Rėžgaliai (Nendrupiai, Lėndrupiai, žem. Riežgalē) – jau išnykęs gatvinis kaimas, buvęs, apie 6 km į pietryčius nuo Lenkimų. Į vakarus nuo jo buvo– Palegijos (Pelegijos) kaimas. Rėžgaliai prasidėdavo vakariniame Večių kaimo pakraštyje, į šiaurę nuo Plaušinių.
Kaimas panaikintas 1986 m. spalio 20 d. LSSR (LTSR) AT Prezidiumo įsaku Nr. XI-1160.
XX a. pr. kaime buvo apie 10–11 sodybų. 1902 m. čia gyveno 94 nuolatiniai gyventojai, 1952 m. – 41, 1959 m. – 40, 1970 m. – 35, 1979 m. – 8.
Seniau šį kaimą juosė tankūs miškai. Žemė buvo išdalinta rėžiais. Kiekviename jų būta po sodybą.
Kaimo rytinėje dalyje dunksojo pelkėtas miškas, kai kuriose vietose net neperbrendamas, vadintas Pelkės lauku. Pietinėje Rėžgalių pusėje augo Juodalksnės miškas. Upių, tvenkinių čia nebuvo. Pelkėtas žemes žmonės nuo seno sausindavo, kasdami griovius ir kanalus.
Nuo seno šiame kaime žmonės pragyvenimui užsidirbdavo užsiimdami augalininkyste bei gyvulininkyste. Žiemai atsargų pasiruošdavo uogaudami ir grybaudami šalia esančiame miške.
XX a. I p. Rėžgalių kaimo vaikai lankydavo už 5 km esančio Večių kaimo ūkininko Kumpio troboje veikusią pradinę mokyklą.
Didelių ūkių kaime nebuvo, žmonės dažniausiai turėjo tik po 2–6 ha žemės, vienas kitas – po 10 ar šiek tiek daugiau.
Juozo Baublio sodyboje anksčiau stovėjo kryžius, prie kurio gegužės mėnesiais žmonės rinkdavosi giedoti.
Rėžgaliuose meistraudavo, namus statydavo Juozas Sebeckis. Turėjo kaimas ir savo batsiuvį – Juozą Baublį.
Tarpukario metais Lenkimų parapijos klebonas buvo išsiuntęs raštą Lietuvos Vyriausybei, prašydamas, kad kaimui suteiktų jo senąjį Nendrupių pavadinimą. Lietuvoje įvedus sovietų valdžią, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, šis prašymas nežinia kur užsimetė.
Mirus rėžgališkiams, juos dažniausiai laidodavo Lenkimų kapinėse.
1944 m. spalio 20 d. pasitraukus vokiečiams, kaimą užėmė rusų kariškiai.
1944 m. Rėžgaliuose dar buvo 11 sodybų. Čia, be jau paminėtųjų, yra gyvenusi ir Kazimiero Viršilo, Vlado Drąsučio, Alekso Pabrėžos, Prano Lazdausko, Vincento Lazdausko, Kazimiero Šamonskio, Leono Skripkausko, Narkaus šeimos.
Iš Rėžgalių sovietai į Sibirą ištrėmė šaulį, buvusį kaimo seniūną Juozapą Lazauską, taip pat ir jo žmoną Stanislavą bei dukrą Aldoną. Stanislava mirė pakeliui į tremtį traukinyje, o J. Lazdauskas – tremties metais.
Pradėjus veikti kolūkiams, Rėžgalių kaimas priklausė Kalinino žemės ūkio artelei (Kalinino vardo kolūkiui), o įkūrus Lenkimų tarybinį ūkį, Rėžgaliai priklausė šio ūkio Medininkų skyriui.
Kai veikė kolūkiai, šio kaimo gyventojams dažniausiai tekdavo į darbą važiuoti į už beveik 7 km buvusius Večius arba į Žemytę, kur buvo šių kolūkių gamybiniai centrai.
Rėžgalių kaimas buvo sunaikintas vykdant melioraciją. Dalis jo gyventojų tada persikėlė kitur: Petras Lazdauskas namus pasistatė Žemytėje, Pranas Lazdauskas – Juodeikiuose, Vladas Drąsutis ir Julija Sebeckienė – Lenkimuose, Vladas Jazbutis išvyko gyventi į Skuodą.
XXI a. 1 deš. Lenkimuose gyveno iš šio kaimo kilusi Genovaitė Miltenienė ir jos motina Julijona Sebeckienė, į Rėžglius gyventi atvykusi iš Kretingos rajono. Ji vykstant melioracijai persikėlė gyventi į Lenkimus ir įsikūrė dabartinėje miestelio Šventosios gatvėje.
Žymesni Rėžgalių kaimo žmonės:
Juozapas Lazdauskas – eigulys, Šaulių organizacijos narys. Jo žmona buvo Stanislava. Jie augino dukras Adolfiną, Aldoną ir sūnų Algirdą. J. Lazdauską sovietų valdžia ištrėmė į užpoliarę. Ten jis ir mirė. J. Lazdausko žmona Stanislava su tada devyniolikmete dukra Aldona į Sibirą buvo ištremta 1949 m. pavasarį. Adolfina, ją vežant į tremties vietą traukiniu, susirgo ir traukinyje mirė. Iš tremties sugrįžusi S. ir J. Lazdauskų dukra Aldona apsigyveno Skuode. Ji buvo ištekėjusi už Petraičio. Kita Lazdauskų dukra Adolfina, tapusi našle, gyveno Žemytės kaime.
Šiandien iš Rėžgalių kaimo yra likęs tik pavadinimas ir tai jį mažai kas beprisimena.
Naudota literatūra:
- Rimeikis Leonas, Gimtoji parapija Lenkimai, 2005, Klaipėda.
- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis, Vilnius, „Mintis“, 1974.
- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis, Vilnius, 1976.
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.