Ėš Plungės rajuona Porvātiu kaima kėlės pruofesorius (1932), etnuografs, fiziks, muziejų kūrėies(1886–1975) Končios Ėgnos Ontruojė pasaulėnė kara pabaiguo pasėtraukė i Vakarus, paskiau ėlgā gīvena Amerikuo, tėn mėrė, vuo 1996 metu rodėns pradiuo anuo palaikā bova parvežtė i Lietova ėr palaiduotė Vilniou, Rasū kapėnies, šalėp anuo žmuonuos Marijės.
Ka Ė. Končios traukies iš Lietovuos, dėdėlė dali sava vertinga asmenėnė arkīva ons palėka sauguotė sūnou Algėrdou. Aple 50 metu, lig pat Lietovuos Atgėmėma, Nepriklausuomībės atkūrėma Končios Algėrds sauguojė tus tieva duokumėntus, ronkraštius, puortėgrapėjės nu neprieteliu akiū. Ėšsauguojė. Vuo paskotėnēs metās, ka jau ė tieva palaikā sogrīža i Lietova, jiemė žvalgītėis, kam tas vertībės perdoutė, ka so anuoms galietom sosėpažintė vėsė, katrėi iduomaujės Ė. Končiaus gīvenėmo ė darbās.
Ė. Končiaus gimtėnė netuolėj Plungės, Porvātiu kaimė. Tas vėitas pruofesuorios dėdėlē mīliejė. Ė Končios vėsor liuob pabriežtė, ka ons žemaitis. Žemaitėškā aukliejė ė sava vākus. Diel tuo, ka sūnou Algėrdou vėina dėina reikiejė apsėsprēstė, kam atėdoutė tieva arkīva tuoliau sauguotė, šėrdės palinka pri Plungės. Tēp tas apsėsprėndėma kels anou atvedė i Žemaitiu dailės moziejo. Šėndėin tėn jau īr dėdliausis Končiaus Ėgna fonds, ėš katruo jau gal soformoutė iduomiausė ekspuozicėjė. Tamė Končiaus Ėgna arkīvė vėinė ėš patiū vertingiausiu anuo ožrašū sāsvėnē, katrūs Ė. Končios šiuo omžiaus pėrmamė ėr ontrame dešimtmetie ožrašėniejė tautuosaka. Če mėslės, patarlės, priežuodē, paukštiu pamiegdiuojėmā, patarėmā, kāp rēk gīdītėis, padavėmā ėr legendas. Kuožnos īrašos sāsvėnie īr nūmerouts, noruodīta data, kumet ožrašīta ėr kas vėskou tou pasakė.
Kāp matītė ėš nuoruodu, dėdlē daug žuodėnės tautuosakas Ė. Končios ožrašė ėš sava mamas, Leuona Tautkaus, katros gīvena Plungės parapėjės Užliekniu suoduo. Kėts pateikies bova Buolesluovs Grossos ėš Peldiškiu kaima. Porvātiūs ons bova Končiū sosieds. Kėlėma ėš bajuoru, bet i omžiaus gala nosėgīvenės dėrbtė nepaslinka. Ožtat žuodė kėšenie nalaikė ėr je jau kou pasakīs, tā būs ė pamatouta, ė pasverta kap ė mūsa buočieliu. B. Grossos ė ronkas geras toriejė. Ne kam nuors kėtam, vuo anam Ė. Končios bova ožsakės ė žemaitėška numa (seniausi žemaitiu gīvenama noma) pastatītė. B. Grossos jiemies tuo darba, bet nepabėngė. Naėšlėka ė tas nums. No vuo B. Grossa ėš senuoliu parimta išmintės, katruou Ė. Končios ožrašė, ė lig šiū dėinū ėšlėka.
Spiejėmā, reikšmės
(1912 metās pateikė Gruosos Bolesluovs. Ožrašė Končios Ėgnos)
- Jeigo važiuojint ar einont kieli parbiega vuoverie, tā sotėksi nelaimė. Jeigo važioujint arklē bieg priausiedamė, lauk pasėsekėms.
- Arklē eit nuosės noleidė keliuonie lauk nelaimiu.
- Jeigo arklē naktimis tvartūs šielst, laumės nugainiuotė gali so alksnė šakelė. Paded ė tvartė pakabinta nušauta šarka.
- Je tetervėnā olb iš rīta, ta kėta jauna mienesi būs šalta, je olb iš vakara būs šėlta.
- Je 40ėis mučelninku nakti šala, ta šals 40 naktū, je nešala, nešals ir būs gers pavasaris.
- Je paukštē ankstėi parlek ė atruoda pavargė, būs prasts pavasaris ė vėsė metā būs prastė.
- Kas Užgavieniu dėina tuolėj ein ė važėnie, tuo pasielē paugs gražė ė ėlgė, vuo tuo, katros nomėi sied, pasielē tebūs mėnkė.
- Kas pėrma karta pavasari žemā būdams kėilė pamata, tuo pasielē vos iki so žemė būs, vo, sakīsem, kas ant stuogo būdams kėilė pamata, tuo pasielē tou meta būs lig so stuogo.
- Parliekusi kėilė ėspėr leda.
- Varliems pavasari atsėgavos lauk šėlomuos.
- Jeigo paukštē lek žemā, tā aukštā īr šalta šal anū pasparnē, galem lauktė šaltiu, vo je aukštā skrend šėlomuos.
- Je uors poikos, bet šiaurie īr apsiniaukusi, greitā stuos nepagada. Je prasts uors, bet šiaurie jem švėistėis, lauk gerū uorū.
- Jeigo rasa bieg nu longū i apatė būs pagada, je nīkst ont longo, būs lītaus.
- Je Verbū nedielė uors gers, tā Velīku nedielė būs bjauri ėr ontrēp.
- Je lig šv. Juona īr graži ėr sausa, tā puo šv. Juona būs bjauri ė šlapi.
- Avis rēk kėrptė Kūčiū dėina būs gerū vėlnu ė avis gerā jieriousės.
- Vieju reikšmės: šiaurės vīrs, rītū sūnos, pėitū duktie, vakarū muotina.
- Kuoks vies būs Velīku ontra dėina, tuoks būs lig pat sauliegrīžas.
- Jeigo Blavieščiaus rīta išala, tā 7 nedielės šals rītmetēs.
- Pakol varna 3 kartus naiškronk tol nebūs pavasarė.
- Je gaidīs gėid iš vakara, būs uora atmaina, vuo je ont žemės prīš pagada, je aukštā palėpės prīš līto.
- Je jauns mienou matuoms kniūstė, tā būs gers uors ė svēks žmuonėms, gīvulems, vuo je aukštinelkas ontrēp. Je gausi matītė jauna mienesi iki 3 ar 4 dėinū, par vėsa mienesi matīsi (būs gers uors).
- Jeigo nėižt blakstienas nē iš šiuo, nē iš tuo gausi prigertė (kėtė saka: ėšgirsi nelaukta naujīna).
- Je dešėniuoji ausės skomb, tēp pat ėšgirsi nelaukta naujīna, je kairiuoji, pats tuokė naujīna pasakuosi.
- Je dešėniuoji ronka nėižt ėšleisi pinigus, je kairiuoji gausi.
- Je dešėniuosės ronkas nagā žīd, dousi kėtėms duovėnas, je kairiuosės pats duovėnū gausi.
- Nagal duovėnuotė kėtėms gelžiniu, aštriū daiktū (spėlgū, adėtu, pėiliu, žėirkliu) badīsės ėr ėšmetėnies vėns kėtam vėsa omžio.
- Je vuors nosėleid ar atbieg, atneš laimė, je bieg šalėn, noneš laimė.
- Je prīš atsėvedont maža, karvės a komelės dešėnie posė īr dėdesnė, būs jautoks ar eržėlioks, je kairie dėdesnė lauk antrēp.
- Lig Žuolėnės nagal vuobolū valgītė apteksi skaudolēs.
- Je ožsėnuoriejē nalaiko mėiga, būs svetiū arba lītaus.
- Je muotrėška nagus griauž, najimk anuos ož patė vėso omželio tavė kap tus sava nagus ana griauš.
- Jeigo šv. Jorgė rīta stėprē šala, būs daug snėiga.
- Išejės sietė puo pėrmo saujė berk i šiaurės posė ėr pradiek sietė nu šiaurės posės paukštē nales.
- Gīvuoliū kreiktė spalēs nagal pasieliūs privės osnū.
- Cėbolės gerā ožderies je anas dėigsi šv. Duomėcelės arba šv. Juona dėina.
- Mėižius pradiek sietė tik puo tuo, ka par stuoga vuobola parmesi.
- Je iššokavės galva sorinktus plaukus imiesi i ugni, plaukā nosos, lėks kap nosvėlė.
- Galvuos nagal plautė i jauna mienesi utimis aptieksi.
- Ka eini žvejuotė, veiziek, ka nieks nematīto, daugiausē sauguokis muotrėškas. Je jau kas pamatīs, žvejībuo nasėseks.
- Je komelė atsėved komelioka ont sausuos žuolėis, ta ons būs stėpros, vuo je ont jaunuos žuolėis, ta būs ba sīluos, nadėkts.
- Rēk sauguotė, ka karvės nagauto prijiestė braškiu lapu pames pėina.
- Ka karvės nasėrgtom kraujė lėgo, pavasari anuoms rēk sodoutė puo kvorta varlies korkalū.
- Žmuogou nu ruožės paded ėš katės ausėis ėšleists kraus.
- Je nuori ka šunīs būtom pėktė, anus rēk palakintė žmuogaus kraujo.
- Navalno ba rēkala virintė vondėns virini dūšelės čiščiou, katruos kėnt če, ont žemės.
- Je kumet ognie cīp, tā dūšelės čīščiou kriuok.
- Je nuori iš lauka iėšnaikintė usnis, aront žemė pri plūga užkėšk medė, i katrou bova trėnkės perkūns, šmuotieli.
Mīslės
(Pateikė Tautkos Leuons. 1911 m. lėipas 2223 dėinuoms ožrašė Končios Ėgnėos
- Tor šiaudus nejied, tor kuojės – nein, tor plunksnas – nelek, dūšė tor, bet ne vėsumet. (Luova)
- Kas pri vėskuo pritink? (Vards)
- Negīvs gīva velk. (Šokas, tinklos)
- Kas ein pėrmo žmuogaus? (Krīžios)
- Kas īr ož dongo aukštiesnis? (Šv. Juona ronka)
- Balta bačkelė be lonkū, be šolū, vuo vėdurie dvejuops alos. (Kiaušis)
- Galė lauka poudielis verd. (Skruzdielīns)
- Nupjaun galva, ištrauk širdi, doud gertė, lėip rokoutėis ė rokoujės. (Žousėis plunksna)
- Mēsuos poudė gelžės verd. (Pažabuots arklīs žāslā nasrūs)
- Suraizgīts, sumazgīts, lauka galė pastatīts. (Žombis)
***
Žemaičių mįslės lietuviškai
Užrašyta 1911 m. liepos 22–23 dienomis:
- Alus be putos, pyrags be plutos, pana be vainiko… (Kunigas)
- Kas prie visokio pritinka? (Vardas)
- Tur šiaudus – neėd, tur kojas – neina, tur plunksnas – nelek, dūšią tur, tik ne visados. (Lova)
- Du šuniu rejas, balti kraujai bėga. (Girnos)
- Atlėkė be sparnų, nutūpė be šakų, atėjo sena boba – suėdė be dantų. (Sniegas)
- Negyvs gyvą velka. (Šukos, tinklas)
- Stov kerčioj pasipūtęs, prikišk pirštą – lek per lauką kaip padūkęs. (Šautuvas)
- Dids pats pirty, o barzda lauke. (Česnaks)
- Daili panikė visą svietą aprėdo. (Adata)
- Aukšta, tęva (plona) panelė, marškiniai anty. (Žvakė)
- Aukšta, tęva panelė, po nosimi – burbulas, po subine – kurkulas. (Svirtis)
- Sužvingo žvingalas ant aukšto kalno, sidabra galva, kanapių uodega. (Varpas)
- Tievs – tutlys, motina – pažarė, duktė – poslūžė, sūnus – strubulis. (Pečius, ugnis, pečšluostė, pečkurys)
- 6 margiai, 12 marinų sver ant vienos subinės Kotrynos. (Tekinis)
Užrašyta Prienuose 1921 m. sausio 13 d. Pateikė Kaz. Jonukas:
- Kunigo pautai riebaluoti. (Samtis)
- Šį durst, tį durst – čiupt už bobos bambos. (Klembariai)
Užrašyta Išlandžių kaime, Rudaminos parapijoje, Suvalkų rėdyboje. Pateikė Mot. Pečiulionis:
- Kelk koją per koją, kišk dešrą, kur žioja. (Darbas audimo staklėse)
- Stovi merga su cnatu, atėjo bernas su knatu, inkišo knatų, pagadino cnatų. (Intrina ir raktas)
Pateikė Anastazija Končienė:
- Tėvs vos gimęs, o sūnus pražilęs. (Dūmai)
- Maža maža kamarėlė, pilna kultuvėlių, o po slenksčiu – raudons šunelis. (Dantys).
Užrašyta 1911 m. lapkričio mėn. 23 d.:
- Suvarkšliots, sukarkšliots, lauko gale pastatyts. (Žambis).
- Du galu ir galelis. (Šakė)
Užrašyta 1911 m. lapkričio mėn. 23 d.:
- Miške augęs, miške lapojęs, namopi parėjęs šventai pastovėjęs. (Medinės šventuolėlės)
Užrašyta 1913 m. sausio 8 d.:
- Lops ant lopo – adatos nė dūrio. (Kopūstas) – [Prisiminiau „Atmintyje“ skaitydamas mįslę: „Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. – I. Končiaus pastaba.]
- Kas ant svieto visų riebesnis? (Žemė)
- Kas ant svieto visų greitesnis? (Mįslės)
- Kas ant svieto visų turtingesnis? (Žemė)
- Pikšt pokšt ant lentos, kibur vibur ant tvoros. (Velėjimai)
- Balta višta surišta, po stogu pakišta.
[Atsiminiau „Ateityje“ skaitydamas: „Višta nupešta, tvoron įkišta“. Pas mus – sūris spaustuvėje, o čia – kultuvė. – I. . Končiaus pastaba.]
- Mietą dūrė – skylę nešinas pabėgo. (Šiko)
Parėngė Jurgis Želvys
Bonifaco Vengalio nuotrauka