietės specifika ir užstatymu. Prie bažnyčios stovi keturkampė Švč. Sakramento koplyčia

Bažnyčia buvo statoma už paaukotus tikinčiųjų, kitų verslininkų pinigus. Lėšų skyrė ir Palangos savivaldybė, viso savo gyvenimo santaupas –  daugelį metų užsienyje gyvenęs kunigas Antanas Valiuška (1915–1998). Jo palaikai 1998 m. palaidoti šventoriuje – prie bažnyčios sienos. Netoli jo ilsisi ir monsinjoro, profesoriaus, habilituoto teologijos mokslų daktaro Petro Puzaro (1929–2006) palaikai. Abiejų jų antkapius ir paminklines lentas sukūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Bažnyčios statybos darbais labiausiai rūpinosi Šventojoje dirbęs kunigas Vidmantas Gricius. 2003 m. birželio 20 d. bažnyčią pašventino tuometinis Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Šventovės vidus užbaigtas įrengti  2014 metais. Altorius iškaltas iš granito (autorius  – A. Sakalauskas). Švč. Mergelės Marijos freską ir Kristaus kančios stotis nutapė dailininkas Juozas Vosylius. 2014 m. rugsėjo 28 d. šventovę konsekravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir vyskupas augzlijaras Linas Vodopjanovas OFM.

2021 m. šią bažnyčią, kaip ir Laukžemės, Šventosios Jūrų Žvaigždės koplyčią bei Impilties Šv. Kryžiaus koplyčią aptarnaudavo tas pats klebonas – g. kan. Zenonas Degutis.

 

Parengė Danutė Mukienė

 

Nuotraukoje – Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės bažnyčios bikšto fragmentas. Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš RKIC archyvo

 

Tekstas paskelbtas 2022-01-18

 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“

Smush Image Compression and Optimization Skip to content