Adventas. Kas tai ir kokios jo tradicijos Lietuvoje?

Ad­ven­tas – iki­ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis, su­si­kau­pi­mo, pa­si­ruo­ši­mo Kris­taus at­ėji­mo į šį pa­sau­lį šven­tei – Ka­lė­doms. Žo­dis ad­ven­tus lo­ty­niš­kai reiš­kia ar­tė­ji­mą, at­ėji­mą. Pieš pra­si­de­dant Ad­ven­tui, seniau pa­si­baig­da­vo pie­me­nė­lių dar­bo se­zo­nas. Jie at­si­svei­kin­da­vo su sa­vo šei­mi­nin­kais ir iš­ke­liau­da­vo na­mo pail­sė­ti, švęs­ti Ka­lė­dų.

Ad­ven­to truk­mė ne­vie­no­da. Jis pra­si­de­da ket­vir­tą sek­ma­die­nį prieš Ka­lė­das ir tę­sia­si nuo 22 iki 27 die­nų – iki Kū­čių.

Pas mus įpras­ta Ad­ven­to pra­džia lai­ky­ti lap­kri­čio 30-ąją – Šv. An­drie­jaus die­ną.

Nuo se­no tą die­ną pa­gal orą, dan­gaus kū­nų pa­dė­tį bu­vo įpras­ta spė­ti, koks bus at­ei­nan­čių me­tų der­lius. Ne­ma­žai Šv. An­dre­jaus die­ną bū­da­vo ir įvai­riau­sių spė­ji­mų, su­si­ju­sių su bū­si­mu jau­ni­kiu bei ves­tu­vė­mis. Be­je, to­kie pat bur­tai, spė­ji­mai po­pu­lia­rūs ir per Ka­lė­das, Nau­juo­sius me­tus. Iki mū­sų lai­kų yra iš­li­kę Ad­ven­to lai­ko­tar­pio žai­di­mai „Jie­va­ras“ ir „Jaš­če­ras“. Anot ty­ri­nė­to­jų, tikėtina, kad jie buvo se­nų­jų Sau­lėg­rį­žos šven­čių apei­gų da­lis.

PER ADVENTĄ NEVALIA

  

Links­min­tis (šok­ti, dai­nuo­ti, bur­tis, lan­ky­ti mer­gi­nas ir pra­mo­gau­ti su jo­mis).

Ta­čiau… Rei­kė­tų at­si­min­ti, kad dai­na dai­nai ne­ly­gu. Se­niau per Ad­ven­tą žmo­nės, lauk­da­mi sau­lės su­grį­ži­mo, at­lik­da­vo įvai­rias apei­gas. Joms bū­da­vo skir­ta daug dai­nų. Lei­di­ny­je „Lie­tu­vių ka­len­do­ri­nės šven­tės“ (p. 25), Sta­sys Gu­tau­tas yra pažymėjęa, kad „ty­ri­nė­to­jų pa­skai­čia­vi­mu, du treč­da­liai vi­sų ži­no­mų ka­len­do­ri­nių dai­nų yra su­si­ju­sios su sau­lės grį­ža. Šias dai­nas va­di­na ad­ven­to ar­ba ka­lė­di­nė­mis. Jas dai­nuo­da­vo per vi­są ad­ven­tą, o ne­re­tai ir iki Tri­jų Ka­ra­lių. Dai­nuo­da­vo va­ka­ro­da­mi, su­si­rin­kę ben­drai ką nors dirb­da­mi. […] Va­ka­rais ne tik dai­nuo­da­vo ad­ven­ti­nes dai­nas, bet ir žai­sdavo ad­ven­to žai­di­mus, šokdavo ra­te­lius“.

 

PASNINKAS

 

Se­niau per Adven­tą net tris kar­tus per sa­vai­tę (tre­čia­die­nį, penk­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį) pas­nin­kau­davo (tomis dienomis ne­bu­vo ga­li­ma val­gy­ti nie­ko pie­niš­ko ir mė­siš­ko). Da­bar Advento laikotarpiu pasninkaujama penk­ta­die­niais.

 

BURTAI, SPĖJIMAI

 

* Daug kur Lie­tu­vo­je mer­gi­nos, no­rė­da­mos su­sap­nuo­ti joms ža­dė­tą­jį, Šv. An­drie­jaus die­ną pa­si­im­a sau­ją ka­na­pių, aguo­nų ar li­nų sėk­lų (sė­me­nų), nu­ei­na prie šu­li­nio ir, tris kar­tus apei­da­mos apie jį, kar­to­ja „Sė­ju, sė­ju ka­na­pes ap­link šu­li­nė­lį / Duok, Die­ve, ži­not, su kuo bū­siu vi­są vie­ką gy­vent“ ir iš­bars­to sėk­las. Po to iš kar­to su­grįž­ta na­mo, po pa­gal­ve pa­si­deda vy­riš­ką dra­bu­žį ir at­si­gul­a, ti­kė­da­mos, kad jų sap­nas bus pra­na­šin­gas.

* Jei Šv. An­dre­jaus die­ną ba­dau­si, o va­ka­re ei­da­mas su­val­gy­si ką nors sū­raus, bū­ti­nai su­sap­nuo­si jau­ni­kai­tį, ku­ris tau pa­siū­lys at­si­ger­ti van­dens. Jei taip at­si­tiks, ži­nok, kad tas jau­ni­kai­tis – bū­si­ma­sis ta­vo vy­ras.

* Jei no­ri su­ži­no­ti, iš­te­kė­si at­ei­nan­čiais me­tais ar ne, Šv. An­dre­jaus die­ną nu­si­skink vyš­nios ša­ke­lę ir pa­merk. Jei­gu ši ša­ke­lė iki Ka­lė­dų pra­žy­dės, iš­te­kė­si.

  
PER ADVENTĄ

* Ne­pilk pa­gal­vių, nes var­nos at­ei­nan­čiais me­tais žą­siu­kus iš­ne­šios.

* Ne­vyk bo­ta­gų – avims gal­vos suk­sis.

* Daug snie­go – bus ge­ras va­sa­ro­jus.

  
Daugiau apie Adventą skaitykite : 

  
Parengė Danutė Mukienė, Juozas Rūkas

 

 
Smush Image Compression and Optimization