A
- Abelnā (slav.) -visā, apskrėtā, bėndrā, aplamā.
- Abruozds (slav.) – paveikslos.
- Apėnt – iš naujė.
- Apgerbtė – apvalītė.
- Apieravuotė (slav.) – aukuotė.
- Atkalē – atvėrkštē.
- Auglius – javū derlios.
- Aulīs – avilīs.
B
- Bačka (slav.) -statėnė.
- Bariuotė – penietė.
- Bartės (slav.) – drevie so bitiems.
- Barva (slav.) – spalva.
- Bestėjė – gīvulīs, žvierės.
- Bėza (os) – plaukū pīnė.
- Blaivs – žīdros, melsvos (dongos).
- Blėndis – karklu rūšėis miedis.
- Bluks (is) – trinka, stuors pagalīs.
- Brags – ont keturiū kartiu pakelts stuogs.
- Brėsgėls – apīnasris.
- Brūklis – stuora lazda.
- Budīnė – budiejėms pri numirielė, numirielė sauguojėms.
- Būk ta – kap ėr, tarītom.
- Bunts – rīšulīs.
- Buklus – godros, sopratings.
- Buta, butos – ūkis, gīvenėms (truobesē, žemė)
- Bīlus – iškalbings, šnekos.
Č
- Čėdītė – miegtė.
- Čiokors – skīlie pri nomū gala pagal stuoga vėršūnė.
- Čiužins – gīvatė.
- Članks (pol.) – sanarīs.
- D
- Drepintė – drabstītė.
- Drūkts – stuors.
- Dūšė (slav.) – siela.
- Dībavuotė (slav.) – plaktė prirėšta pri giedas stolpa.
- Dīktė – truokštė, nuorietė.
E
- Eila – eilie.
- Erkelė – erkė (parazits).
G
- Gailē – tīru augals, nu katruo kvapa svaigst galva.
- Gaištė – mėrtė žemīn, nīktė.
- Galoutė – žudītė žemīn.
- Gasos (germ.) – gatvė.
- Gaspada (slav.) – nakvīnės noms, viešbutis.
- Gaspaduorios (slav.) – šeimininks, ūkininks.
- Gašus – gražus, puošnus.
- Gedautė – ilgietėis.
- Gėntība – giminīstė.
- Gerbtė – valītė, tvarkītė.
- Girgždelie – sanariū traškiejėms (atrits).
- Glousnioutėis – glamuonietėis.
- Guobietė – nuorietė, geistė.
- Guodings – garbings.
- Guorintė – baugintė.
- Greva – opės vaga.
- Gruometa (slav.) – laišks.
- Gumbs – stėprus vėduriū skaudiejėms, verous skausmos.
I
- Išgaištė – išdviestė, išnīktė.
- Iškada (slav.) – žala.
- Iškernuotė – išplūstė, iškeiktė.
- Iškėltė – išsėruoštė, išvīktė.
- Išlėižis – tarpupirštis.
- Išpeizuotė – išniekintė, išpeiktė.
- Išvainuotė – apšmeižtė.
- Išvuoktė – išvalītė.
J
- Jaukus – ramus, greitā pri kuo nuors priprontous.
- Juots – raitelis.
- Juka (germ.) – kraujėnė srioba.
- K
- Kaiptė – mėnkietė, alptė, sėlpnietė.
- Kakalis (germ.) – kruosnė.
- Kunkuols – mėltu kleckos.
- Karuonė (slav.) – bausmie.
- Kažis – kumelīs.
- Keimaris – do i vėina krūva soaugė rėišotā, vaisē.
- Kėnklės – ilėnkėms par kelius.
- Kernuotė – plūstė, keiktė.
- Kestė – dvė kartis, katruos īr nauduojemas šėinou neštė.
- Klastītėis – dongstītėis, siaustītėis.
- Kliebis – gliebīss.
- Kluoniuotėis (slav.) – lonkstītėis.
- Klupuris – gabals.
- Klūktė -prašītė.
- Kukštera – nogara, kopra.
- Kūlis – akmou.
- Kušintė – imtė, liestė.
- Kuškis – pluošts (plaukū).
- Kutintė – penietė.
L
- Laidars – akminim išgrīsta vėita, katra īr skėrta miešlams mestė.
- Laiškus – rūgštuoks.
- Landuonis – vuotės po nago, ėduonis.
- Leliuotė – džiaugtėis.
- Lieleša – dūrėms i šuona nu biegiuojėma.
- Litara (slav.) – raidie.
- Liousos (germ.) – laisvos.
- Lunka – karna.
- Līkis – skaičius.
M
- Mačītė (slav.) – padietė.
- Maita – dvieseliena.
- Maituotė – gadintė.
- Malkėnė – malku krūva.
- Medė – mėšks.
- Mėnavuotė – paminietė.
- N
- Nedielė (slav.) – sekmadienis.
- Nugis – dabar, juk, gi.
- Nujau – dabar.
- Nusigaloutė – nusižudītė.
- Nuvuoktė – nuvalītė.
O
- Oliuotė – klīkautė.
- Omenė – atmintės.
P
- Pagada (slav.) – giedra.
- Pagebsnus – uolus, i kou nuors linkės.
- Pagīmās – vėns paskou kėta.
- Pakajus – taika.
- Pakala – užpakalis.
- Pakrioštė – sumėnktė, sokrėstė, solīstė.
- Pakūtavuotė (slav.) – atgailautė.
- Palšvos – švėisē pėlks.
- Palšis – pėlksvos jautis.
- Panedielis (slav.) – pėrmadėinis.
- Pavalga – uždars (maists).
- Pesnuotė – tingē dėrbtė.
- Pirkšnis – žarėjės.
- Plenipotencėjė – igaliuojėms.
- Plieška – butelka.
- Prabuočītė (slav.) – atleistė.
- Pujuotė – blaškītė, siaubtė.
- Putelis – putins.
- Pīpīnė – švilpīnė.
R
- Rakanda – iš pliešu arba karklu nupinta nedėdėlė apali pintėnė be lonka.
- Rejė – kluojėms, kluons.
- Rendiets – nelīgus, gumbouts.
- Resnos – petings.
- Ruons – rousts.
- Rotoltė – apvīniuotė.
S
- Skarbs – torts, īžads.
- Skaugs (lat.) – pavīds.
- Skersis – krīžius.
- Skėla – pliauska.
- Skuotertė (slav.) – staltiesė.
- Slinkis – tinginīs.
- Smaigstītėis – par prievarta veržtėis.
- Spieka – jiega.
- Staibis – blauzda.
- Soupīnė – supīnė.
Š
- Šakoms – tarpkuojis.
- Šašoulietis – šešielis.
- Šiukštins – gīvatė.
- Škuobā – šonkaulėnė mēsa.
- Šmulis – beragis galvijas.
- Šuova – drevė, išduba.
- Štikinietė – spieliuotė.
T
- Taukšuotė – rīškietė, būtė matuomam.
- Triškis – kiškis.
- Trukintė – trukdītė.
- Trūkis – tam tėkros kelė gals.
- Tūbs – veltinis.
- Tūls – dažnos.
U
- Ubladė – truobesīs, katramė stuov dės, skėrta dounā keptė arba kor juovala taisa.
- Uitė – vītė, guitė.
- Užkākintė – patėnkintė.
- Užtrėns – taukėnė, užkuls.
- Ūktėis – niauktėis.
V
- Vadaluotė – vuoliuotė.
- Valna (slav.) – galima, leidžiama.
- Vorielka – degtėnė.
- Varsta – soarta dėrva.
- Verpelė – šulė statėnė.
- Vieputinis – pusnis, verpets.
- Viežlībā (slav.) – garbingā.
- Valiuoks – apgavėks.
- vīžėnas – vīžas.
Z
- Zauna – toštės kalbas, plepalā.
- Zedlios (lenk.) – soulioks.
- Zieguorios (lenk.) – laikruodis.
- Zuomats (slav.) – mūra arba akmėnū tvuora.
- Zuovada (slav.) – šuolēs
Ž
- Žombis – arklos.
- Žombs – skverns.
- Žiuogris – tvuora iš šakū