Palangos dvaro sodyba

1997 m. gruodžio 31 d. Palangos dvaro sodyba dėl jos vertingųjų archeologinių, architektūrinių, dailės, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių, želdynų savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus numeris 23429). Ji užima 101 9741 kv. m, vizualinės apsaugos pozonis – 63 000 kv. m.

Kultūros vertybių registre pažymėta, kad ši ant jūros kranto esanti sodyba suformuota XX a. I pusėje. Jos erdvinę kompoziciją sudaro parkas, centrinėje sodybos dalyje (reprezentacinėje zonoje) esantys rūmai su terasa, didžiuoju parteriu ir rožynu, teritorijos vakarinėje dalyje – ant Birutės kalno stovinti koplyčia, kalno papėdėje – Lurdo grota, teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje stovinti sarginė, susisiekimo trasos, ledainės rūsys ir arklidės vieta.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje (ten, kur jas suplanavo E. F. Andrė) 1922–1924 m. buvo pastatytos ir arklidės (jos nugriautos 1957 metais). Teritorijos centrinėje dalyje būta ir žaidimo aikštelių.

Sodybos pietinėje dalyje, ten, kur 1933 m. rugpjūčio 17 d. lankėsi pasaulio Skautų organizacijos įkūrėjas lordas Robertas Baden-Povelas su žmona, yra pastatytas paminklinis akmuo (ant šio akmens yra išraižyti R. Baden-Povelo, jo žmonos ir tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialai). Ant Birutės kalno yra  2014 m. pagamintas trianguliacijos ženklas (metalinis apvadas su tekstu).  

Sodybos reljefas yra suformuotas jūros kranto terasų. Bendroje sodybos reljefo struktūroje išsiskiria reliktinių kopų virtinė su dominuojančiu Birutės kalnu ir Žemaičių kalneliu, kuriame yra XV–XVI a. senkapiai. Iki X a. Žemaičių kalnelyje buvo senovės gyvenvietė. Sodybos teritorijoje yra išlikę Palangos piliakalnio (Birutės kalno) XVII–XVIII a. kapinių fragmentai. XIV a. Birutės kalno aikštelėje stovėjo šventykla-observatorija dangaus kūnams stebėti.

Pagrindinis įvažiavimas į dvaro sodybą – šiaurės vakarinėje jos dalyje. Papildomai dar keli įvažiavimai / įėjimai įrengti parko vakarinėje pusėje. Pro juos įeinama nuo Jūros pusės.

Birutės kalno papėdės vakarinėje pusėje auga vadinamasis Tautos vado ąžuolas. Jį 1934 m. čia pasodino Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai, taip pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną.

Į šiaurę nuo dvaro sodybos – Palangos miesto istorinė dalis, į rytus – Senovės gyvenvietė II, vad. Pietų gyvenviete, Palangos kapinynas II.

Birutės kalno pietinėje papėdėje, siauroje terasoje tarp šlaito ir jūros kranto, apie X a. buvo įsikūrusi gyvenvietė. Archeologinių kasinėjimų metu joje aptikta stulpinių ir rentinių pastatų, gynybinių įtvirtinimų liekanų. XIII a. II p.  gyvenvietė iš pietų pusės buvo apjuosta gynybiniu pylimu, XIV a. jo viršuje stovėjo 2 bokštai, sujungti rąstiniu pastatu. XIV a. II p. visa gynybinė sistema buvo sudeginta, ant kalno įtvirtinimai nebeatstatinėti, o įrengtas alkas, kartu ir astronominių stebėjimų aikštelė. Birutės kalno, kaip garsios pagoniškosios šventyklos šlovė nebuvo užmiršta dar ir XVII amžiuje. 1506 m. toje vietoje, kur, kaip buvo tikima, ilsisi Birutės palaikai, pastatyta šv. Jurgio koplyčia. 1753 m. koplyčia atnaujinta, o 1869 m. pastatyta dabartinė.

Greta esančiame Žemaičių kalnelyje gyventa nuo I tūkstantmečio vidurio iki XIII–XIV amžiaus.

1527 m. karalius Žygimantas Senasis (1467–1548), pavesdamas Žemaičių seniūnui Stanislovui Stanislovaičiui Kęsgailai (1503–1532) valdyti Žemaitiją, dalį jos valdų pasiliko sau, tame tarpe ir Palangą. Palanga karališkąja valda išbuvo iki 1775 metų. Tada ji mainų keliu atiteko Vilniaus vyskupui Masalskiui (1726–1794). Po jo mirties Palanga atiteko jo dukterėčiai Elenai Apolonijai Potockienei (1763–1815), o jai mirus – jos vyrui Vincentui Gavelui Potockiui (1749–1825). 1801 m. buvusią Palangos seniūniją nupirko K. Nesiolovskis, o 1824 m. tuo laiku vadinamą Palangos grafystę už 199,171 sidabro rublio – grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839). Jam mirus, Palangos dvaras perėjo jo sūnaus Juozapo Mykolo (1805–1844) žinion, vėliau – jo sūnui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891), kuris 1848 m. pradėjo kurti Palangos dvaro sodybą. 1891 m. po jo mirties Tiškevičių valdos buvo padalintos jo sūnums. Feliksas (1869–1933) paveldėjo Palangą. Jis 1893 m. vedė Antaniną Sofiją Koržbok-Loncką, kilusią iš Poznanės kunigaikštystės.

1893 m. grafas F. Tiškevičius užsakė vokiečių karališkajam architektui, profesoriui, žymų vilhelminio istorizmo stiliaus atstovui Francui Heinrichui Švechtenui (1841–1924) suprojektuoti naujus rezidencinius rūmus. jie užbaigti pastatyti apie 1897-uosius metus. Manoma, kad pats F. H. Švechtenas pasikvietė prancūzų parkų architektą-dendrologą Eduardą Fransua Andrė (1840–1911) kartu su sūnumi Renė Fransua Andrė ir belgų dendrologą Buiseną de Kuloną, kad šie suprojektuotų ir apie rūmus įkurtų parką. 1895–1898 m. šventojo Birutės miško teritorijoje buvo atlikti pagrindiniai parko kūrimo darbai.

Po Felikso Tiškevičiaus mirties Palangos dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui Stanislovui (1907–1974).

Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje vyko Žemės reforma. Jos metu grafų Tiškevičių giminė prarado Rusijos carų laikais turėtą turtų monopolį ir įtaką. Iš Tiškevičių nusavintą didžiausią parko dalį su Birutės kalnu valdžia 36 metams patikėjo Lietuvos pagražinimo draugijai. Tiškevičiams paliktąją dalį vėliau valdžia išpirko ir paskelbė Kurorto parku.

Pietinė parko dalis – senovės miškas, esantis už Birutės parko. Slėnis, kuriame 1933 m. veikė skautų stovykla ir kurioje lankėsi R. Baden-Povelas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, skautų vadovybei paprašius, Palangos miesto tarybos nutarimu buvo paskirta skautams ir pavadinta Skautų šilu.

Itin didelės iškilmės ant Birutės kalno įvyko 1921 m. kovo 31 d., Lietuvai atgavus Palangą iš latvių. Šiose iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo komisijos pirmininkas Antanas Smetona (1874–1944), Steigiamojo Seimo vicepirmininkas Justinas Staugaitis (1866–1943), Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937), rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), Antanas Vienuolis (1882–1957), Maironis (1862–1932) ir daug kitų iškilių Lietuvos valstybės, politikos, mokslo, visuomenės ir kultūros veikėjų. Šventės dalyviai  ta proga lankėsi ir ant Birutės kalno. Tai dienai įamžinti buvo pagaminta paminklinė lenta, kurioje buvo užrašas: „1921-III-31, dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, palangiškių ir svečių minioms, grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas“. 2021 m. minint Palangos krašto grąžinimo Lietuvai 100 metų sukaktį, prie Birutės kalno taip pat vyko šventiniai renginiai.

Palangos dvarą 1939–1940 m. administravo Alfredas Marija Tiškevičius (1913–2008). Jis Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno Lenkijoje. 1997 m. gegužės 22 d. jam suteiktas Palangos garbės piliečio vardas.

1939 m. buvo svarstoma galimybė dvaro rūmus parduoti valstybei, ten įrengiant reprezentacinę Lietuvos Respublikos Prezidento vasaros rezidenciją, tačiau šis planas nespėtas įgyvendinti. Po karo Palangos dvaras buvo nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais pokario metais rūmuose buvo įsikūrusios vokiečių ir sovietų kariuomenių komendantūros. Po 1957 m. rekonstrukcijos rūmuose veikė Dailininkų sąjungai priklausantys Dailininkų kūrybos namai. 1963 m. dvaro rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus.

1966 m. pavasarį Palangoje apsilankiusi Palangos parko pirminio projekto autoriaus proprodukraitė Florencija Capelin Andre, prieš tai aplankiusi dešimtis kitų savo įžymiojo protėvio suprojektuotų parkų, teigė, kad Palangos parke, išskyrus kai kurias detales, ji rado autentišką Eduardo Fransua Andrė sukurtų parkų dvasią.

XX a. antrąjį dešimtmetį Palangos dvaro sodyboje esantis parkas ir rūmai buvo atnaujinti. Tam lėšų buvo gauta iš Europos Sąjungos struktūrtinių fondų, Lietuvos Respublikos ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto.

 

Parengė Danutė Mukienė

 

Nuotraukoje – Palangos dvaro sodyboa fragmentai (rūmai iš pietų pusės)

 

Naudota literatūra:

  1. Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.

 

Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“


 

 

Smush Image Compression and Optimization