Platelių dvaro pastatų, ūkių naudojimas
Grafas Aleksandras Šuazelis pirkdavo iš žmonių žemes ir taip plėtė Platelių miestelį, o kai šeimininke tapo grafienė, ji Platelių miestelyje buvusius ūkius išpardavinėjo.
Platelių miestelyje būta dvaro (ūkio). Jį paskutiniu metu vadino Vaitkiške. Šį ūkį grafas Aleksandras Šuazelis 1885 m. iš Lukausko nupirko. Trobesiai buvo seni. Grafas naujus trobesius pastatė.
1890 m. ūkyje buvo 25 ha dirbamos žemės ir šis ūkis galėjo naudotis Platelių miestelio ganyklomis. Tada iš grafo Aleksandro Šuazelio ūkį nuomodavo pašto vežiotojas bajoras Karolis Prialgauskis. Per metus jis už nuomą mokėdavo 100 rublių ir 4 rublius žeminės mokesčio, 3 ašis malkų iš Plokštinės per Platelių ežerą į dvarą parvežti ir 2 kartus savo arkliais važiuoti į Imbarės palivarką šieno parvežti. Pusę nuomos sumos sumokėdavo metų pradžioje, o likusią – metų pabaigoje.
Smulkų trobesių remontą pats nuomininkas savo lėšomis padarydavo. Naujus trobesius statė, stogus klojo dvaras.
Platelių grafas nieko nėra į teismą padavęs už nuomos nesumokėjimą. Kas neturėjo pinigų už nuomą sumokėti, pavarydavo į pastotes. Už pastotes atskaitydavo iš nuomos pinigų.
Kai ūkio savininkas buvo grafas, nuomininkai galėjo nuomoti ūkį – jie per metus tiek įstengdavo sutaupyti. Po grafo mirties grafienė daugiau pinigų už nuomą prašydavo, tai ūkį nuomoti nebeapsimokėdavo.
Bebrungėnuose buvo dvaro ūkis. Tada pelkėtas, bet didelis. Grafas A. Šuazelis ūkį Bebrungėnuose (dabar Serapėnis) su Platelių miestelio ūkiu, priklausiusiu Kazonui, išmainė. Vėliau Kazonas, Serapinas tą ūkį nusausino.
Imbarės palivarkas priklausė Platelių dvarui. Imbarė – 4 km nuo Salantų link Kalnelio bažnytkaimio. Dabar Imbarės kaimas. Čia yra garsus Imbarės piliakalnis. Imbarės palivarko žemė buvo gera, labai geros pievos. Imbarės palivarkas Platelių dvarui duodavo po vežimą šieno, kurį parveždavo į Platelių dvarą. Platelių dvaro pievos buvo blogos.
Imbarės palivarką administravo Bukantės Andrijausko sūnus. Jis tuo metu jau buvo vedęs. Kai grafas A. Šuazelis išvažiavo į Prancūziją, tapo viso Imbarės palivarko valdytoju. Jis išmokėdavo darbininkams algas, darydavo užpirkimus, pardavimus. Sąžiningas, neišdidus, vaišingas, geras tai buvo žmogus. Iš Platelių atvažiavus dvaro pavaldiniams, jų arklius avižomis, šienu pašerdavo, žmones pavalgydindavo, duodavo vietą permiegoti. Kai Bukantės Andriejauskis mirė, sūnus paliko Imbarę – išvažiavo į Bukantės dvarelį gyventi.
Išskirtiniai grafo Aleksandro Šuazelio charakterio bruožai
Grafas Šuazelis buvo pamaldus žmogus. Jei jam kur nors sekmadienį reikėdavo išvažiuoti, būtinai iš pradžių nueidavo į bažnyčią pirmųjų Mišių išklausyti, o tada į kelionę susiruošdavo. Ypač pamaldus buvo vienas jo sūnus, kuriam teko kaip įpėdiniui Platelių dvarą valdyti.
Grafai Šuazeliai ant zakristijos viršaus turėjo suolą. Čia per pamaldas sėdėdavo ne tik jie, bet ir jų dvaro aukštieji dvariškiai. Langai čia buvo pusiauvėriniai, į bažnyčios vidų atidaromi.
Aleksandras Šuazelis su dvariškiais kartais išsiruošdavo medžioti. Žmonių į tas medžiokles ne itin daug susirinkdavo – daugiausia tai būdavo dvariškiai. Grafas ne itin mėgo medžioti. Jis ir didelių, daug pinigų kainavusių balių nemėgo. Nei jis daug ką į balius kviesdavo, nei pats mėgdavo svetur važiuoti. Tai buvo taupus žmogus.
Grafas A. Šuazelis buvo didelis miško mylėtojas. Jis nepaprastai saugojo, globojo mišką, augino jį ir nekirsdavo sveikų, jaunų medžių. Kirsdavo tik sausuolius, gendančius ir su nudžiūvusiomis galūnėmis. Dvariškiai kartais nukirsdavo ir augančias egles. Tada grafui pasakydavo, kad eglė buvo be galūnės.
Kartą grafas Šuazelis išjojo su laučiuoju (miško žvalgu / girininku) į Plokštinę. Pamatė bekrypstančią eglaitę. Įsakė laučiuojui atvežti ir įsmeigti baslį, tada prie jo tą eglaitę pririšti.
Grafas Šuazelis mišką labiau už gyvulį globojo. Jis sakydavo, kad gyvulys per kelis metus užauga, o medį reikia visą amžių auginti. Šateikių grafas Pliateris taip pat apie medžius atsiliepdavo, juos labai saugodavo.
1890 m. Platelių dvaro laučasis (miško žvalgas / girininkas) buvo mokytas vyras bajoras Zdanovičius. Jis dalyvavo 1863 metų sukilime, prie Dabikinės kautynėse su caro kazokais. Už dalyvavimą 1863 metų sukilime caro valdžia nedavė jam valdiškos tarnybos. Zdanovičius buvo geras, kuklus, teisingas, savo pavaldiniams eiguliams teisingas žmogus. Eiguliams algas pats grafas išmokėdavo. Kai eiguliai ateidavo pas jį pasiimti algos, visada paklausdavo jų, ar ko netrūksta, gal kokios pagalbos reikia.
Dvariškiai
1890 metais Platelių dvaro urėdas buvo Urbonavičius, vedęs Andriejauskaitę iš Bukantės palivarko. Gyveno jis kukliai. Kai mirė vaikas, bažnyčioje karstelį ant kartapilio (žemaičiai jį dažnai kontapiliu vadina) nekėlė – pasitenkino staliuku.
XIX amžiaus pabaigoje grafas A. Šuazelis turėjo savo gydytoją (parvažiavęs iš kariuomenės felčeris Bružas pradėjo jį gydyti, vėliau įgijo daugiau praktikos medicinos srityje ir neblogai gydydavo įvairiomis ligomis susirgusius žmones).
Grafas A. Šuazelis turėjo 2 sūnus ir vieną dukterį. Tėvas vaikų į gimnaziją neleisdavo – namuose juos mokė mokytojai. Jų padedami vaikai praeidavo visą gimnazijos kursą. Išmokė prancūziškai, lenkiškai, rusiškai. Viena grafo A. Šuazelio vaikų mokytoja buvo sena moteris Rutkauska. Grafas ją nukaršino. Moteris mirė Platelių dvare. Palaidota Platelių šventoriuje. Dėkingas grafas jai ant kapo akmens paminklą pastatė.
Tekstą pagal Karolio Prialgausko pasakojimą užrašė Juozas Mickevičius. Tekstas koreguotas