Karlas Eduardas Strandmannas (suom. Karl Eduard Strandmannn, latv. Kārlis Eduards Štrandmanis, 1867–1946) – iškilus suomių architektas, kuris ryškiausią pėdsaką paliko suprojektavęs kelias dešimtis istorizmo stiliaus bažnyčių, XIX a. II p. – XX a. pastatytų Lietuvoje ir Latvijoje.
K. E. Strandmannas gimė 1867 m. gegužės 17 d. Linčiopinge (Lindköping, Švedija) statybininko Olavo Strandmannno šeimoje. Mirė 1946 m. balandžio 14 d. (Švedija). Architekto išsilavinimą įgijo studijuodamas Švedijoje. Čia jis baigė Stokholmo karališkojo technologijos universiteto Architektūros mokyklą (fakultetą).[i] Iš pradžių jis tobulino architektūros žinias ir dirbo Švedijoje. Tuo laikotarpiu „praktikavo pas profesorių A. Bugge, ruošdamas jam Sundsvallo rotušės planus. Vėliau kelerius metus dirbo visoje Švedijoje garsaus bažnytinio architekto G. Hermannsohn‘o dirbtuvėse, įsisavindamas sakralinės statybos paslaptis. Paveiktas garsaus architekto, jo kūrybos, K. E. Strandmannnas pasirinko bažnytinės architektūros meną. Po to dar kiek padirbėjęs architekto A. E. Melanderio dirbtuvėse, išvyko į Kuršo guberniją ir nuo 1893 m. iki Antrojo pasaulinio karo gyveno Liepojoje. Tais pačiais metais jauną talentingą architektą pastebėjo grafas Aleksandras Tiškevičius ir užsakė jam suprojektuoti šeimos koplyčią-mauzoliejų senosiose (tada dar naujose) Kretingos kapinėse. Tai bus bene pats pirmasis jo savarankiškas darbas. Neogotikinė, raudonų plytų grafų Tiškevičių koplyčia buvo pastatyta 1893 m..[ii]“
Anot tyrinėtojų, Lietuvoje iš viso pagal jo projektus gali būti pastatyta, rekonstruota apie 30 bažnyčių, tarp jų jau paminėta 1893 m. pastatyta grafų Tiškevičių šeimos koplyčia Kretingos kapinėse.
Lietuvoje pastatytus sakralinius objektus K. E. Strandmannas projektuodavo gyvendamas Latvijoje ir pagal poreikius atvykdamas į Lietuvą.
K. E. Strandmanno suprojektuotos neogotikinės bažnyčios – dažniausiai istorizmo stiliaus, kryžiaus plano su rozete virš pagrindinio įėjimo, jos turi po vieną aukštą bokštą, o šalia jų – po du mažus bokštelius.
Tokia yra ir 1897–1907 m. Palangoje pastatyta pagrindiniu kurorto architektūriniu akcentu tapusi ir iki šiol savo formų didybe, grožiu ir grakštumu stebinanti K. E. Strandmanno suprojektuota Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Manoma, kad iš viso K. E. Strandmannas sukūrė apie 30 bažnyčių projektų, tačiau daugelio šių bažnyčių projektų autorystė nėra patvirtinta dokumentais.
Pagal jo projektą 1888 m. perstatyta Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, 1896–1904 m. – Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia (Šiaulių r.), 1897–1907 m. iškilo jau minėta Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, 1900 m. pastatyta Kulių šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia (Plungės r.). Spėjama, kad pagal jo projektą 1901–1908 m. buvo pastatyta ir Vilkijos šv. Jurgio bažnyčia, prieš 1901–1905 m. – Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (Šilutės r.), 1901–1912 m. – Kelmės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, 1902–1914 m. Ramygalos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Panevėžio r.), 1902–1911 m.– Žiobiškio šv. Mykolo arkangelo bažnyčia (Rokiškio r.), 1903–1912 m. – Alantos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (Molėtų r.), 1904 m. – Ylakių Šv. Roko išpažinėjo koplyčia (Skuodo r.), 1906–1911 m. – Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Kretingos r.), 1933 m. užbaigta statyti Plungės šv. Jono krikštytojo bažnyčia (viena didžiausių bažnyčių Lietuvoje), pastatyta Senosios Akmenės (Dabikinės) Šv. Onos bažnyčia,. K. E. Strandmanno autorystei priskiriamas ir Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios 1920 m. rekonstrukcijos projektas.
K. E. Standmaną garsina ir jo suprojektuoti pastatai Latvijoje. Liepojoje pagal jo ir architekto L. Melvilio projektą 1894–1899 m. iškilo šv. Juozapo katalikų bažnyčia. Jis kartu su V. Štaliu suprojektavo 1912–1930 m. pastatytus Liepojos liuteronų maldos namus. K. E. Strandmannas projektavo ir Jelgavos Šv. Jurgio katalikų bažnyčią. Jo autorystei priskiriama ir XX a. pr. keliasdešimties kilometrų nuo Jakabpilio esančiame Dunavos miestelyje pastatyta katalikų bažnyčia.
Kadangi K. E. Strandmannn buvo užsienietis, pagal ano meto įstatymus Kauno gubernijoje jo suprojektuotų pastatų statybos darbus turėjo prižiūrėti vietiniai Kauno gubernijos architektai (dažniausiai prižiūrėdavo inžinierius- architektas Nikolajus Andrejevas).
Naudota literatūra:
- KPC. F. 3. Ap.1. B. 246.
- Lietuvos architektūros istorija, V., 2000, t. 3.
- M. Baužienė, „Tokių žalių miestelių Lietuvoje nedaug“ [apie Švėkšną], Architektas, 1997, Nr. 11.
- A. Jankevičienė, „Lietuvos neogotikinės bažnyčios“, Statyba ir architektūra, 1991, Nr. 12.
- K. Jasėnas, Visuotinė meno istorija, Mintauja, 1923–1929, t. 1.
- J. Kanarskas. „Grafų Tiškevičių koplyčia Kretingos senose kapinėse“, Žemaičių žemė, 2003, Nr. 4.
- I. Končius, V. Ruokis, Palangos kraštas, Kaunas. 1925.
- B. Kviklys, Lietuvos bažnyčios, t. 1, Chicago, 1980.
- B. Kviklys, Lietuvos bažnyčios, t. 3, Chicago, 1983.
- B Kviklys, Mūsų Lietuva, t. 1, 2, 3, 4, V., 1989, 1991.
- K. Misius, R. Šinkūnas, Lietuvos katalikų bažnyčios, V., 1993.
- A. Miškinis, „Švėkšna“, Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 2, V., 1979.
- A. Miškinis, „Joniškis“, Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 4, V., 1981.
- A. Miškinis, Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, 1 knyga, V., 2004.
- „Plungė“, „Kuliai“, Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė, V., 2005.
- M. Paknys, „Tauragės švč. Trejybės bažnyčia“, Tauragės kraštas, V., 2007.
- J. Zilgalvis, „Architektas Karlas Eduardas Strandmannnas Latvijoje ir Lietuvoje“, Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, V., 2007, p. 41–47.
- Vytautas Petrauskas, Pajūrio naujienos, 1998 m. rugpjūčio 21 d.
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo ė dangų bažnyčios vidaus fragmentas
Tekstas paskelbtas 2022-01-29
______________________
[i] Baužienė M., „Laikmetis, neogotika ir Palangos bažnyčios architektas Karlas Eduardas Strandmannas“, Palanga. Švč,. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, [sudarė Danutė Mukienė], 2007, p. 29
[ii] Rudytė E. „Švedų architekto Karlo Eduardo Strandmannno
kūryba Žemaitijoje“, http://www.baltu.lt/kuo_mes_idomus_pasauliui/er_strandmannas.htm (žr. 2021-10-25).
_________________________
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
