Žemaičių–lietuvių kalbos žodynėlis (parengta pagal Simono Daukanto „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“)

A

  • Abelnā (slav.) -visā, apskrėtā, bėndrā, aplamā.
  • Abruozds (slav.) – paveikslos.
  • Apėnt – iš naujė.
  • Apgerbtė – apvalītė.
  • Apieravuotė (slav.) – aukuotė.
  • Atkalē – atvėrkštē.
  • Auglius – javū derlios.
  • Aulīs – avilīs.

B

  • Bačka (slav.) -statėnė.
  • Bariuotė – penietė.
  • Bartės (slav.) – drevie so bitiems.
  • Barva (slav.) – spalva.
  • Bestėjė – gīvulīs, žvierės.
  • Bėza (os) – plaukū pīnė.
  • Blaivs – žīdros, melsvos (dongos).
  • Blėndis – karklu rūšėis miedis.
  • Bluks (is) – trinka, stuors pagalīs.
  • Brags – ont keturiū kartiu pakelts stuogs.
  • Brėsgėls – apīnasris.
  • Brūklis – stuora lazda.
  • Budīnė – budiejėms pri numirielė, numirielė sauguojėms.
  • Būk ta – kap ėr, tarītom.
  • Bunts – rīšulīs.
  • Buklus – godros, sopratings.
  • Buta, butos – ūkis, gīvenėms (truobesē, žemė)
  • Bīlus – iškalbings, šnekos.

Č

  • Čėdītė – miegtė.
  • Čiokors – skīlie pri nomū gala pagal stuoga vėršūnė.
  • Čiužins – gīvatė.
  • Članks (pol.) – sanarīs.
  • D
  • Drepintė – drabstītė.
  • Drūkts – stuors.
  • Dūšė (slav.) – siela.
  • Dībavuotė (slav.) – plaktė prirėšta pri giedas stolpa.
  • Dīktė – truokštė, nuorietė.

E

  • Eila – eilie.
  • Erkelė – erkė (parazits).

G

  • Gailē – tīru augals, nu katruo kvapa svaigst galva.
  • Gaištė – mėrtė žemīn, nīktė.
  • Galoutė – žudītė žemīn.
  • Gasos (germ.) – gatvė.
  • Gaspada (slav.) – nakvīnės noms, viešbutis.
  • Gaspaduorios (slav.) – šeimininks, ūkininks.
  • Gašus – gražus, puošnus.
  • Gedautė – ilgietėis.
  • Gėntība – giminīstė.
  • Gerbtė – valītė, tvarkītė.
  • Girgždelie – sanariū traškiejėms (atrits).
  • Glousnioutėis – glamuonietėis.
  • Guobietė – nuorietė, geistė.
  • Guodings – garbings.
  • Guorintė – baugintė.
  • Greva – opės vaga.
  • Gruometa (slav.) – laišks.
  • Gumbs – stėprus vėduriū skaudiejėms, verous skausmos.

I

  • Išgaištė – išdviestė, išnīktė.
  • Iškada (slav.) – žala.
  • Iškernuotė – išplūstė, iškeiktė.
  • Iškėltė – išsėruoštė, išvīktė.
  • Išlėižis – tarpupirštis.
  • Išpeizuotė – išniekintė, išpeiktė.
  • Išvainuotė – apšmeižtė.
  • Išvuoktė – išvalītė.

J

  • Jaukus – ramus, greitā pri kuo nuors priprontous.
  • Juots – raitelis.
  • Juka (germ.) – kraujėnė srioba.
  • K
  • Kaiptė – mėnkietė, alptė, sėlpnietė.
  • Kakalis (germ.) – kruosnė.
  • Kunkuols – mėltu kleckos.
  • Karuonė (slav.) – bausmie.
  • Kažis – kumelīs.
  • Keimaris – do i vėina krūva soaugė rėišotā, vaisē.
  • Kėnklės – ilėnkėms par kelius.
  • Kernuotė – plūstė, keiktė.
  • Kestė – dvė kartis, katruos īr nauduojemas šėinou neštė.
  • Klastītėis – dongstītėis, siaustītėis.
  • Kliebis – gliebīss.
  • Kluoniuotėis (slav.) – lonkstītėis.
  • Klupuris – gabals.
  • Klūktė -prašītė.
  • Kukštera – nogara, kopra.
  • Kūlis – akmou.
  • Kušintė – imtė, liestė.
  • Kuškis – pluošts (plaukū).
  • Kutintė – penietė.

L

  • Laidars – akminim išgrīsta vėita, katra īr skėrta miešlams mestė.
  • Laiškus – rūgštuoks.
  • Landuonis – vuotės po nago, ėduonis.
  • Leliuotė – džiaugtėis.
  • Lieleša – dūrėms i šuona nu biegiuojėma.
  • Litara (slav.) – raidie.
  • Liousos (germ.) – laisvos.
  • Lunka – karna.
  • Līkis – skaičius.

M

  • Mačītė (slav.) – padietė.
  • Maita – dvieseliena.
  • Maituotė – gadintė.
  • Malkėnė – malku krūva.
  • Medė – mėšks.
  • Mėnavuotė – paminietė.
  • N
  • Nedielė (slav.) – sekmadienis.
  • Nugis – dabar, juk, gi.
  • Nujau – dabar.
  • Nusigaloutė – nusižudītė.
  • Nuvuoktė – nuvalītė.

O

  • Oliuotė – klīkautė.
  • Omenė – atmintės.

P

  • Pagada (slav.) – giedra.
  • Pagebsnus – uolus, i kou nuors linkės.
  • Pagīmās – vėns paskou kėta.
  • Pakajus – taika.
  • Pakala – užpakalis.
  • Pakrioštė – sumėnktė, sokrėstė, solīstė.
  • Pakūtavuotė (slav.) – atgailautė.
  • Palšvos – švėisē pėlks.
  • Palšis – pėlksvos jautis.
  • Panedielis (slav.) – pėrmadėinis.
  • Pavalga – uždars (maists).
  • Pesnuotė – tingē dėrbtė.
  • Pirkšnis – žarėjės.
  • Plenipotencėjė – igaliuojėms.
  • Plieška – butelka.
  • Prabuočītė (slav.) – atleistė.
  • Pujuotė – blaškītė, siaubtė.
  • Putelis – putins.
  • Pīpīnė – švilpīnė.

R

  • Rakanda – iš pliešu arba karklu nupinta nedėdėlė apali pintėnė be lonka.
  • Rejė – kluojėms, kluons.
  • Rendiets – nelīgus, gumbouts.
  • Resnos – petings.
  • Ruons – rousts.
  • Rotoltė – apvīniuotė.

S

  • Skarbs – torts, īžads.
  • Skaugs (lat.) – pavīds.
  • Skersis – krīžius.
  • Skėla – pliauska.
  • Skuotertė (slav.) – staltiesė.
  • Slinkis – tinginīs.
  • Smaigstītėis – par prievarta veržtėis.
  • Spieka – jiega.
  • Staibis – blauzda.
  • Soupīnė – supīnė.

Š

  • Šakoms – tarpkuojis.
  • Šašoulietis – šešielis.
  • Šiukštins – gīvatė.
  • Škuobā – šonkaulėnė mēsa.
  • Šmulis – beragis galvijas.
  • Šuova – drevė, išduba.
  • Štikinietė – spieliuotė.

T

  • Taukšuotė – rīškietė, būtė matuomam.
  • Triškis – kiškis.
  • Trukintė – trukdītė.
  • Trūkis – tam tėkros kelė gals.
  • Tūbs – veltinis.
  • Tūls – dažnos.

U

  • Ubladė – truobesīs, katramė stuov dės, skėrta dounā keptė arba kor juovala taisa.
  • Uitė – vītė, guitė.
  • Užkākintė – patėnkintė.
  • Užtrėns – taukėnė, užkuls.
  • Ūktėis – niauktėis.

V

  • Vadaluotė – vuoliuotė.
  • Valna (slav.) – galima, leidžiama.
  • Vorielka – degtėnė.
  • Varsta – soarta dėrva.
  • Verpelė – šulė statėnė.
  • Vieputinis – pusnis, verpets.
  • Viežlībā (slav.) – garbingā.
  • Valiuoks – apgavėks.
  • vīžėnas – vīžas.

Z

  • Zauna – toštės kalbas, plepalā.
  • Zedlios (lenk.) – soulioks.
  • Zieguorios (lenk.) – laikruodis.
  • Zuomats (slav.) – mūra arba akmėnū tvuora.
  • Zuovada (slav.) – šuolēs

Ž

  • Žombis – arklos.
  • Žombs – skverns.
  • Žiuogris – tvuora iš šakū
error: Content is protected !!
Smush Image Compression and Optimization