2024 m. spalio 12 d. 15 val. Žemaičių vyskupystės muziejus (S. Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r.) ir Vilimas Norkūnas pakvietėa į ypatingą vargonų muzikos koncertą, nes po 600 metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo Vytauto Didžiojo žmonos Onos laikų organetas – tokį instrumentą galime dažniausiai išvysti šv. Cecilijos, muzikos globėjos, paveiksluose.
Pirmoji renginio dalis su įvadiniu pasakojimu ir prezentacija vyko muziejaus patalpose.
Atroji renginio dalis (keliavo kartu visi renginio dalyviai) vyko šalia muziejaus esančioje Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
IŠSAMIAU:
Vargonininkas Vilimas Norkūnas šio renginio metu pristatys unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją nuo seniausių išlikusių muzikinių šaltinių (kodeksų). Tad koncerte išgirsite Viduramžių, taip pat, XV ir XVI amžiaus sandūroje gyvavusią itin įdomią bažnytinę muziką, išlikusią rankraščiuose, vargonų tabulatūrose, chorinėse kompozicijose ir jų intavoliacijose. O koncertas baigiamas ankstyvojo baroko kūriniais, saugomais Vilniaus bibliotekose ir sukurtais žymiausių vargonų muzikos kompozitorių.
Vilimas Norkūnas vienas iš nedaugelio Lietuvos vargonininkų, atsidavęs Senajai muzikai, po jo pirštais muzika kalba, alsuoja kaip gyva. Net ir grodamas romantinę muziką sugeba sukurti įspūdį, kad instrumentas geba būti lankstesnis, negu jam leidžia jo fizikinės savybės. Vilimą lengvai užburia istoriniai renesansiniai ir barokiniai vargonai, kuriais jam tenka groti užsienyje. Instrumentai tarsi asmenybės kalbina jį, o jis – juos.
Tuo tarpu organeto grojimo specifikacija primena griežimą smuiku. Tai nešiojami rankiniai vargonai, kuriuos dažniausiai matome atvaizduojamus Šv. Cecilijos paveiksluose. Viena ranka turi reguliuoti dumplių spaudimą, o kita galima klavišais išgroti melodijas, pagroti dviem ar net trimis balsais. Bet tereikia per stipriai spustelti dumples – ir instrumentas žviegs, arba per silpnai – ir jis švilps. Tad reikia tikros meistrystės, priversti instrumentą dainuoti, frazuoti, ir pasakoti istorijas. Vilimas Norkūnas jau antri metai stažuojasi Bolonijoje (Italijoje), pas organeto ir klavesino muzikos atlikėją bei žymiosios Tagliavini istorinių muzikos instrumentų kolekcijos kuratorę Catalina Vicens.
Vilimas Norkūnas Austrijoje baigė dvejas, vargonų koncertinio skyriaus ir sakralinės muzikos, bakalauro studijas Mocarteumo universitete Zalcburge (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasėje), o 2011 m. įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistro laipsnį (prof. Ulricho Waltherio vargonų klasėje) Graco menų universitete. 2014 metais šiame universitete baigė Senosios muzikos-klavesino studijas diplomu su pagyrimu prof. Michaelio Hellio klasėje.
Dar kunigaikščio Gedimino laikais Vilnius tapo multietniniu ir multikultūriniu miestu, kuriame ilgus amžius kartu sugyveno įvairių tautų ir konfesijų žmonės. Specifinį Vilniaus renesanso epochos muzikinį kultūrinį klimatą kūrė Italijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių meistrai. Ryškų sakralinės muzikos pėdsaką paliko čia kompozitorius Heinrichas Finckas. O Žygimantui Augustui tarnavęs vienas žymiausių to meto liutnininkų Valentintas Bakfarkas, išleido jam dedikuotą kompozicijų rinkinį.
Ši vargonų programa neišsiverstų be fantastiškųjų italų renesanso muzikos kompozitorių – Girolamo Cavazzoni ir Luzzasco Luzzaschi. Kita stotelė yra susijusi su Vilniaus bibliotekose saugomomis tabulatūromis ir jose randamomis Andrea Gabrieli ir Girolamo Frescobaldi kompozicijomis. Koncertą vainikuoja baroko kompozitoriaus Johann Jacob Froberger vargonų kūrinys.
Partneriai:
Žemaičių vyskupystės muziejus
Varnių kultūros centras
Varnių Šv. Pauliaus ir Petro bažnyčia
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Koncerto programą sudarė ir aprašą parengė Vilimas Norkūnas
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaičių vyskupystės muziejaus informacija