Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, siekdama įgyvendinti jai pavestas funkcijas, kasmet įgyvendina vidutiniškai po tris įvairios apimties gamtotvarkos, lankytojų informavimo infrastruktūros įrengimo, kultūros paveldo objektų tvarkymo ir kt. naujus projektus. Dauguma jų tęstiniai. Direkcija skelbia, kad paskutiniais metais nuolat vienu metu yra vykdoma po 8–10 įvairios apimties projektų. Jų kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių milijonų eurų.
 |
 |
 |
| Raganos uosis Platelių dvaro sodybos parke | Platelių dvaro sodybos reklaminis stendas | |
 |
 |
 |
| Platelių ežero priežpaukos fragmentas | Platelių ežeras | Vestuvininkų pasiplaukiojimas Platelių ežere |
Tarp naujausių projektų – LLI-449 („Kuržemės ir šiaurės Lietuvos ežerų valdymo bei priežiūros tobulinimas (LIVE LAKE)“ . Jo tikslas – padidinti ežerų išteklių naudojimo efektyvumą bei priežiūrą. Projektas iš dalies finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
Projekto biudžetas – 981 750 Eur, iš jų 834 490 Eur skyrė Europos regioninės plėtros fondas. Projektas įgyvendinamas 2021 m. kovo 1–2023 m. vasario 28 dienomis. Projekto partneriai: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Biržų regioninio parko direkcija, Latvijos Aplinkos apsaugos tarnyba, Kuržemės planavimo regionas, Durbės, Brocėnu, Aizputės, Talsų, Venspilio savivaldybės.
Planuojama, kad vykdant projektą vykstantis bendradarbiavimas tarp sienų gamtinių išteklių valdymo tema užtikrins informacijos ir praktikos dalijimąsi, mokymosi ir informacijos sklaidos bendras platformas, aukštesnio lygio galimybės tikslinėms grupėms tvarkyti bei prižiūrėti ežerų teritorijas. Tai padės pagerinti gamtos valdymą projekto regione. Edukacinėse veiklose bus naudojamos modernios technologijos norint įtraukti jaunąją kartą į tvarų gamtos naudojimą ir ekologišką gyvenimo būdą.
Vykdant šį projektą yra pasirašyta sutartis su Klaipėdos universitetu, pagal kurią universiteto mokslininkai parengs Platelių ežero vandens kokybės gerinimo veiksmų planą. Tuo tikslu šiais metais bus atliekami Platelių ežero baseino ir intakų vandens tyrimai, žemėnaudos bei palydovinių nuotraukų analizė.
***
Kitas įgyvendinamas projektas – LLI-448 („Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje (Hiking project)“.
Jo tikslas – padidinti atvykstančiųjų skaičių Programos teritorijoje, sukuriant, vystant bei populiarinant du bendrus tarpvalstybinius ilgo atstumo gamtos maršrutus, skirtus keliaujantiems pėsčiomis ir einančius per Programos teritoriją. Planuojama, kad įgyvendinus projektą per metus nuo pėsčiųjų maršrutų sudarymo ir rinkodaros akcijos pradžios nakvynių skaičius kaimiškose teritorijose išaugs mažiausiai 5 proc.
Projektas pagal planą buvo įgyvendinamas 2020 m. birželio 1–2022 m. gegužės 31 dienomis. Jis iš dalies buvo finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
Projekto biudžetas – 788 104,45 Eur, iš jų 669 888,76 Eur skyrė ERDF (European Regional Development Fund).
Projekto partneriai: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Viešoji įstaiga Kauno regiono plėtros agentūra, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Latvijos turizmo asociacija „Lauku Ceļotājs“, Kuržemės planavimo regionas, Kuldygos savivaldybė.
Projekto vykdymo metu buvo kuriami, vystomi bei viešinami du maršrutai – Miško Kelias Latvijoje ir Lietuvoje bei Baltijos Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutas Lietuvoje. Abu keliai sujungti su jau egzistuojančiais ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutais, taip užpildant trūkstamą atkarpą ilgo atstumo pėsčiųjų takų tinkle.
Miško Kelio bendras ilgis Lietuvoje ir Latvijoje – maždaug 1030 km (380 km – Latvijoje, 650 km – Lietuvoje). Jis eina per pačias vaizdingiausias teritorijas (miškus, piliakalnius, pelkes ir t.t.). Šis Miško Kelias sujungtas su Miško Keliu Ryga–Talinas, kuris vystomas įgyvendinant Centrinės Baltijos programos projektą Nr. 779 „Ilgo atstumo tarpvalstybinis pėsčiųjų maršrutas „Miško Kelias“. Šie abu keliai užpildys spragą Europos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrute E11, kurį sudarė Europos Keliautojų Asociacija.
Baltijos Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutas prasideda nuo Latvijos/Lietuvos pasienio ir Lietuvoje tęsiasi maždaug 100 km. Šis maršrutas pratęsia iki šiol buvusį Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutą Talinas–Ryga–Nidos kaimas (Latvijoje), kuris buvo sukurtas, įgyvendinant Estijos-Latvijos programos projektą Nr. 22 „Pajūrio pėsčiųjų maršrutas Latvijoje ir Estijoje palei Baltijos jūros pakrantę“. Užbaigus įgyvendinti projektą, Baltijos Pajūrio maršrutas apims visas 3 Baltijos valstybes, jo ilgis bus 1300 km.
***
Trečiasis 2022 m. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos įgyvendinamas projektas – LIFE16 IPE/LT/016 „Natura 2000 valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (LIFE IP PAF-NATURALIT). Jis įgyvendinamas nuo 2018 m. sausio mėnesio pradžios iki 2027 m. pabaigos.
Šio projekto pagrindinis tikslas – prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų stabdant biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Projektu siekiama įgyvendinti Prioritetinių veiksmų programą – nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms, kuriame numatytos konkrečios biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo priemonės bei galimi finansavimo šaltiniai.
Tokio tipo projektas kaip šis – pirmasis Baltijos šalyse. Jo įgyvendinimo metu patirties bus semiamasi iš šioje srityje jau patyrusių Suomijos, Belgijos, Vokietijos, Danijos, Italijos ir kt. kolegų.
Natura2000 yra pats didžiausias saugomų teritorijų tinklas pasaulyje, siejamas su gamtos vertybių išsaugojimu Europos Sąjungos šalyse, siekiant, kad žmonija, augalija ir gyvūnija gyventų darniai.
Šiame projekte Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos veiklos apima: pilno ciklo, reikalingo palaikyti palankią apsaugos būklę pelkių buveinėse, sukūrimas; žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas; gamtos festivalių Žemaitijos nacionaliniame parke organizavimas; dalies infrastruktūros pritaikymas negalią turintiems žmonėms.
***
Dar vienas su turizmo plėtra susijęs projektas, buvo įgyvendinamas 2017 m. gegužės–2019 m. spalio mėnesiais. Tai – LLI-010 „Gamtinio turizmo pritaikymas visiems“ (UniGreen).
Jo tikslas buvo sudaryti sąlygas gamtinio turizmo plėtrai pasienio regionuose Latvijoje ir Lietuvoje, gerinant infrastruktūrą ir turizmo produktus bei pritaikant juos žmonėms su negalia.
Projektas iš dalies buvo finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
Šio projekto vertė buvo 1 176 867,14 Eur, iš kurių 1 000 337,07 Eur gautas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto partneriai buvo Žemaitijos nacionalinio parko, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko, Biržų regioninio parko direkcijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kurzemės planavimo regionas, Durbės, Kuldygos, Ruojos, Saldaus, Skrundos, Ventspilio savivaldybės.
Vykdant projektą buvo kuriami nauji ir gerinami jau anksčiau buvę gamtinio turizmo objektai, didinamas jų žinomumas ir prieinamumas visoms keliautojų grupėms ir kt.
Projekto metu Žemaitijos nacionaliniame parke užbaigta tvarkyti Platelių ežero apžvalgos aikštelė, įrengti 9 informaciniai stendai, kurių vienas – taktilinis, pritaikytas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Platelių ežero apžvalgos aikštelėje pastatytas lankytojų skaičiuotuvas, siekiant įvertinti lankytojų, kurie domisi apžvalgos vietomis ir šia konkrečia Platelių ežero apžvalgos aikštele, srautus. Buvo suorganizuoti gidų rengimo kursai 15 žmonių, jiems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę verstis gido praktika. Išleista atvirukų su taktiliniu vaizdu bei reginčiųjų ir Brailio raštu, lankstinukų bei žemėlapių apie pažintinius takus Žemaitijos nacionaliniame parke. Dalis lankstinukų ir žemėlapių parengti su taktiliniu vaizdu, reginčiųjų ir Brailio raštu. Bendradarbiaujant su Kuržemės planavimo regionu buvo trimis kalbomis parengtas leidinys-gidas „Gamtos takai“. Projekto vykdymo metu suorganizuota nemažai ir kitų renginių, tarp jų ir seminarų, išvykų, partnerių susitikimo projekto vykdymo klausimais, 2017 m. spalio 19–20 d. įvyko tarptautinė konferencija „Accessible Nature Tourism“, kurioje aktualiausia analizuojama tema buvo turizmo sektoriaus pritaikymo žmonėms su negalia galimybes. Projekto vykdymo metu vyko ir praktiniai mokymai projekto partnerių specialistams, vietos turizmo paslaugų teikėjams ir verslininkams, dalyvauta partnerių organizuojamose veiklose, kelionėje į Suomiją, lankantis šios šalies nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kituose turizmo objektuose, pritaikytuose žmonėms su negalia, buvo pasisemta gerosios tokių paslaugų įrengimo patirties iš Suomijos kolegų
***
Dar vienas su turizmo plėtra susijęs projektas („Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“) buvo finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Jį Žemaitijos nacionalinio parko direkcija vykdė kartu su Švedijos miškų agentūra, Švedijos Blekingės regionu, Blekingės apskrities administracinė valdyba bei Lenkijos Gdansko regionine miškų urėdija ir Pamario turizmo valdyba. Bendras projekto investicijų vertė buvo 302 883,90 Eur.
Projektas įgyvendintas 2016 m. liepos–2019 m. birželio mėnesiais. Jo tikslas buvo padidinti gamtos objektų populiarumą ir lankytojų skaičių lapuočių miškuose, suburti vietos bendruomenę, vietines turizmo asociacijas, fizinius ir juridinius asmenis dirbti kartu, sukurti naujus turizmo produktus bei paslaugas, parengti bendrą strategiją, kuria bus galima siekiama padidinti ir populiarinti tarpvalstybinį turizmą kietųjų lapuočių miškuose, visame pietiniame Baltijos jūros regione, o projekto veiklos bus vykdomos kruopščiai atrinktose teritorijose.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, vykdydama šį projektą įrengė paukščių stebėjimo vietą prie Ilgio ežero, sukūrė mobiliąją aplikaciją apie teikiamas paslaugas Žemaitijos nacionaliniame parke, filmuką apie Žemaitijos nacionalinį parką, pastatė du informacinius terminalus, sertifikavo naujus gidus, sukūrė darbų parodą, atnaujino direkcijos informacinę internetinę svetainę, tvarkė Liepijų mišką, organizavo seminarus, pažintines išvykas. organizavimas ir kt.
2016 m. sausio–2017 m. balandžio mėnesiais pagal Lietuvos kaimo 2014–2020 m. programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ veiklų „Tradicinių amatų centrų plėtra“buvo vykdomas projekto „Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų plėtra“. Jis turėjo prisidėti prie Žemaitijos kultūrinio paveldo plėtojimo (tradicinių žemaičių valgių gaminimo, žvakių liejimo ir vilnos verpimo). Tuo tikslu buvo kuriamas Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras, rekonstruotas Platelių dvaro sodybos rūsy (unikalus objekto kodas Lietuvos Kultūros vertybių registre – 24799), įsigyti baldų, įrangos tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Vykdant projektą buvo rekonstruotas Platelių dvaro sodybos rūsys. Jame įkurtas tradicinių amatų centras, pastatas pritaikytas neįgaliesiems.
Šio projekto investicijų vertė buvo 174 741 Eur.
Seniau įgyvendinti projektai: tarptautinis projektas „Implementing European Landscape Convention in the South Baltic Region“ (Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimas Pietų Baltijos regione), kurio sutrumpintas pavadinimas – LIFEscape.
Tai buvo tarptautinė iniciatyva, skatinanti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą saugant ir tvarkant vertingus kraštovaizdžius Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Danijoje, dalyvaujant kraštovaizdžio planavimo procesuose.
Projekto „Ežerai ateičiai“ vykdymo metu Žemaitijos nacionaliniame parke vyko ežerų savanoriškos stebėsenos seminarai vietos gyventojams. Įsigyta monitoringui vykdyti reikalinga įranga, parengta ilgalaikė Platelių ežero hidrocheminių ir hidrobiologinių parametrų monitoringo programa. Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko Platelių ežero batimetrinius tyrimus, suinventorizavo Platelių ežero dugno buveines. Apie ežerų subalansuotą tvarkymą, priežiūrą įgyta daug patirties mokomųjų seminarų metu ir baigiamojoje projekto „Ežerai ateičiai“ konferencijoje „Subalansuotas ežerų teritorijų valdymas“, kuri vyko Žemaitijos nacionaliniame parke. Visų projekto partnerių teritorijas aplankė kilnojamoji ežerų fotografijų paroda.
Vykdant projektus „Saugomų teritorijų tvarkymas“ buvo tvarkomas Šeirės kraštovaizdžio draustinis, vyko Paburgės pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo, Platelių lankytojų centro remonto darbai, įrengta nauja ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“, pastatytas 15 m aukščio Siberijos apžvalgos bokštas, iš kurio galima apžvelgti Beržoro apylinkes, Siberijos pelkę, dalį Platelių ežero. Taip pat įrengtas 371 m ilgio takas nuo dviračių tako iki bokšto, 2 atokvėpio aikštelės su informaciniais stendais, suoliukais, dviračių stovais. Buvo suformuota Žemaitijos nacionalinio parko lauko informacinė sistema ir padaryti minimalios infrastruktūros elementai lankytojams: įrengtos 3 naujos atokvėpio vietos, 5 m bokšteliai, pavėsinės, 4 pontoniniai tiltai, pastatyti nauji kelio ženklai, nuorodos, informaciniai stendai. Atnaujinta įranga pėsčiųjų takuose, atokvėpio vietose, poilsiavietėse ir t.t. Projektų vykdymo metu buvo vykdomi ir Aukštojo tyro natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo, Siberijos pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo, šios pelkės sutvarkkymo, Platelių ežero hidroįrenginio rekonstrukcijos, Gardų ozo, esančio parko Gardų geomorfologiniame draustinyje, tvarkymo darbai.
Įgyvendintas ir didelės apimties projektas „Šaltojo karo muziejaus ir jo aplinkos infrastruktūros įrengimas“. Vykdant jį įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytas naujas lankytojų centras, apžvalgos bokštelis, atliktas patalpų ir objektų konservavimas, muziejaus įrengimo ir dar daug kitų darbų. Čia taip pat buvo sumontuoti nuotėkų valymo įrengimai, įrengtas vandens gręžinys, du priešgaisriniai rezervuarai, ekspozicinė tvora, šaligatvis aplink statomą lankytojų centrą, atlikta daug kitų darbų.
Vykdant projektą „Buvusios Platelių dvaro sodybos atstatymas, restauravimas ir pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“ metu buvo renovuotasi ir pritaikytas turizmui dvaro svirnas bei arklidė.
Vykdant projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas buvo nugriautas Medsėdžių beicavimo bokštas, nykstančios karvidės pastatas, trys parko teritorijoje buvę apleisti sandėliai, sutvarkyta aplinka aplink juos.
Projekto „Bešeimininkių pastatų ST demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas“ Gardų geomorfologiniame draustinyje buvo sutvarkyta 2 ha užšiukšlintos teritorijos, įrengti užtvarai, užsodinti miško želdiniai.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai kartu su partneriais iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdė ir tarptautinį projektą „Parks and Benefits“ (Parkai ir nauda). Jo metu buvo įrengta nauja informacinė infrastruktūra Šeirės pažintiniame take, parengta turizmo plėtros Žemaitijos nacionaliniame parke penkerių metų strategija, atlikta nemažai kitų darbų.
Naudota literatūra:
- Žemaitijos nacionalinis parkas: http://zemaitijosnp.lt/kategorija-saugome/projektai/ (žr. 2022-04-30).
Parengė Kazimieras Prušinskas
Bonifaco Vengalio nuotraukose – Platelių vaizdai