Pagrindinis Velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas yra kiaušinis. Kodėl?
Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios, tarp jų ir gydomosios. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė. Gyvatės buvo laikomos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų – gyvačių – budinimą. Buvo manoma, kad kiaušiniai gydo žaizdas. Žaliu kiaušiniu seniau kartais būdavo gydomas net moterų nevaisingumas. Tikėta, kad jei Velykų kiaušinį užkasi laukuose, tais metais sulauksi gero derliaus.
Senovėje dalis velykinių kiaušinių buvo saugoma ilgai, nes manyta, jog namuose laikomi margučiai saugo sodybą nuo Perkūno. Lietuvoje yra rasta net XIII a. margintų kiaušinių.
Kiaušinių marginimas
Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Lietuvoje jie dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu arba verdant kiaušinus vandenyje, į kurį yra įdėta svogūnų lukštų, kitų dažančių sveikatai nekenksmingų augalų. Dabar dažnai marginama ir įsigijus parduotuvėse tam skirtų dažų.
Kiaušinių marginimu įprasta užsiimti šeštadienį prieš Velykas.
Tie, kas žino spalvų ir raštų simbolių reikšmes, margindami kiaušinius tarsi rašo laiškus, palinkėjimus. Kaip juos perskaityti? Ką reiškia įvairios kiaušinių ir jų raštų spalvos?
Raudona spalva simbolizuoja gyvybę, gimimą, energiją, sėkmingą pradžią.
Žalia – tai bundanti pavasario augmenija, augimas, sveikata, ramybė, javų daigai.
Mėlyna – žydras dangus, nešantis palaimą pasėliams ir visiems augalams.
Geltona, rusva – prinokę javai, derlius, jaukumas, šviesa, šiluma.
Juoda – žemė, augalijos bei vaisių gimdytoja Žemyna, gausumas, pilnatvė.
Ant margučių vaizduojamų simbolių reikšmės
Ant margučių būna nupiešta įvairiausių simbolių. Dažnas jais išmargina kiaušinius net nežinodamas jų reikšmių. Tuo tarpu jie labai iškalbingi, kiekvieno jo reikšmė – vis kita.
Dažniausiai paplitę tokie simbolių aiškinimai:
Saulutės – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždutės – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukai – pavasarį prabundanti gyvybė.
Jei marginama rankiniu būdu, tai dažniausiai pradedama daryti nuo taško kiaušinio centre, kiaušinį padalijant į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties.
Apskritimas reiškia amžiną gyvenimą, besisukantį gyvybės ratą, o saulutės ratai – nenutrūkstamumą, amžinybę.
Apskritimas su stipinais (rato simbolis). Jis turėtų padėti kovoti su blogiu ir piktosiomis dvasiomis, tačiau pritraukia Perkūną.
Taško reikšmė – tokia pati kaip ir ratelio, nes jis taip pat ratelis, tik mažesnis. Juo siekiama pabrėžti tai, kas svarbiausia, susikoncentruoti.
Saulę supantys dantyti ir taškuoti ratai simbolizuoja žemę, suartą, įdirbtą dirvą.
Vienas seniausių ženklų – svastika. Tai saulės judėjimo, šviesos, pasaulio simbolis, dangumi keliaujanti besisukanti saulė.
Segmentinė (šešiakampė) žvaigždė – saulės simbolis (skaičius šeši simbolizuoja pasaulio sandarą: šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, žemė ir dangus).
Žvaigždė reiškia šviesą. Piešdami ją norime, kad laukams visą parą netrūktų šviesos.
Trikampis ar jų eilė – vandens, lietaus, žaibo, derliaus simbolis.
Žalčiukais budiname gyvybę.
Dievaitės Žemynos ženklas – suartos dirvos simbolis.
Besisukanti spiralė simbolizuoja vandenį, marias.
Rombas – tai aktyvumas. Rombas su taškeliu viduje – vaisingumas.
Parengė Danutė Mukienė
Eglės Mekuškienės nuotrauka
Tekstas parengtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įgyvendinamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
